Polinozė (šienligė)

Polinozė (šienligė) yra augalų žiedadulkių sukelta alerginė liga. Epidemiologiniai tyrimai patvirtino, kad per pastaruosius du dešimtmečius sergamumas šiomis ligomis visame pasaulyje didėja. XX amžiaus pradžioje polinoze sirgo vidutiniškai vienas iš šimto Europos gyventojų, o dabar – 15–20 proc. gyventojų.
 

Vietines polinozės paplitimo ir pasireiškimo ypatybes nulemia geografinė šalies padėtis. Pagal polinozę sukeliančius augalus Europa suskirstyta į šiaurės, centrinę, rytų, kalnų ir Viduržemio jūros zonas. Lietuva yra centrinėje zonoje, kurioje reikšmingiausi yra žolių ir lapuočių medžių žiedadulkių alergenai. Mūsų šalyje augalų žydėjimas trunka pusę metų, dėl to alergiškiems žiedadulkėms žmonėms pavojingas laikotarpis, kai pasireiškia alerginės ligos simptomų, yra ilgas.
 

Dažniausiai alergijas sukeliantys augalai


Dažniausiai medžių ir žolių žiedadulkių alergenai sukelia alerginį rinitą ir konjunktyvitą, kurie pasikartoja kasmet žydint augalams.
Pagal tai, kurių augalų alergenai sukelia ligą, galima susirgti:
• pavasario polinoze (ją sukelia medžių žiedadulkių alergenai),
• vasaros polinoze (sukelia varpinių žolių ir piktžolių žiedadulkių alergenai),
• pavasario–vasaros polinoze (sukelia medžių, varpinių žolių, piktžolių žiedadulkių alergenai).
Lietuvoje alergijas dažniausiai sukelia varpinių žolių – motiejuko ir šunažolės alergenai. Jos žydi pievose gegužės–liepos mėnesiais. Ilgas žydėjimo laikotarpis lemia, kad alergija šioms žolėms yra viena dažniausių. Pavyzdžiui, Šiaurės Europoje dažniausia polinozės priežastis yra alergija beržo žiedadulkėms.
Be minėtųjų, Lietuvoje neretai alergijas sukelia žydintis lazdynas, alksnis, skroblas, beržas, iš žolių – kietis, ambrozija, balanda ir dilgėlė. Iki 1960 metų buvo manoma, kad ambrozija Europoje nėra pavojingas alergenas, tačiau vėliau atlikti tyrimai parodė, kad centrinėje Europoje ambrozijos žiedadulkių alergenų kiekis yra didelis. Tuo paaiškinama, kodėl alergiškų ambrozijai žmonių skaičius padidėjo net iki 70 proc. Daug šios piktžolės žiedadulkių su pietryčių vėju iš Ukrainos, Rusijos ir pietinių Europos šalių patenka ir į Lietuvą.
Alerginio rinito požymiai:
• pagausėjęs išskyrų iš nosies kiekis,
• nosies užburkimas (ir dėl to pasunkėjęs kvėpavimas),
• nosies niežėjimas, „kutenimas“,
• dažnas serijinis (iki 5–10 kartų) čiaudulys,
• uoslės pablogėjimas.
95 proc. atvejų alerginis rinitas diagnozuojamas kartu su alerginiu akių uždegimu – konjunktyvitu. Jo simptomai – akių perštėjimas, paraudimas, traiškanojimas, vokų patinimas.


 

Alerginio rinito profilaktika


Svarbiausia – surasti ligą sukėlusį alergeną ir jį pašalinti. Tai nustato gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas, atlikęs alergologinius odos mėginius, kraujo tyrimus.
Sužinojus alergeną, svarbu jo vengti:
• nebūti žydinčioje pievoje, prie šieno,
• saulėtą giedrą ar vėjuotą dieną nešioti akinius nuo saulės, nevykti į gamtą, nes tada žiedadulkių alergenų kiekis ore yra didžiausias,
• vėdinti kambarius anksti ryte arba vėlai vakare, kai ore yra mažiausias žiedadulkių skaičius,
• grįžus iš lauko, būtinai pakeisti viršutinius drabužius, kasdien trinkti galvą.
Beje, kai kurie beržui alergiški ligoniai negali valgyti lazdyno riešutų, obuolių, persikų, nektarinų, slyvų, salierų.
 

Gydymas medikamentais


Tinkamiausias vaistas nuo alergijos parenkamas atsižvelgiant į polinozės sunkumo laipsnį.
Rekomenduojama skirti antihistamininių preparatų, kurie mažina visus alerginio rinito ir konjunktyvito požymius. Pavyzdžiui, antrosios kartos antihistamininiai vaistai – ebastinas, loratadinas, desloratadinas, cetirizinas, levocetirizinas, feksofenadinas – lengvina ne tik alerginės slogos, bet ir akių alergijos simptomus. Šių vaistų pacientui rekomenduojama gerti prieš prasidedant augalų žydėjimui ir vartoti dar dvi savaites išnykus alergijos požymiams. Tai saugūs medikamentai, neturi toksinio poveikio širdžiai, nemigdo, netrukdo susikaupti. Jei reikia, jų galima vartoti su migdomaisiais vaistais, antidepresantais. Esant sunkiai ligos eigai, vaisto dozė gali būti didinama nesukeliant nepageidaujamo poveikio.
Kai ligonį vargina pasunkėjęs kvėpavimas pro nosį, trumpą laiką (5–7 dienas) galima skirti kraujagysles sutraukiančių dekongestantų – pseudoefedrino, ksilometazolino ir kt.
Stipriausiai alerginio rinito požymius mažina hormoniniai preparatai gliukokortikosteroidai, purškiami į nosį, – mometazonas, flutikazonas, budezonidas. Flutikazonas, vietiškai stipriai slopindamas nosies gleivinės uždegimą, viso organizmo pastebimai neveikia. Dozuojamas naudojant purškiamąjį siurbliuką. Nauja vaistų alerginiam rinitui gydyti grupė yra antileukotrienų preparatai – montelukastas, zafirlukastas. Vaistų, atsižvelgdamas į ligos eigą, turėtų skirti tik gydytojas.
Kai kuriais atvejais alergologas ir klinikinis imunologas gali gydyti specifine imunoterapija – alergenų vakcina, kuri sumažina alerginės slogos požymius ir gali apsaugoti nuo komplikacijų.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai