Demencija: kai valgymas tampa problema

Sergant demencija, sutrinka asmens pažintinės (kognityvinės) funkcijos, o tai lemia kasdienės veiklos sutrikimus. Labai svarbūs iš pažintinių funkcijų sutrikimų – atminties pažeidimai. Demencijos pradžioje pažintinių funkcijų sutrikimai būna nedideli (pvz., pablogėjusi dėmesio koncentracija), ligai smarkiai progresavus, ligonio atmintis sutrinka taip smarkiai, kad jis pamiršta vaikų vardus, nebepažįsta jų, praranda buitinius įgūdžius, nebežino, kaip reikia valgyti, net neprisimena, kad reikia valgyti, ir pan. Šiame straipsnyje bandysime pateikti keletą patarimų, kurie galėtų palengvinti sunkumus, susijusius su sergančio demencija valgymu.
 

Demencija ir valgymo sunkumai


Valgymas dažnai mums suteikia malonią galimybę pabendrauti su šeima, artimaisiais, draugais. Prie stalo susiburiame ne tik pasisotinti, bet pasidalinti įspūdžiais, prisiminimais; kartais – aptarti reikalus. Daug smagių akimirkų suteikia bendra maisto gamyba ar naujų patiekalų išbandymas. Deja, kartais valgis ir valgymo procesas kelia didelių sunkumų. Taip gali nutikti, jei šeimoje yra sergantysis demencija. Kylantys valgymo sunkumai kelia stresą ne tik jiems patiems, bet ir slaugantiems artimiesiems. Apetito sumažėjimas ar jo visiškas praradimas, atminties sutrikimai, sprendimo priėmimo funkcijų sutrikimai kelia sunkumų parenkant maistą, valgant bei maistui pasisavinti. Būna, kad sergantieji demencija tiesiog pamiršta, kaip reikia kramtyti ir nuryti. Dažnai jie nuolat reikalauja saldumynų. Taigi tokiu atveju tenka svarstyti, kaip įveikti kylančius sunkumus, mokytis tam tikrų įgūdžių.
 

 

Apetito praradimas


Demencija sergantis asmuo gali tiesiog pamiršti, kaip reikia kramtyti ar ryti maistą, būna, kad žmogus netgi nebesupranta, kad reikia valgyti, pamiršta, koks yra alkio jausmas. Reikia turėti galvoje ir tai, kad asmuo gali turėti problemų su dantimis, dantų protezais ar sirgti dantenų ligomis, – tai sukelia papildomų nepatogumų valgant.
Apetitas sumažėja ir tuomet, jei ligonis nuolat guli. Kartais sergantysis demencija tiesiog vengia valgyti, nes šis procesas sukelia daug rūpesčio, kelia papildomą nerimą ir pan.
 

Kaip galima padėti


• Pirmiausia reiktų pasitarti su gydytoju apie sumažėjusį apetitą, kad įsitinkintume, jog pacientas neserga ligomis, kurių metu sumažėja apetitas (pvz., skrandžio vėžiu ar depresija).
• Pacientui duoti valgyti kasdien tuo pačiu metu.
• Leisti valgyti, kai sakosi esąs alkanas. Pasiūlyti užkandžių tarp pagrindinių patiekalų – tai naudinga dėl to, kad demencija sergantys vyresni pacientai dažnai labai greitai pasisotina pagrindinio valgymo metu, tad suvalgo nedaug.
• Skatinti fizinį aktyvumą.
• Parinkti maistą, kuris padėtų išvengti vidurių užkietėjimo.
• Prieš valgį duoti apetitą skatinančių gėrimų (pvz., sulčių stiklinę, apetitą skatinančios arbatos ir pan.).
• Parinkti mėgstamą, visavertį maistą (vaisius, daržoves, patiekalus su visu grūdu, liesą mėsą ir kt.). Verta duoti ledų, pieno kokteilių.
• Ruošti paprastus patiekalus ir tokius, kuriuos pacientas labiausiai mėgsta.
• Paraginti, kad suvalgytų visą pateiktą patiekalą, ir tik tada pasiūlyti kitą – kai kuriuos pacientus sutrikdo skonio ar valgio struktūros pasikeitimas.
• Valgymo metas turėtų būti ramus. Pacientas ir jį slaugantis asmuo turėtų būti atsipalaidavę, neskubėti. Visada reikia turėti galvoje, kad asmens su negalia maitinimas užtruks ilgai (būna, kad prireikia apie valandos).
• Būtina pasitarti su gydytoju, jei paciento svoris smarkiai krinta.
• Pasiteirauti gydytojo dėl papildų/vitaminų vartojimo.
 

Persivalgymas


Kai kurie sergantieji demencija linkę persivalgyti arba turi nenumaldomą apetitą.
 

Kaip galima padėti


• Maitinkite 5–6 kartus per dieną.
• Jei reikia užkandžių, tebūna mažai kaloringi, pvz., obuolys, morka.
• Bandykite sudominti kitais užsiėmimais vietoj valgio (pvz., eiti pasivaikščioti).
• Galbūt reikia paslėpti ar užrakinti maistą.
• Palikite sveikų, nekaloringų užkandžių matomoje vietoje.
 

Saldumynų pomėgis


Kai kurie sergantieji demencija nuolat reikalauja saldumynų.
 

Kaip galima padėti


• Reiktų peržiūrėti šalutinius vartojamų vaistų poveikius. Pavyzdžiui, yra antidepresantų, vaistų nuo psichozės, didinančių apetitą.
• Bandykite numalšinti saldumynų poreikį sveiku ir naudingu maistu, pvz., pieno kokteiliu, mažai kaloringais ledais.


 

Burnos problemos, kramtymo ir rijimo sunkumai


Kartais valgymo sunkumai susiję su burnos problemomis, pvz., burnos džiūvimu ar seilėtekiu (kartais tokius šalutinius poveikius sukelia ir vartojami vaistai), dantenų ligomis, netinkamais dantų protezais ir pan.
 

Kaip galima padėti


• Pasvarstyti, ar nereiktų apsilankyti pas odontologą.
• Maistas turėtų būti skystesnis, pagardintas padažais (jei problema – burnoje sausumas).
• Jei pacientas nebemoka kramtyti, reikia bandyti pajudinti/pakilnoti apatinį žandikaulį (imituojant/primenant kramtymo judesius), pasakyti, kada reikia kramtyti, parodyti, kaip vyksta kramtymas, maistą susmulkinti.
• Esant rijimo sutrikimams, po kiekvieno kąsnio priminti, kad reikia nuryti, atsargiai patikrinti burną, ar maistas nurytas.
• Neduoti sunkiai nuryjamo maisto, maistą susmulkinti, sutrinti, duoti košių, tyrelių.
• Jei pacientas vis springsta, pasitarkite su gydytoju.
 

Problemos prie stalo


Progresuojant demencijai, pacientas pamiršta, kaip valgomas vienas ar kitas patiekalas, tad gali susipilti sultis į sriubos lėkštę, bandyti košę valgyti peiliu ir pan.
 

Kaip galima padėti


• Pateikite ant stalo po vieną patiekalą ir nuimkite nuo jo viską kas nereikalinga ar gali blaškyti dėmesį (net vazelę su gėlėmis ar kitus stalo papuošimus).
• Indai turėtų būti paprasti, patogūs, o jų spalva gerai išsiskirtų staltiesė fone (kontrastuotų su staltiese). Betgi spalvos turėtų būti švelnios, nes labai ryškios gali trikdyti pacientą.
• Nereikia paciento skubinti. Laiko pavalgyti visada turi būti pakankamai, t.y. tiek, kad nereiktų skubėti nei pacientui, nei slaugančiajam.
• Aplinka turėtų būti rami, vengti bet kokių papildomų dirgiklių (išjungti radiją, televizorių, geriau, kad patalpoje nebūtų daugiau asmenų, ypač rečiau matomų).
• Turėtų būti pakankamai geras apšvietimas.
• Pateikite įprastą pacientui maistą, patiekalus.
• Valgykite kartu su sergančiuoju demencija taip, kad jis galėtų stebėti ir kartoti paskui jus.
 

Kiti pasiūlymai, kad valgymas su keltų kuo mažiau streso


• Ženklai, kad reikia pagalbos. Nuolat sugedęs maistas šaldytuve, maisto slapstymas, nepakankama mityba (svorio mažėjimas) rodo, kad pacientui šioje srityje reikia paramos.
• Maistas turėtų būti paprastas ir nesudėtingai valgomas. Jei asmeniui tampa sunku naudotis bet kokiais stalo įrankiais, reiktų pateikti maistą, kurį galima valgyti rankomis (pvz., sumuštinis). Gal bus patogiau maistą patiekti dubenyje ar inde su snapeliu
• Maisto temperatūra. Turėkite omenyje, kad vėlesnėse demencijos stadijose pacientas gali nesuprasti, ar maistas šaltas, ar karštas, taigi būkite atsargūs, kad nenusidegintų!
• Nepamirškite pasiūlyti skysčių. Reikia, kad sergantysis gauti pakankamai skysčių (vandens, sulčių), kad neišsivystytų dehidratacija. Daug sergančiųjų demencija vartoja per mažai skysčių, nes tiesiog pamiršta atsigerti, o vėlesnėse stadijose netgi nebesupranta troškulio pojūčio.
• Būkite pasirengę pokyčiams. Demencija – progresuojanti liga, tad, jei aprašytų sutrikimų nėra, jie gali išsivystyti, o jau esantys gali pasikeisti.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai