AH – tai ne tik padidėjęs arterinis spaudimas. Tai ir sumažėjęs arterijų elastingumas, endotelio disfunkcija, nenormalus gliukozės metabolizmas, nutukimas, dislipidemija, diastolinė disfunkcija, nenormalus insulino metabolizmas, pakitusi krešėjimo sistema ir inkstų funkcija ir t.t.
Kalbama, kad apie 50 proc. žmonių žino, kad serga AH, iš jų pusė – vartoja vaistų, o gydymas veiksmingas tik pusei vaistų vartojančiųjų. Kalbant apie kitas valstybes ir jų rezultatus koreguojant AH, reikia pažymėti, kad rezultatai irgi nėra itin geri. Jeigu prieš keletą metų JAV planavo, kad 50 proc. sergančiųjų AH bus pasiekta normotenzija, šiandien jau taip nekalbama, ir šiuo metu JAV geriausiu atveju maždaug kas trečiam ligoniui, kurio AH padidėjęs, pavyksta jį sukoreguoti, Lietuvoje – iki dešimt procentų. Beje, vyrams reguliuoti kraujo spaudimą sekasi dar sunkiau. Kalbėti apie tai, kad AH kontrolė gerėja, taip pat kol kas negalima.
Tuo tarpu eksperimentinių epidemiologinių tyrimų rezultatai įrodė, kad, efektyviai gydant hipertenziją, sumažėja sergamumas ir mirštamumas nuo galvos smegenų insulto, išeminės širdies ligos, širdies nepakankamumo. Todėl daugelis šalių siekia įgyvendinti tokią sveikatos politiką, kad AKS būtų kiek galima geriau kontroliuojamas. Arterinė hipertenzija sukelia 35 proc. visų širdies bei kraujagyslių sistemos ligų, 49 proc. visų širdies nepakankamumo atvejų bei 24 proc. visų priešlaikinių mirčių.
Širdies ir kraujagyslių ligų rizika kas kiekvieną AKS padidėjimą 20/10 mm Hg didėja du kartus. Net ir turint normalų arterinį kraujospūdį, sulaukus 55 ar 65 metų, 90 proc. didėja tikimybė, kad per kitus 20 metų kraujo spaudimas padidės. O dar 60 proc. iš turinčių antsvorio ir normalų kraujospūdį hipertenzija išsivystys per ketverius metus.
AKS turėtų būti matuojamas kiekvienam apsilankiusiam pas šeimos gydytoją pacientui. Veikiausiai dėl nepaprastai didelių šeimos gydytojų krūvių, dėl jiems uždėtų daugybės funkcijų, praktikoje jie to tiesiog nepajėgia. Pagerinti AH kontrolę, prevenciją galėtų profilaktinių kabinetų poliklinikose steigimas. Juose turėtų dirbti patyrusi slaugytoja ir kiekvienam atvykusiam į polikliniką ligoniui matuoti arterinį kraujo spaudimą, atlikti kitas užduotis.
Pagal naujausius literatūros duomenis, gydymo gaires apie AH reikia galvoti jau nuo vaikystės. Yra nuomonių, kad vaikui, pradedant nuo 3 m. amžiaus, kartą per metus reikėtų pamatuoti arterinį kraujo spaudimą. Taip vykdytume vaikų AKS stebėseną ir AH profilaktiką. Yra sudarytos specialios lentelės, kuriose pagal vaiko amžių, lytį, ūgį ir svorį nurodytos išvestinės AKS normos. AKS apie 130/80 mmHg jauniems asmenims beveik visada yra patologinis.
Profilaktika, pradėta vaikams ir paaugliams, – perspektyviausia priemonė mažinti gyventojų sergamumą, mirtingumą ir nedarbingumą, sukeltą širdies ir kraujagyslių ligų.
Kalbant apie druskos reikšmę, reikia pabrėžti, kad daugiausia druskos suvalgome ne sūdydami maistą, o pirkdami gatavus maisto produktus. Druskos yra visur: duonos, mėsos gaminiuose, varškėje ir t.t. Taip kad svarbūs ne tik šeimos mitybos įpročiai, bet ir maisto gamybos kultūra. Reikėtų propaguoti sveiką maistą, tačiau mūsų šalyje liesesnis, mažiau konservantų turintis maistas brangesnis. O, kaip žinoma, didžioji daugumą žmonių renkasi pigesnius produktus.
Gydant AH svarbi vieta atitenka gyvensenos korekcijai. Tinkama mityba, fizinis aktyvumas – bendrieji sveikos gyvensenos principai, kurių vertėtų laikytis. Tačiau sergančiajam AH tenka išgirsti ir liūdną frazę – vaistų būtina vartoti visą likusį gyvenimą. Negalima su pertraukomis arba tik tada, kai pradeda skaudėti galvą. Vaistai turi būti vartojami nuolat pagal gydytojo nurodymus. Be abejo, visiems pacientams patariame įsigyti arterinio spaudimo matavimo aparatą.
Didžiausia pacientų klaida, kai, vakare nustatęs normalų kraujo spaudimą, jis nusprendžia vaistų nebegerti. Tada rytinis spaudimas, kuris ir taip dėl mūsų organizmo fiziologijos rytais padidėja, iš vakaro neišgėrus vaistų šokteli dar smarkiau. Taigi kalbant apie hipertenzijos gydymą, svarbiausias siekis sumažinti duobės ir piko santykį, t.y. skirtumą tarp rytinio spaudimo pakilimo ir sumažėjimo dienos metu. Tai turėtume išaiškinti ir ligoniams, siekdami, kad vaistų vartotų nuolat.
Arterinės hipertenzijos gydymo rekomendacijos nurodo, kad „svarbiausia antihipertenzinio gydymo nauda – kraujospūdžio sumažinimas, bet ne taip svarbu, kokiais vaistais tai bus pasiekta“.
Bet kuris gydytojas norėtų, kad būtų sukurtas idealus antihipertenzinis medikamentas, kuris užtikrintų 24 val. AKS kontrolę ir nuolatinę normotenziją, būtų vartojamas vieną kartą per parą (t.y. patogus vartoti pacientui), efektyviai veiktų ir mažintų duobės ir piko santykį, būtų saugus, gerai toleruojamas, nesukeliantis nepageidaujamų poveikių, neskatintų kitų AH rizikos veiksnių atsiradimo ar nesunkintų jų. Deja, tokio medikamento dar neturime, todėl renkamės maksimaliai konkrečiam pacientui tinkamą preparatą arba jų derinius. Renkantis medikamentą, visada reikėtų individualiai parinkti gydymą, atsižvelgiant į papildomas vaisto savybes, kurios užtikrintų papildomą apsaugą nuo širdies ir kraujagyslių įvykių (miokardo infarkto, insulto, mirties).
Mokslininkai nuolat ieško kuo veiksmingesnių būdų AH pažaboti. Pastaruoju metu didelis dėmesys skiriamas genetiniams tyrimams – ieškomas genas atsakingas už AH išsivystymą.
Buvo atliktas ilgalaikis tyrimas (Atherosclerotic Risk in Communities/ ARIC) su 300 tūkst. pacientų, kurių arterinis sistolinis kraujo spaudimas buvo 118–143/72–83 mmHg. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad šių pacientų DNR struktūroje yra 11 variacijų ir pokyčių, kurie dalyvauja arterinio spaudimo reguliavime. Šis tyrimas paremia idėją, kad genų ir jų struktūrų pasikeitimas palaiko arterinį kraujo spaudimą ir sukelia hipertenziją.
Tuo tarpu kitas tyrimas (ALLHAT) vertino AH gydymo veiksmingumą, atsižvelgiant į genetinius žmogaus ypatumus. Buvo nustatyta, kad skirtingi tam tikro geno variantai lemia ir skirtingą reakciją į vaistą.
Pastaruoju metu tyrinėjama dar viena labai įdomi tema – imunizacija nuo AH. Taigi galbūt netolimoje ateityje turėsime ir skiepų nuo hipertenzijos?
Tinkamai pamatuoti kraujospūdį reiškia, kad:
*Patalpoje turi būti ~20°C temperatūra, rami aplinka, be pašalinių blaškančių dirgiklių.
*Prieš matuojant AKS ligonis turi būti 5 min. pailsėjęs.
*Pacientas turi sėdėti, o matuojamą ranką laikyti širdies lygyje.
*Kraujospūdžio aparato manžetė turi atitikti paciento kūno sudėjimą – ji turi apimti 2/3 žasto.
*Manžetė turi būti uždedama 2–3 cm virš alkūnės linkio.
*Oro išleidimo iš manžetės greitis – 2–3 mmHg/s.
*Sistolinis spaudimas sutampa su pirmais silpnais, bet aiškiai girdimais ir pamažu stiprėjančiais tonais.
*Diastolinis spaudimas sutampa su tonų išnykimu.
AKS rekomenduojama matuoti kelis kartus su 1–2 minučių pertrauka. Privalu pamatuoti abi rankas (leistinas skirtumas – 10 mm Hg, o kai skirtumas didesnis – įvertinti kraujagyslių būklę). Be to, reikia įvertinti ir kokius vaistus pacientas vartoja šiuo metu. Pirmą kartą diagnozuojant nedidelę AH reikia įsitikinti, kad AKS padidėjimas nėra atsitiktinis. Neteisinga diagnozuoti nedidelę AH pagal vienkartinio AKS matavimo rezultatus. Kraujospūdis matuojamas bent du kartus pirmojo vizito metu ir paskiriami 2–3 pakartotiniai vizitai kas 2–4 savaites.
130/80 mmHg yra aukštas normalus kraujospūdis, tačiau gydyti nereikia. AH nustatoma, kai AKS stabiliai laikosi 140/90 mmHg. Izoliuota sistolinė hipertenzija diagnozuojama, kai sistolinis AKS būna 140 mmHg, o diastolinis <90 mmHg.
Tikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauKrūtinės anginos priepuolis gali ne juokais išgąsdinti ir net sukelti mirties baimę. Ką reikėtų žinoti apie krūtinės anginą? Kokie požymiai jai būdingi? Ar skausmas plinta? Kaip diagnozuojama ir kaip gydoma ši į miokardo infarktą galinti išsivystyti liga? ...
Skaityti daugiauĮprasčiausi venų varikozės simptomai, kurie matomi plika akimi – tai išsiplėtusios, sustorėjusios, į odos paviršių iššokusios venos. Tačiau venų varikozė neapsiriboja vien tik estetiniais pokyčiais, kurie paprastai pastebimi vėliau. Jos metu kojas gali skaudėti, jos gali gana stipriai tinti. Nuolatinis kojų nuovargis menkina gyvenimo kokybę, o būtinybė kojas slėpti po kelnėmis ar ilgais sijonais – labai vargina pacientą. Tai nėra tik estetinė problema, kaip mano daugelis. Tai – rimtas kraujotakos sutrikimas, kurį reikia gydyti. ...
Skaityti daugiauŠirdies ir kraujagyslių ligų sukeliamos komplikacijos vis dar išlieka viena dažniausių mirties priežasčių. Arterinė hipertenzija – vienas labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių susirgimų, kuri kasmet nusineša labai daug gyvybių visame pasaulyje. ...
Skaityti daugiauApsunkusios, ištinusios ir pavargusios kojos gali griauti laimingą kasdienybę. Todėl pateikiame Jums 10 patarimų, padėsiančių džiaugtis lengvesnėmis kojomis. ...
Skaityti daugiauŠirdies permušimų tikriausiai tekę patirti kiekvienam. Neritmiškas širdies plakimas, kurį vieni apibūdina kaip širdies vartymąsi, o kiti – kaip stiprius susitraukimus ar šokinėjimus, gali pranešti apie tam tikras problemas. Šios problemos nebūtinai susijusios su pačia širdimi. ...
Skaityti daugiauKojos kasdien patiria didžiulį krūvį – nesvarbu, ar dirbame sunkų fizinį, ar stovimą, ar sėdimą darbą. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis, kad jų neskaudėtų, nemaustų ir jos netintų? ...
Skaityti daugiauKojų venų varikozė – nėra tik estetinė problema. Tai lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo išraiška, kurią būtina gydyti. Į kokius simptomus reikėtų atkreipti dėmesį? Kaip būtų galima išvengti sunkių kojų venų varikozės pasekmių? ...
Skaityti daugiauStatistika rodo, kad venų ligomis dažniau serga moterys. Žinoma, kad venų būklę neigiamai veikia estrogenai – moteriški hormonai, kurie prisideda prie venų sienelių atsipalaidavimo ir venų plėtimosi. Venų būklė ypatingai pablogėti gali per nėštumą, kuomet moteris priauga daugiau kaip 10 papildomų kilogramų, vaisius pradeda spausti venas, padidėja kraujo tūris, be to, pasikeičia ir tam tikrų hormonų koncentracijos organizme. Taigi ką apie venų ligas reikėtų žinoti būtent moterims? ...
Skaityti daugiauVenų varikozė – viena dažniausių ligų pasaulyje. Manoma, kad ja serga apie 20 proc. suaugusių asmenų, vis dėlto ji ne taip jau ir retai diagnozuojama net vaikams ar paaugliams. Manoma, kad tokius skaičių kitimus gali lemti labai sėslus gyvenimo būdas ir su juo susiję veiksniai. Kas vyksta organizme venų varikozės metu? Kas galėtų greitai padėti susigrąžinti kojų lengvumą? ...
Skaityti daugiauSėdimas arba stovimas darbas reikšmingai prisideda prie kojų venų kraujotakos sulėtėjimo. Kad kraujotaka išliktų normali ir galėtumėte džiaugtis lengvesnėmis ir dailesnėmis kojomis, siūlome Jums 12 paprastų pratimų. Vienus jų galite atlikti sėdėdami biure, kitus – stovėdami arba vaikščiodami, o paskutiniuosius – dar lovoje, ryte, ruošiantis ateinančiai dienai. Juk mūsų kojos kasdien patiria tiek daug krūvio – pasirūpinkite jomis!...
Skaityti daugiauPati venų varikozė nėra pavojinga, tačiau sveikatai ir gyvybei pavojingos jos sukeliamos komplikacijos. Kokie simptomai praneša apie venų varikozę, kokios galimos komplikacijos ir ką daryti, jei norima užbėgti joms už akių? ...
Skaityti daugiauKrūtinės angina, anksčiau dažniau vadinta stenokardija – tai staigus ir trumpalaikis (paprastai ilgiau kaip 5 minutes netrunkantis) skausmas širdies plote, kuris išsivysto tuomet, kai širdies raumuo arba miokardas kurį laiką gauna nepakankamai deguonies. Toks aštrus ir staigus skausmas rodo, kad vystosi koronarinė širdies liga, o širdies arterijos yra pažeistos ir susiaurėjusios. ...
Skaityti daugiauVenų varikozė – viena dažniausių ligų pasaulyje. Deja, bet jai dažnai neskiriama tiek daug dėmesio, kiek skiriama kitoms ligoms. Vis dėlto taip neturėtų būti – tai ne tik estetinė, bet ir rimta kraujotaką pažeidžianti problema. Dėl šių kraujotakos pakitimų, pavyzdžiui, progresuojančių veninio kraujo stazių (sąstovio arba kaupimosi apatinėse galūnėse) sutrinka normali audinių mityba, pradeda formuotis trofinės opos, atsiranda audinių jautrumo pakitimų, randų ir dar rimtesnių, gyvybei pavojingų komplikacijų rizika. Taigi kokios dažniausios kojų venų varikozės priežastys, kokie pagrindiniai ligos simptomai ir ką daryti, jei panašu, kad pasireiškė venų varikozės požymiai? ...
Skaityti daugiauKojų venų varikozė – labai dažna liga. Manoma, kad ji gali būti palietusi mažiausiai kas penktą pasaulio gyventoją. Daugelis išsiplėtusiomis venomis išvagotas kojas sieja su vyresniu amžiumi, tačiau ši liga paliečia įvairaus amžiaus, lyties ir socialinio statuso asmenis. Vis dėlto teigiama, kad kojų venų varikoze dažniau serga vyresnio amžiaus moterys (lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo išsivystymą ypatingai paskatina nėštumai ir gimdymai), tačiau itin didelę reikšmę šios ligos progresavimui turi genetika. Tarkime, jei liga sirgo ir tėtis, ir mama, tuomet jų mergaitei gresia net 80 procentų tikimybė, kad anksčiau ar vėliau išsivystys venų varikozė, berniukui tokia tikimybė siekia bent 60 procentų. Net ir iš šių skaičių matome, kad mergaitėms venų varikozės tikimybė šiek tiek didesnė, vis dėlto ši liga neaplenkia ir vyrų. Būtent vyrai labiausiai linkę ignoruoti venų varikozę ir sulaukti skaudžiausių pasekmių, pavyzdžiui, sunkiai gyjančių žaizdų išsivystymo ar net staigios mirties dėl gyvybiškai svarbiose kraujagyslėse įstrigusio trombo. ...
Skaityti daugiauJus baugina mėlyno kojų venų tinklo išraizgytos kojų vaizdas ir gąsdina dažniau besiformuojančios mėlynės? Vakarais kamuojatės dėl pavargusių, tinstančių ir skaudančių kojų? O gal į tai visai nekreipiate dėmesio? Venų ligas taip pat reikia gydyti, nors jos gali atrodyti visai nerimtai. Pakalbėkime apie venų varikozę, kuri paliečia ne tik moteris, bet ir vyrus. ...
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija arba nuolat padidėjusio kraujo spaudimo liga – šių dienų skaudulys. Ne paslaptis, kad nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tiksliau, jų sukeliamų komplikacijų, pasaulyje miršta daugiausiai žmonių. Lietuva – ne išimtis; mūsų šalyje „nebylioji žudikė“ paplitusi itin plačiai – teigiama, kad širdies ir kraujagyslių sutrikimai yra praktiškai kas trečios mirties priežastis. Vis dėlto arterinę hipertenziją galima sėkmingai gydyti, o dar geriau – labai dažnai jos įmanoma išvengti, tinkamai maitinantis ir pakankamai judant. Pakalbėkime apie tai, kuo pavojinga arterinė hipertenzija ir kodėl taip svarbu nuolat sekti savo kraujo spaudimą. ...
Skaityti daugiauDažnas pacientas į kojų nuovargį linkęs numoti ranka. Kojų skausmas, patinimas, sunkumas ir kiti nemalonūs pojūčiai nėra jau tokie nekalti, ypač jei jie linkę kartotis kasdien. Jeigu tokie simptomai jaučiami kiekvieną dieną ir ne tik vakarais, bet ir kitu paros metu, tuomet itin svarbu susirūpinti savo sveikata ir pasidomėti, ar nesergama lėtiniu veninės kraujotakos nepakankamumu. ...
Skaityti daugiauVenos – tokios pat svarbios kraujagyslės, kaip ir arterijos. Veninės kraujotakos sutrikimai prasideda netikėtai ir nepastebimai. Dar visai jauname amžiuje ant kojų odos gali pasirodyti pakitimai (sutrūkinėję kapiliariai ar jų tinkliukai). Vėliau jau pastebimos didesnės venos ir jų mazgeliai, pradeda vystytis liga, vadinama venų varikoze. Sutrikus venose esančių vožtuvėlių funkcijai, šiose kraujagyslėse pradeda didėti spaudimas. Susidaręs spaudimas daro neigiamą įtaką venų vožtuvams, jų funkcija nuolat blogėja. Liga progresuoja – venose užsistovi kraujas, o susidaręs sąstovis paveikia dar daugiau venų vožtuvų. Pačios venos dėl to pakinta – didėja jų diametras, susidaro įvairių mazgų. Negydant kojų venų varikozės galima sulaukti įvairių komplikacijų – nuo tromboflebito (paviršinių venų uždegimo) iki trofinių opų bei plaučių arterijos tromboembolijos, kuri yra mirtina....
Skaityti daugiauŽmogaus organizmas – tarsi mechaninis fabrikėlis, kuriame jau nuo pat pirmųjų jo gyvavimo dienų cirkuliuoja kraujas. Penki litrai kraujo diena iš dienos, tai aukštyn, tai žemyn teka žmogaus kūnu. Tačiau kas nutinka, kai tas tekėjimas vieną dieną staiga ima ir sutrinka? Tam tikrų kūno vietų tirpimas, mirguliavimas akyse, galvos svaigimas ar net trumpalaikės atminties spragos - visi šie simptomai jau gali rodyti, jog Jus vargina kraujotakos sutrikimai. Tad šiame straipsnyje pateikiame 9 pagrindinius simptomus, kurie rodo, jog sutriko kraujotaka. ...
Skaityti daugiauGalbūt vakar patyrėte didesnį nei įprastai fizinį krūvį ir šiandien Jums skauda kojas? Užsiimkite lengva fizine veikla, tinkamai pailsėkite ir per porą dienų skausmas susilpnės ar visai praeis. Vis dėlto, jei skausmas nepraeina ilgiau ir jeigu kojas skauda dėl neaiškios priežasties ir tai kartojasi kasdien, būtinai reikėtų išsiaiškinti priežastį. ...
Skaityti daugiauinsultas – viena iš dažniausių mirtingumo priežasčių lietuvoje ir...
Skaityti daugiaukrūtinėje „spurdantis paukštis“ ar „kunkuliuojantis...
Skaityti daugiaulietuvių liaudies išmintis byloja, jog kojų patinimą gali sumažinti...
Skaityti daugiau