Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » LIGOS  » Širdies ir kraujagyslių ligos  » Sveika gyvensena pakeičia tabletes

Sveika gyvensena pakeičia tabletes

Pasak Vilniaus širdies chirurgijos centro habilituotos medicinos daktarės Alicijos STORPIRŠTYTĖS-DRANENKIENĖS: „hipertenzija yra padidėjusio arterinio kraujospūdžio liga, kuri tapo viena iš dažniausių širdies bei kraujagyslių ligų“. Ši liga yra labai svarbus aterosklerozės ir jos komplikacijų – smegenų insulto, miokardo infarkto, kojų gangrenos išsivystymo rizikos veiksnys. Hipertenzija yra vienas iš pagrindinių gyvenimo trumpėjimo veiksnių.
 

Paslaptingoji „baltojo chalato“ hipertenzija


Mažiau nei 20 proc. sergančiųjų hipertenzija galime nustatyti ligos priežastį. Tai gali būti inkstų ar jų kraujagyslių, endokrininės ligos, įgimtos širdies ydos ar genetiniai sindromai ir kt. Pagydžius pagrindinę ligą, normalizuojasi ir arterinis kraujo spaudimas. Spaudimas kyla ir dėl nesveiko gyvenimo būdo. Dažni stresai, nervinė įtampa, neigiamos emocijos, gyvenimas darbu ir darbe, aukojant laisvalaikį – tokia nereto jauno žmogaus Lietuvoje kasdienybė.
Apie 10–20 proc. pacientų nustatoma vadinamoji „balto chalato“ hipertenzija. Matuojant kraujo spaudimą gydytojo kabinete, nustatytas kraujo spaudimas gali būti didesnis (neretai daugiau nei 30 mm Hg) nei namie. Pasak habilituotos medicinos daktarės Alicijos Storpirštytės-Dranenkienės, tai sukelia nemažai nesusipratimų ne tik gydytojui, bet ir pačiam pacientui. Žinoma, kad tokį poveikį sukelia paciento jaudulys bei nerimas, atsirandantys gydytojui tikrinant sveikatą. „Baltojo chalato“ hipertenzija gali paliesti įvairaus amžiaus jautrius žmones, tarp jų ir ypač svarbią grupę – nėščiąsias. Būtina perspėti savo gydytoją, jei sekate savo kraujo spaudimą ir nustatote normalų namie, kad nustačius padidėjusį gydytojo kabinete, jums nebūtų paskirti nereikalingi tyrimai ar nereikalingi vaistai nuo hipertenzijos.
Nustatyti, ar arterinio kraujo spaudimo padidėjimas atsitiktinis, „baltojo chalato“, ar tai jau liga, galima atlikus kai kuriuos tyrimus – elektrokardiogramą, echokardiografinį tyrimą, fizinio krūvio testą. Jei šie tyrimai rodo kairiojo skilvelio raumens sustorėjimą, atsipalaidavimo sutrikimą, jei fizinio krūvio metu kraujospūdis viršija patvirtintas normas, būtina patarti koreguoti gyvenimo būdą ir skirti vaistų. Jei pakitimų nėra, galima ligonį stebėti, patariant nemedikamentinį gydymo būdą – gyvenimo būdo korekciją.
 

 

Kaip tiksliai išmatuoti kraujo spaudimą?


„Nusipirkti kraujospūdžio matavimo aparatą – protinga investicija į savo sveikatą. Ypač svarbu turėti aparatą ligoniams, sergantiems hipertenzine liga“, – sako gyd. Dr.A. Storpirštytė-Dranenkienė. Prieš matuojant kraujo spaudimą, 1 val. negalima gerti kavos, stiprios arbatos, energetinių gėrimų, mažiausiai 30 min. rūkyti ar būti po intensyvaus fizinio krūvio.
Matuoti reiktų tik atsikėlus iš miego, kol rūpesčių lavina neužgriuvo ant mūsų galvų. Matuoti reiktų sėdint ar gulint. Ranka turi būti visiškai atpalaiduota, nes raumenų judesius aparatas gali fiksuoti, ir matavimas nebus tikslus. Turint laiko, verta pamatuoti pakartotinai. Labai svarbu kartu pažymėti ir širdies susitraukimų dažnį. Antrą kartą kraujospūdį reiktų matuoti vakare, grįžus po darbo, ramiai pasėdėjus bent pusę valandos. Papildomai reikėtų matuoti blogai pasijutus, kai vargina galvos skausmai ar atsiradus galvos svaigimui, pykinimui. Verta gautus duomenis pasižymėti, kad galėtumėte parodyti savo gydytojui, ir jis patartų, ar reikia gydytis, ir tiksliau parinktų jums reikalingus vaistus ar nemedikamentinį gydymą. Bene dažniausia klaida, kurią daro pacientai, tai ant riešo dedamų kraujo matuokliai. Deja, šie prietaisai nėra tokie tikslūs kaip įprasti ant žasto dedami kraujospūdžio matavimo aparatai. Jei jums paskirti nauji antihipertenziniai vaistai, tuomet labai svarbu bent dvi savaites kruopščiai stebėti arterinį kraujospūdį.
 

Sveika mityba ir sportas prilygsta vienai tabletei


Gyvenimo būdo keitimas kraujo spaudimą gali sumažinti tiek pat, kaip ir nuolatos vartojamas vienas antihipertenzinis vaistas. Tačiau medikė pabrėžia, kad tokio nemedikamentinio gydymo rezultato negalima tikėtis staiga, todėl reikia geležinės kantrybės. Pasak jos, šios priemonės pradeda veikti tik po 4–6 mėnesių.
Pirmiausia reiktų riboti valgomosios druskos kiekį. Ruošiant maistą, nesūdykime patiekalų ar sūdykime minimaliai. Druskos mes vis tiek gauname su duona, dešra, sūriu. Venkime aštrių patiekalų, juose visada nemažai druskos. Jei valgysime sūriai, sumažinti kraujospūdį bus labai sunku.
Jei turime antsvorio, sumažinkime kalorijų kiekį maiste.
Daugiau valgykime daržovių, nesaldžių vaisių, sumažinkime riebalų, ypač gyvulinės kilmės, kiekį. Kai kurie tyrimai rodo, kad didesnis suvartojamų daržovių kiekis kraujo spaudimą sumažina beveik 10 mmHg.
Alkoholis turi daug kalorijų, skatina apetitą. Mažiau gerkime alaus, stipriųjų alkoholinių gėrimų. Būtina vengti apgirtimo, kai tirštėja kraujas, pagiriomis kraujospūdis pakyla, galimos sunkios komplikacijos, insultas ar miokardo infarktas.
Raskime bent pusę valandos kasdien paėjėti pėsčiomis ar bent tris kartus per savaitę sportui – krepšiniui, plaukymui, dviračiui, aerobikai, šokiams.
Išmokime ilsėtis, atsipalaiduoti. Savaitgaliai ir atostogos skirti poilsiui, neužmirškime to. Grįžę būsime darbingesni ir per trumpesnį laiką padarysime daugiau bei geriau.
Jei kraujospūdis nesusireguliuoja pakeitus gyvenimo būdą, tenka pakartotinai kreiptis į gydytoją ir pradėti vartoti vaistus.

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2024. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2024. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS