Saugokite širdį nuo infarkto ir insulto

Kas skatina vystytis miokardo infarktą ir insultą?

Dažniausiai infarktą sukelia širdį maitinančių kraujagyslių aterosklerozė – susiaurėjimas. Kraujagyslė siaurėja jos viduje kaupiantis riebalinėms medžiagoms. Tai vyksta iš lėto, per daugelį metų. Aterosklerozę pagreitina vadinamieji rizikos veiksniai:
• rūkymas;
• aukštas kraujo spaudimas;
• cukrinis diabetas;
• per didelis cholesterolio kiekis kraujyje (dislipidemija);
• netinkamai subalansuota mityba (riebaus maisto vartojimas ir pan.);
• nuolatinė emocinė įtampa, dažnas fizinis pervargimas;
• nutukimas ar antsvoris;
• nejudrus gyvenimo būdas.
Kuo šių veiksnių daugiau, tuo didesnė tikimybė susirgti infarktu ir tuo didesnis pavojus išsivystyti insultui.
 

O dabar šiek tiek plačiau apie kiekvieną rizikos veiksnį ir jo poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai.

Rūkymas. Pasaulio mastu plintantis tabako vartojimas tampa vis didesne problema, lemiančia augantį sergamumą ir mirtingumą nuo tabako sukeltų ligų. 2000 metais Lietuvoje reguliariai rūkė 51 proc. 20 – 64 metų amžiaus vyrų ir 16 proc. moterų. Rūkymas tampa vis populiaresnis tarp moterų ir jaunimo. Rūkymas yra svarbiausias širdies – kraujagyslių ligų, piktybinių navikų ir kvėpavimo sistemos ligų rizikos veiksnys.
Nikotinas, esantis tabako dūmuose, sutraukdamas smulkias kraujagysles, blogina jų sienelių mitybą ir skatina aterosklerozės vystymąsi, kuri yra arterinės hipertenzijos rizikos veiksnys. Anglies monoksidas (smalkės), sudarydamos stabilų junginį su hemoglobinu, pablogina deguonies apykaitą. Abi šios medžiagos kartu didina riziką sirgti išemine širdies liga, insultu, aortos aneurizma, širdies ritmo sutrikimais. Taigi tabako dūmuose esantis nikotinas, veikdamas autonominę (savarankišką) nervų sistemą, sutraukia periferines kraujagysles, padažnina pulsą ir padidina arterinį kraujo spaudimą.
Metimas rūkyti yra kol kas veiksmingiausias būdas sumažinti sergamumą rūkymo sukeltomis ligomis ir mirštamumą nuo jų. Metus rūkyti, greitai pagerėja savijauta, mažėja rizika susirgti arterine hipertenzija ir kitomis ligomis (plaučių vėžiu, miokardo infarktu). Mesti rūkyti verta bet kuriame amžiuje. Net metus gana vėlyvame amžiuje, pailgėja gyvenimo trukmė.
Arterinė hipertenzija, arba padidėjęs kraujo spaudimas. Jeigu kraujo spaudimas būna didesnis už įprastinį daugelį metų, kraujagyslės yra pažeidžiamos. Vystosi aterosklerozė. Šis procesas prasideda nepastebimai ir tyliai vystosi arterijose. Arterijų sienelės dangalai tampa grubūs, storėja, kol galiausiai jos sustandėja ir susiaurėja. Arterijos tampa ne tokios elastingos. Jeigu arterija susiaurėja per daug, kraujui sunkiau pratekėti, ir tos kūno dalys, kurios turėtų būti aprūpintos krauju ir deguonimi, pradeda badauti.
Smulkiosios kraujagyslės (arteriolės) taip pat nukenčia, nes yra pažeidžiamas jų vidinis sluoksnis – endotelis. Endotelis – tai didžiausias organizmo endokrininis organas, išskiriantis kraujagysles plečiančias (vazodilatacines) arba siaurinančias (vazokonstrikcines) medžiagas. Šios medžiagos reguliuoja kraujagyslių tonusą. Šiuo metu jau žinoma, kad endotelio pažeidimas yra daugelio širdies ir kraujagyslių ligų (aterosklerozės, hipertenzijos, širdies nepakankamumo) paleidimo mechanizmas.
Cukrinis diabetas. Ryšys tarp padidėjusio cukraus kiekio kraujyje ir insulto nėra toks aiškus, kaip padidėjusio cukraus kiekio kraujyje ryšys su miokardo infarktu. Tokios diabeto komplikacijos, kaip proteinurija (šlapime randamas baltymas), retinopatija (akių pažeidimai), autonominė neuropatija (nervinio audinio pažeidimas), dar padidina insulto riziką. Diabetu sergantiems žmonėms paprastai yra būdingas išeminis insultas. Santykis tarp išeminio ir hemoraginio insulto tarp sergančiųjų diabetu yra didesnis nei bendrojoje populiacijoje.
Padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje. Cholesterolis priskiriamas į riebalus panašių medžiagų grupei. Suaugusio žmogaus organizme jo yra apie 150 g. Ypač daug cholesterolio būna kepenyse, smegenyse, inkstuose, odoje ir kituose organuose. Cholesterolis labai svarbus žmogaus organizmui, nes atlieka daug svarbių funkcijų. Jis būtinas steroidinių hormonų (antinksčių, lytinių) sintezei, iš jo sintetinamos tulžies rūgštys kepenyse, jis yra vitamino D3 pirmtakas, įeina į ląstelių membranų sudėtį. Cholesterolis į organizmą patenka su maistu (kiaušiniais, mėsa, riebiais pieno produktais) ir gali būti sintetinamas ląstelėse. Cholesterolis svarbus aterosklerozės, taip pat ir koronarinei širdies ligai vystytis. Jam kaupiantis slopinami ląstelės fiziologiniai procesai, ir ląstelė sensta.
 

Cholesterolio kiekis kraujo serume matuojamas milimoliais litre (mmol/l).

▪ Iki 5,2 mmol/l cholesterolio laikoma norma,
▪ 5,2–6,5 mmol/l – mažas padidėjimas,
▪ 6,6–7,8 mmol/l – vidutinis padidėjimas,
▪ daugiau kaip 7,8 mmol/l itin smarkus padidėjimas.
Padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje būna gana dažnai. To priežastys gali būti ir genetinės (paveldimos), aplinkos, mitybos veiksniai bei kai kurios ligos. Jau seniai žinoma, kad yra ryšys tarp cholesterolio kiekio kraujo plazmoje ir širdies bei kraujagyslių ligų. Aterosklerozės vystymosi procesas sulėtėja, sumažinus cholesterolio kiekį kraujyje. Padidėjęs cholesterolio kiekis iš pradžių nesukelia jokių ligos simptomų, kol nepažeidžiamos kraujagyslės, o tai gali įvykti padidėjus kraujo spaudimui, rūkant, esant dažnoms stresinėms situacijoms ir kt. Todėl cholesterolio nustatymas yra labai svarbus.
Kadangi cholesterolis netirpus vandenyje, kraujo plazmoje yra tik tirpios medžiagos, tai jis jungiasi su vandenyje tirpiais baltymais ir kitomis medžiagomis, ir susidaro lipoproteinai. Yra dvi lipoproteinų formos, turinčios cholesterolio, – tai mažo tankio lipoproteinai (MTL) ir didelio tankio lipoproteinai (DTL). Mažo tankio lipoproteinuose esantis cholesterolis neturi viršyti 3,5 mmol/l. Jo perteklius ląstelei pavojingas, nes kaip tik šių lipoproteinų nešamas cholesterolis nusėda kraujagyslių sienelėse, siaurina spindį ir skatina krešulių susidarymą. Širdies vainikinių kraujagyslių susiaurėjimas pablogina kraujotaką, gali būti skausmai širdies plote, nes į širdį patenka mažiau kraujo, taigi ir deguonies. Kai susiaurėjusias kraujagysles staiga užkemša kraujo krešulys, kraujotaka sutrinka ir širdies ar smegenų audinys, negaudamas kraujo, miršta (nekrozuoja). Tada ištinka širdies infarktas ar smegenų insultas.
Padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje galima sumažinti laikantis mažai kaloringos dietos ir didinant fizinį aktyvumą. Reikia riboti kiaušinių (ypač trynių), riebių pieno produktų (riebaus pieno, riebios varškės, sviesto), majonezo, kepenų, šokolado vartojimą. Rekomenduojama daugiau valgyti žuvies, ryžių ir kitų kruopų, o iš mėsos – kalakutienos. Taip pat rekomenduojami vėžinių ląstelių vystymąsi mažinantys vitaminai – A, E.
Netinkamai subalansuota mityba. Reikia kontroliuoti riebalų vartojimą (ne daugiau kaip 30 proc. paros maisto davinio energijos). Gyvulinius riebalus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, reikia keisti augaliniais aliejais ir minkštais margarinais, kuriuose gausu nesočiųjų riebalų rūgščių.
Sočiosios riebalų rūgštys dalyvauja cholesterolio apykaitoje. Per daug vartojant sočiųjų riebalų rūgščių, padidėja cholesterolio koncentracija kraujyje. Jis pradeda kauptis kraujagyslių sienelėse – atsiranda aterosklerozė, kuri, kaip jau minėjome, yra vienas iš hipertenzijos vystymosi mechanizmų. Daug sočiųjų riebalų rūgščių yra riebiuose mėsos ir pieno produktuose. Riebalų ribojimas padeda kontroliuoti kūno svorį.
Taip pat reikia rinktis maisto produktus, turinčius mažai cukraus, rečiau vartoti rafinuoto cukraus, saldžių gėrimų, saldumynų.
Rekomenduojama valgyti nesūrų maistą. Bendras druskos kiekis maiste, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais bei duona, turi būti ne daugiau nei arbatinis šaukštelis (6 g). Vartokite druską su jodu. Gausus druskos vartojimas skatina hipertenzijos atsiradimą, todėl PSO (Pasaulinė sveikatos Organizacija) rekomenduoja kasdien suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos. Daugumos žmonių maisto davinyje druskos yra per daug. Tyrimai rodo, jog 60–80 proc. druskos žmogus gauna iš maisto pramonės pagamintų produktų: sūrių, dešrų, konservų, duonos. Todėl maisto gamintojai turėtų mažiau dėti druskos į savo gaminius, ypač į tuos, kurie dažnai valgomi, pvz., duona.
Kartais žmonės sūdo maistą net neparagavę. Šito įpročio reikia atsisakyti. Sūrumo pojūtis labai greitai keičiasi. Pradėjus mažiau sūdyti maistą, greitai nebejuntama, kad trūksta druskos. Sūrus maistas tampa nebeskanus.
 

Patariama:

· Pasižiūrėti į produkto sudėtį, nurodytą ant pakuotės, ir įvertinti druskos kiekį;
· Rečiau ir mažesniais kiekiais vartoti maisto produktus, kuriuose yra daug druskos (rūkytus, sūdytus, konservuotus produktus);
· Dažniau valgyti maistą, turintį mažai druskos (pvz., daržoves ir vaisius);
· Į gaminamą maistą dėti kuo mažiau druskos, patiekalų skonį pagerinti prieskoniais;
· Papildomai nesūdyti jau pagaminto maisto, ypač prieš tai neparagavus.
Stresas, nerimas, nuolatinė emocinė įtampa. Stresas gali atsirasti dėl įvairių nepalankių veiksnių, traumų poveikio, įtampos. Stresą sukelia išgąstis, triukšmas, konfliktai šeimoje ar darbe, kasdieniai rūpesčiai, nesaugumo pojūtis, socialinės problemos, įtemptas darbas, nuolatinė skuba, ar netgi oras. Ryšys tarp streso ir kraujospūdžio nėra iki galo ištirtas ir aiškus, tačiau streso metu išsiskiria daug hormono – adrenalino, dėl kurio:
• padažnėja širdies ritmas,
• padažnėja kvėpavimas,
• susitraukia smulkiosios kraujagyslės,
• pakyla arterinis spaudimas.
Dažnai stresinėse situacijose žmogaus mintys būna nukreiptos į tuo metu iškilusias problemas, todėl anksčiau išvardintos fizinės organizmo reakcijos gali likti nepastebėtos. Tačiau, nepaisant to, jos gali pakenkti organizmui ir ilgainiui tapti ligų priežastimi. Streso hormonų (adrenalino ir kortizolio) perteklius gali slopinti smegenų funkcijas, reguliuojančias vegetatyvinę nervų sistemą, sutrikdyti medžiagų apykaitą ir suardyti „atminties neuronus”. Streso pasekmės gali pasireikšti bet kuriame organe. Tipiškos streso sukeltos ligos yra aukšto kraujospūdžio liga (hipertenzija), širdies (miokardo) infarktas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, migrena, kai kurios imuninės alerginės ligos. Tyrimai įtikinamai rodo, kad žmonių, kuriuos ilgą laiką veikia intensyvus stresas, sergamumo ir mirtingumo nuo minėtų ligų rodikliai yra daugiau nei dvigubai aukštesni.
Streso, kaip natūralaus gyvenimo reiškinio, neįmanoma visiškai išvengti, nes niekas negali apsaugoti žmogaus nuo jaudinančių įvykių, nemalonumų, įtampos ir pavojų. Kita vertus, neigiamų pasekmių sveikatai galima išvengti ar bent jas sumažinti, padidinus organizmo atsparumą stresui.
 

Rekomenduojama:

Daugiau sportuoti, nes fizinė veikla (pvz., mankšta, fizinis darbas, bėgiojimas) yra natūraliausias būdas „sudeginti” streso metu organizme susikaupusias kenksmingas medžiagas, sustiprinti organizmą, nervų sistemą, pagerinti nuotaiką.
Ne mažiau svarbu sveikai maitintis: valgyti daugiau vaisių ir daržovių, vengti riebalų, alkoholio ir kofeino, valgyti reguliariai ir saikingai. Streso metu suaktyvėja įvairios biocheminės reakcijos, kurioms vykti reikia papildomo vitaminų bei mineralų kiekio. Todėl patartina vartoti vitaminų ir mineralų preparatų. Įrodyta, kad vitaminai (ypač B, C, E) bei mineralai (ypač magnis) gerai veikia žmogaus organizmą ištikus stresui. Kai šių medžiagų stinga, mažėja organizmo atsparumas stresui bei jo sukeliamoms ligoms.
· Darbo ir mokymosi aplinkoje stengtis vengti konfliktų su aplinkiniais, o jei jų iškyla kuo greičiau išspręsti, kad tai nebekeltų neigiamų emocijų.
· Tinkamai išsimiegoti, vieną dieną per savaitę stengtis praleisti gamtoje.
·Planuokite savo laiką, kad nereikėtų skubėti ir jaudintis, kad pavėluosite.
Susirasti mėgstamą užsiėmimą – skaityti, klausytis muzikos, tapyti, megzti, siūti, gaminti valgį – kad jis padėtų užmiršti visus nemalonumus.
Stengtis mąstyti apie gerus dalykus, ugdyti gerąsias būdo savybes – atlaidumą, kantrybę, pagarbą.
Nutukimas arba antsvoris. Reguliuoti kūno svorį yra labai svarbu, nes turintieji antsvorio šešis kartus dažniau serga arterine hipertenzija nei esantys normalaus kūno sudėjimo, o padidėjęs kraujo spaudimas pažeidžia kraujagysles ir skatina vystytis širdies ir kraujagyslių ligas.
Lietuvoje labai daug nutukusių žmonių. Net 20–35 metų amžiaus grupėje 40 proc. vyrų ir 25 proc. moterų nustatomas antsvoris. Nutunkama, kai su maistu gaunama energijos daugiau nei išeikvojama. Kūno svoris vertinamas pagal kūno masės indeksą (KMI). Jis apskaičiuojamas pagal formulę (svorį kilogramais padalijus iš ūgio metrais kvadrate):
KMI = Svoris (kg)/Ūgis (m)²
Pavyzdžiui, moteris, kuri sveria 60 kg ir kurios ūgis 1,65 m, KMI bus lygus:

KMI = 60 kg/(1,65 m)² = 22,1 kg/m².
Kūno svorio vertinimas pagal KMI pateikiamas lentelėje.
______________________________________________
KMI (kg/m²) Kūno svoris
¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯
<18,5 Per mažas
18,5 – 24,9 Normalus
25 – 29,9 Antsvoris
30 – 34,9 Iº nutukimas
35 – 39,9 IIº nutukimas
≥40,0 IIIº nutukimas
 

Nutukimo kontrolės principai:

· Įvertinti kūno svorį.
· Pasirinkti realų tikslą (pakanka sumažinti kūno svorį 5–15 proc.; pirmą savaitę – 1 kg, vėliau – 0,5 kg per savaitę).
· Paros maisto davinio energiją sumažinti 500–600 kcal, bet suvartoti ne mažiau kaip 1200 kcal.
· Mažinti riebalų, ypač gyvulinių, vartojimą.
· Didinti angliavandenių dalį maisto davinyje: valgyti daugiau daržovių, vaisių, rupaus malimo grūdinių produktų.
· Didinti fizinį aktyvumą (bent 30 min. kasdien, kad pagreitėtų kvėpavimas ir suprakaituotų).
· Neleisti svoriui vėl padidėti.
Mažas fizinis aktyvumas. Kad kūno svoris nedidėtų, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp gautos su maistu ir išeikvotos energijos. Šiuolaikinis žmogus vis mažiau juda ir darbe, ir laisvalaikio metu. Daug laiko praleidžiama vairuojant, sėdint prie kompiuterio ar televizoriaus. Namų ruoša taip pat tapo lengvesnė. Taigi energijos sąnaudos yra labai sumažėjusios. Tyrimai rodo, jog mažas fizinis aktyvumas yra daugelio ligų (išeminės širdies ligos, arterinės hipertenzijos, storosios žarnos vėžio, nutukimo, nuo insulino nepriklausomo cukrinio diabeto, osteoporozės ir kt.) rizikos veiksnys. Fiziškai aktyvių žmonių geresnė psichinė savijauta, nuotaika, jie labiau pasitiki savimi. Fizinis aktyvumas ypač svarbus kontroliuojant kūno svorį, nes energijos perteklius paverčiamas riebalais ir kaupiamas organizme.
Patariama judėti kasdien arba beveik kasdien bent po 30 min., kad pagreitėtų kvėpavimas ir žmogus suprakaituotų. Pavyzdžiui, aptukusiam, niekada nesportavusiam žmogui būtų neprotinga pradėti nuo judrių pratimų, po kurių jis jausis išsekęs. Daug geriau krūvį didinti pamažu. Bet kokia judėjimo rūšis yra gera, jeigu ji neišsekina, o reikalauja tiek pastangų, kad padažnėtų žmogaus pulsas ir jis išprakaituotų.
Galima pasirinkti prieinamiausią ir teikiančią malonumo fizinio aktyvumo formą: eiti, plaukti, važiuoti dviračiu, žaisti krepšinį arba tinklinį.
 

Hjertemagnyl saugo milijonus širdžių

Hjertemagnyl yra vienintelis Lietuvoje acetilsalicilo rūgšties ir magnio oksido derinys, apsaugantis nuo infarkto bei insulto. Vienoje tabletėje yra 150 mg acetilsalicilo rūgšties ir 21 mg magnio oksido. Acetilsalicilo rūgštis (aspirinas) slopina krešulių formavimosi procesą (skystina kraują) ir todėl gali sumažinti tikimybę, kad smegenyse ar širdyje susiformuos gyvybei pavojingas krešulys – būtent tokiu būdu šis vaistas apsaugo nuo infarkto ir insulto. Pagrindinis acetilsalicilo rūgšties nepageidaujamas poveikis – skatina skrandžio opų atsiradimą, todėl acetilsalicilo rūgštį geriausia vartoti su skrandžio gleivinę apsaugančiais magnio junginiais. Būtent todėl Hjertemagnyl preparate yra magnio oksidas, kuriam būdingas skrandžio gleivinę saugantis poveikis. Todėl Hjertemagnyl yra populiariausias bei gydytojų dažniausiai skiriamas apsaugai nuo infarkto bei insulto.
Šis preparatas rekomenduojamas skirti norint slopinti trombocitų agregaciją (sukibimą) bei siekiant sumažinti pavojingos būklės ir mirties riziką šiais atvejais:
▪ miokardo infarktas arba pasikartojantis miokardo infarktas,
▪ krūtinės angina,
▪ smegenų išemijos priepuolis,
▪ ūminis reumatas,
▪ tromboembolija,
▪ obliteracinis endarteritas ir kita.
Vaisto vartoti negalima, jei neseniai kraujavo į virškinamąjį traktą, yra polinkis į kraujavimą, sumažėjęs trombocitų kiekis kraujyje, salicilatų sukelta bronchinė astma.
Hjertemagnyl rekomenduojama vartoti suaugusiems po 1 tabletę per dieną.
Daugiau informacijos apie Hjertemagnyl >>>