Nemalonūs rudens darganų pokštai

Galva ūžia ir tokia sunki, kad,atrodo, pamesi, nosis teka (tik spėk gaudyti!), akys ašaroja… Tokia „fantastiška“ savijauta žinoma daugeliui, kai papučia žvarbesnis vėjas, o mes nesuspėjame tinkamai apsirengti, apsiauti ir apskritai pamirštame svarbiausią Jos Didenybės Sveikatos priesaką: „Tausok!“. Bet paprastai tausoti sveikatą jau būna per vėlu ir reikia imtis priemonių, kad sloga nevirstų lėtine liga – sinusitu. Kaip atskirti sinusitą nuo paprastos slogos ir kada kreiptis į gydytoją?
 
Pirmasis priesakas: slogą reikia gydyti
Nesivadovaukite posakiu – gydoma sloga praeina per septynias dienas, o negydoma per savaitę. Medikai mano, kad sloga – rimta liga ir ją būtina gydyti. Tačiau tai nereiškia, kad reikia saujomis gerti antibiotikus. Jei nėra temperatūros, pabandykite natūraliais būdais sušvelninti nemalonius pojūčius.
Vakare pakaitinkite kojas sūriame vandenyje (arba į vandenį įberkite šaukštą garstyčių miltelių). Vanduo turi toks karštas, kokį tik galite iškęsti. Iškaitintas ir nusausintas kojas tuoj pat įkiškite į šiltas natūralaus pluošto (geriausia vilnones) kojines ir išgerkite karštos liepžiedžių, aviečių ar čiobrelių arbatos. Po to – tiesiai į lovą ir – saldžių sapnų, nes miegas irgi geras gydytojas.
Yra ir daugiau slogos gydymo būdų, kuriuos gerai išmanė mūsų mamos ir močiutės. Tad kiekvienas turime savas, iš kartos į kartą perduodamas gydymosi tradicijas – svarbu jų paisyti ir pasinaudoti turimomis žiniomis.
Antrasis priesakas: šnypštimo pamoka
Sergant sloga svarbu mokėti… išsišnypšti nosį.
Sergant sloga ir pučiant nosį reikia pirštu užspausti vieną šnervę ir išpūsti kitą; paskui tą patį padaryti su kita šnerve. Pučiant iš abiejų šnervių vienu metu infekcija gali patekti į ausis, sinusus, kilti įvairių komplikacijų ir tada be antibiotikų tikrai neapsieisite.
Trečiasis priesakas: būkite atidūs
Jei sloga nesiliauja savaitę ar daugiau, o sekretas tirštėja ir vis sunkiau išsišnypšti nosį, sukluskite, ar nepakito jūsų savijauta. Jei dar po kelių dienų ar savaitės kitos pakilo nedidelė temperatūra (37,5 ar šiek tiek daugiau), atsirado silpnumas, vis dažniau sopa galvą kaktos srityje (ypač palenkus ją žemyn) ar patino skruostai, kaktos oda virš antakių, galima įtarti sinusitą.
Sinusitas yra nosies ir sinusų – kaukolės kauluose esančių ertmių gleivinės uždegimas. Jis prasideda, kai patinusi nosies gleivinė uždaro sinusų angas, kurios atsiveria į nosį. Tuomet gleivės susikaupia sinusų ertmėje, o žmogus jaučia nemalonų skausmą bei tempimą. Tuomet pirmasis jūsų žingsnis – vizitas pas šeimos gydytoją arba tiesiai pas ausų, nosies, gerklės gydytoją. Nereikia ligų diagnozuoti ir imtis gydymo vaistais patiems – medicinos specialistai tai išmano geriau. Žinodami diagnozę, vėliau galėsite spręsti, kaip gydytis toliau. Svarbiausia užduotis jums – stebėti savijautą ir apie jos pokyčius pranešti gydančiam gydytojui.
Ketvirtasis priesakas: sinusitas – ne alerginė sloga
Kiekvieną rytą mane kankina ūmi sloga. Jaučiuosi visiškai sveika, tačiau rytinis čiaudulys ir tekanti nosis nepalieka nei karštą vasaros dieną, nei vėlų rudenį. Žinau, kad galima sloguoti persišaldžius, tačiau iš kur atsiranda manoji sloga? Ji kaip mistinis reginys: kaip staiga atsiranda, taip nejučia ir dingsta, tik išėjus iš namų...
Gydytojai alergologai tokį sveikatos sutrikimą vadina alerginiu rinitu. Jį sukelia oro alergenai – įvairios ore esančios medžiagos, kurios įkvepiant patenka į kvėpavimo takus. Sergančiajam alergine sloga ašaroja akys, teka skystas sekretas, sloga paūmėja atsiradus alergenui. Ši sloga neturi nieko bendra su sinusitu – nosies užgulimas išnyksta panaikinus alergenus. Tačiau, norėdami nustatyti tikrąją slogos priežastį, turite kreiptis į gydytoją, nes sloga, sinusitas ir alerginis rinitas gydomi skirtingais vaistais.
Penktasis priesakas: gydykitės tinkamai
Jeigu ligonį ima varginti stiprus galvos skausmas, karščiavimas, o iš nosies bėga pūlingas sekretas, gydytojas gali skirti antibiotikų. Jei skirti antibiotikai, pasijautus geriau, jų negalima nustoti vartoti, nes infekcija gali vėl atgyti, o liga paūmėti. Tuomet galimos sinusito komplikacijos.
Antibiotikai neleidžia daugintis ligos sukėlėjams, tačiau paprastai išmintingas gydytojas skiria ir gleives skystinančių preparatų, nosies gleivinės paburkimą mažinančių vaistų. Sergant sinusitu šiuo tikslu tinka gerti ir augalinės kilmės vaistus, kurie veikia ne taip greitai, bet užtikrintai. Jų sudėtyje esančių vaistingųjų augalų (raktažolės, rūgštynių, šeivamedžio ir kt.) veikliosios medžiagos mažina gleivinės paburkimą, lengvina nosies sekreto pasišalinimą, atsikosėjimą, skatina gleivinės atsinaujinimą.
Jei dažnai sergate kvėpavimo takų ligomis, apsilankykite druskų gydykloje Vilniuje, Kaune, Birštone, Klaipėdoje ar Palangoje. Tiesa, susirgusiems sinusitu iškart taikyti haloterapiją negalima – reikia, kad praeitų ligos paūmėjimas, nukristų temperatūra.
Šeštasis priesakas: stiprinkite imunitetą
Imunitetas – tai ne koks apčiuopiamas organas, o tam tikra organizmo sistema, kuri žmogų saugo nuo įvairių virusų, bakterijų ir kitokių ligų sukėlėjų (taip pat ir sinusito). Jei ir nestipriai peršalus ėmė tekėti nosis, pakyla temperatūra, vadinasi, imuninė sistema yra nestipri ir reikia imtis organizmo stiprinimo priemonių.
Ką valgote? Patartina kuo daugiau valgyti neapdorotų grūdų bei rupių miltų patiekalų, daržovių bei vaisių. Neapdorotuose grūduose išlieka sėlenos, kuriose gausu vitaminų bei mikroelementų. Gyvulinius riebalus reikia pakeisti augaliniais (t.y. dažniau vartoti aliejų). Į arbatą ar kavą geriau dėti ne cukrų, o medų. Gerkite daugiau skysčių – daržovių ir vaisių sulčių, žaliosios ar žolelių arbatos.
Grynas oras ir judėjimas – tikri draugai. Stenkitės išeiti pasivaikščioti bet kokiu oru, net jei lyja, sninga ar pusto. Dingsčių pasivaikščiojimui galima prasimanyti: išveskite pasivaikščioti šunį, nueikite iki parduotuvės parsinešti kefyro ar pan. Ir trumpi pasivaikščiojimai gryname ore puikiai grūdina organizmą, išvalo kvėpavimo takus nuo bakterijų. Namuose dažniau vėdinkite patalpas, nes virusai labiausiai bijo gryno oro. Pagal galimybes dažniau nuvažiuokite prie jūros.
Tyrimai, kuriuos turi atlikti gydytojas, įtaręs ūminį sinusitą:
- surenkama anamnezė, t.y. ligonis klausinėjamas apie savijautą, išskyras iš nosies, pamatuojama temperatūra ir pan.,
- atliekamas endoskopinis nosies tyrimas,
- atsiradus sinusito komplikacijų, ligoniai gali būti tiriami kompiuteriniu tomografu.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai