Arterinė hipertenzija: gerai žinoma, bet sunkiai valdoma

Kalbant apie širdies ligas, dažniausiai tenka kalbėti apie arterinę hipertenziją (AH). Viena vertus, AH – labai gerai žinoma liga. Antra vertus, prie jos vis tenka sugrįžti, nes tai vienas svarbiausių, reikšmingiausių veiksnių, nulemiančių širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą. Be to, vis dar šlubuoja AH kontrolė. AH gydymo aktualijas apžvelgia KMU Kardiologijos klinikos prof. Rūta Babarskienė.
 

AH sunkiai koreguojama


AH – tai ne tik padidėjęs arterinis spaudimas. Tai ir sumažėjęs arterijų elastingumas, endotelio disfunkcija, nenormalus gliukozės metabolizmas, nutukimas, dislipidemija, diastolinė disfunkcija, nenormalus insulino metabolizmas, pakitusi krešėjimo sistema ir inkstų funkcija ir t.t.
Kalbama, kad apie 50 proc. žmonių žino, kad serga AH, iš jų pusė – vartoja vaistų, o gydymas veiksmingas tik pusei vaistų vartojančiųjų. Kalbant apie kitas valstybes ir jų rezultatus koreguojant AH, reikia pažymėti, kad rezultatai irgi nėra itin geri. Jeigu prieš keletą metų JAV planavo, kad 50 proc. sergančiųjų AH bus pasiekta normotenzija, šiandien jau taip nekalbama, ir šiuo metu JAV geriausiu atveju maždaug kas trečiam ligoniui, kurio AH padidėjęs, pavyksta jį sukoreguoti, Lietuvoje – iki dešimt procentų. Beje, vyrams reguliuoti kraujo spaudimą sekasi dar sunkiau. Kalbėti apie tai, kad AH kontrolė gerėja, taip pat kol kas negalima.
Tuo tarpu eksperimentinių epidemiologinių tyrimų rezultatai įrodė, kad, efektyviai gydant hipertenziją, sumažėja sergamumas ir mirštamumas nuo galvos smegenų insulto, išeminės širdies ligos, širdies nepakankamumo. Todėl daugelis šalių siekia įgyvendinti tokią sveikatos politiką, kad AKS būtų kiek galima geriau kontroliuojamas. Arterinė hipertenzija sukelia 35 proc. visų širdies bei kraujagyslių sistemos ligų, 49 proc. visų širdies nepakankamumo atvejų bei 24 proc. visų priešlaikinių mirčių.
Širdies ir kraujagyslių ligų rizika kas kiekvieną AKS padidėjimą 20/10 mm Hg didėja du kartus. Net ir turint normalų arterinį kraujospūdį, sulaukus 55 ar 65 metų, 90 proc. didėja tikimybė, kad per kitus 20 metų kraujo spaudimas padidės. O dar 60 proc. iš turinčių antsvorio ir normalų kraujospūdį hipertenzija išsivystys per ketverius metus.
 

Padėtų profilaktikos kabinetai


AKS turėtų būti matuojamas kiekvienam apsilankiusiam pas šeimos gydytoją pacientui. Veikiausiai dėl nepaprastai didelių šeimos gydytojų krūvių, dėl jiems uždėtų daugybės funkcijų, praktikoje jie to tiesiog nepajėgia. Pagerinti AH kontrolę, prevenciją galėtų profilaktinių kabinetų poliklinikose steigimas. Juose turėtų dirbti patyrusi slaugytoja ir kiekvienam atvykusiam į polikliniką ligoniui matuoti arterinį kraujo spaudimą, atlikti kitas užduotis.
 

Padidėjęs spaudimas – jau vaikystėje


Pagal naujausius literatūros duomenis, gydymo gaires apie AH reikia galvoti jau nuo vaikystės. Yra nuomonių, kad vaikui, pradedant nuo 3 m. amžiaus, kartą per metus reikėtų pamatuoti arterinį kraujo spaudimą. Taip vykdytume vaikų AKS stebėseną ir AH profilaktiką. Yra sudarytos specialios lentelės, kuriose pagal vaiko amžių, lytį, ūgį ir svorį nurodytos išvestinės AKS normos. AKS apie 130/80 mmHg jauniems asmenims beveik visada yra patologinis.
Profilaktika, pradėta vaikams ir paaugliams, – perspektyviausia priemonė mažinti gyventojų sergamumą, mirtingumą ir nedarbingumą, sukeltą širdies ir kraujagyslių ligų.
 

Druska – AKS priešas


Kalbant apie druskos reikšmę, reikia pabrėžti, kad daugiausia druskos suvalgome ne sūdydami maistą, o pirkdami gatavus maisto produktus. Druskos yra visur: duonos, mėsos gaminiuose, varškėje ir t.t. Taip kad svarbūs ne tik šeimos mitybos įpročiai, bet ir maisto gamybos kultūra. Reikėtų propaguoti sveiką maistą, tačiau mūsų šalyje liesesnis, mažiau konservantų turintis maistas brangesnis. O, kaip žinoma, didžioji daugumą žmonių renkasi pigesnius produktus.
 

AH gydymo kryptis


Gydant AH svarbi vieta atitenka gyvensenos korekcijai. Tinkama mityba, fizinis aktyvumas – bendrieji sveikos gyvensenos principai, kurių vertėtų laikytis. Tačiau sergančiajam AH tenka išgirsti ir liūdną frazę – vaistų būtina vartoti visą likusį gyvenimą. Negalima su pertraukomis arba tik tada, kai pradeda skaudėti galvą. Vaistai turi būti vartojami nuolat pagal gydytojo nurodymus. Be abejo, visiems pacientams patariame įsigyti arterinio spaudimo matavimo aparatą.
Didžiausia pacientų klaida, kai, vakare nustatęs normalų kraujo spaudimą, jis nusprendžia vaistų nebegerti. Tada rytinis spaudimas, kuris ir taip dėl mūsų organizmo fiziologijos rytais padidėja, iš vakaro neišgėrus vaistų šokteli dar smarkiau. Taigi kalbant apie hipertenzijos gydymą, svarbiausias siekis sumažinti duobės ir piko santykį, t.y. skirtumą tarp rytinio spaudimo pakilimo ir sumažėjimo dienos metu. Tai turėtume išaiškinti ir ligoniams, siekdami, kad vaistų vartotų nuolat.
Arterinės hipertenzijos gydymo rekomendacijos nurodo, kad „svarbiausia antihipertenzinio gydymo nauda – kraujospūdžio sumažinimas, bet ne taip svarbu, kokiais vaistais tai bus pasiekta“.
 

Ar yra idealus medikamentas?


Bet kuris gydytojas norėtų, kad būtų sukurtas idealus antihipertenzinis medikamentas, kuris užtikrintų 24 val. AKS kontrolę ir nuolatinę normotenziją, būtų vartojamas vieną kartą per parą (t.y. patogus vartoti pacientui), efektyviai veiktų ir mažintų duobės ir piko santykį, būtų saugus, gerai toleruojamas, nesukeliantis nepageidaujamų poveikių, neskatintų kitų AH rizikos veiksnių atsiradimo ar nesunkintų jų. Deja, tokio medikamento dar neturime, todėl renkamės maksimaliai konkrečiam pacientui tinkamą preparatą arba jų derinius. Renkantis medikamentą, visada reikėtų individualiai parinkti gydymą, atsižvelgiant į papildomas vaisto savybes, kurios užtikrintų papildomą apsaugą nuo širdies ir kraujagyslių įvykių (miokardo infarkto, insulto, mirties).
 

Ar turėsime vakciną nuo AH?


Mokslininkai nuolat ieško kuo veiksmingesnių būdų AH pažaboti. Pastaruoju metu didelis dėmesys skiriamas genetiniams tyrimams – ieškomas genas atsakingas už AH išsivystymą.
Buvo atliktas ilgalaikis tyrimas (Atherosclerotic Risk in Communities/ ARIC) su 300 tūkst. pacientų, kurių arterinis sistolinis kraujo spaudimas buvo 118–143/72–83 mmHg. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad šių pacientų DNR struktūroje yra 11 variacijų ir pokyčių, kurie dalyvauja arterinio spaudimo reguliavime. Šis tyrimas paremia idėją, kad genų ir jų struktūrų pasikeitimas palaiko arterinį kraujo spaudimą ir sukelia hipertenziją.
Tuo tarpu kitas tyrimas (ALLHAT) vertino AH gydymo veiksmingumą, atsižvelgiant į genetinius žmogaus ypatumus. Buvo nustatyta, kad skirtingi tam tikro geno variantai lemia ir skirtingą reakciją į vaistą.
Pastaruoju metu tyrinėjama dar viena labai įdomi tema – imunizacija nuo AH. Taigi galbūt netolimoje ateityje turėsime ir skiepų nuo hipertenzijos?
 

Svarbu tinkamai pamatuoti kraujospūdį


Tinkamai pamatuoti kraujospūdį reiškia, kad:
*Patalpoje turi būti ~20°C temperatūra, rami aplinka, be pašalinių blaškančių dirgiklių.
*Prieš matuojant AKS ligonis turi būti 5 min. pailsėjęs.
*Pacientas turi sėdėti, o matuojamą ranką laikyti širdies lygyje.
*Kraujospūdžio aparato manžetė turi atitikti paciento kūno sudėjimą – ji turi apimti 2/3 žasto.
*Manžetė turi būti uždedama 2–3 cm virš alkūnės linkio.
*Oro išleidimo iš manžetės greitis – 2–3 mmHg/s.
*Sistolinis spaudimas sutampa su pirmais silpnais, bet aiškiai girdimais ir pamažu stiprėjančiais tonais.
*Diastolinis spaudimas sutampa su tonų išnykimu.
AKS rekomenduojama matuoti kelis kartus su 1–2 minučių pertrauka. Privalu pamatuoti abi rankas (leistinas skirtumas – 10 mm Hg, o kai skirtumas didesnis – įvertinti kraujagyslių būklę). Be to, reikia įvertinti ir kokius vaistus pacientas vartoja šiuo metu. Pirmą kartą diagnozuojant nedidelę AH reikia įsitikinti, kad AKS padidėjimas nėra atsitiktinis. Neteisinga diagnozuoti nedidelę AH pagal vienkartinio AKS matavimo rezultatus. Kraujospūdis matuojamas bent du kartus pirmojo vizito metu ir paskiriami 2–3 pakartotiniai vizitai kas 2–4 savaites.
 

Svarbu!


130/80 mmHg yra aukštas normalus kraujospūdis, tačiau gydyti nereikia. AH nustatoma, kai AKS stabiliai laikosi 140/90 mmHg. Izoliuota sistolinė hipertenzija diagnozuojama, kai sistolinis AKS būna 140 mmHg, o diastolinis <90 mmHg.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai