){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Krūtinės angina (anksčiau vadinta stenokardija) – tai krūtinės skausmas, atsirandantis dėl širdį maitinančių kraujagyslių susiaurėjimo. Krūtinės angina pradeda vystytis dėl riebalų ir kitų medžiagų susikaupimo vidiniame arterijų (širdį maitinančių kraujagyslių) sluoksnyje. Šis procesas vadinamas ateroskleroze. Susidaro aterosklerozinės plokštelės, kurios didėja ir siaurina kraujagyslės vidinį kanalą. Yra žinoma, kad aterosklerozė ima vystytis dėl didelio cholesterolio kiekio kraujyje, dėl padidėjusio kraujospūdžio, rūkymo, cukrinio diabeto ir daugelio kitų rizikos veiksnių. Krūtinės angina sergama dažniau, jei šia liga sirgo kas iš giminaičių. Antsvoris, mažas fizinis aktyvumas taip pat didina riziką.
Krūtinės angina atpažįstama iš skausmo. Dažniausiai skauda už krūtinkaulio. Skausmas gali plisti į kaklą, gerklę, kairę ranką, apatinį žandikaulį, rečiau – į nugarą, kairę pažastį, dešinę krūtinės ląstos pusę, pilvą. Skausmas trunka apie 5–10 minučių. Tai vadinama krūtinės anginos priepuoliu. Užtenka vieno tokio priepuolio, kad gydytojai diagnozuotų krūtinės anginą. Kada ištiks priepuolis, nuspėti sunku. Skausmui užtrukus ilgiau nei 20 min., gresia infarktas.
Krūtinės anginos skausmui būdinga tai, kad jis dažniausiai atsiranda po fizinio įtempimo: einant, lipant laiptais ar įkalnėn, nešant ar po nervinės įtampos. Jei skausmas kyla ir ramybės metu, tai yra rimtas signalas, kad reikia skubios gydytojo pagalbos. Dažnai pacientai skausmą apibūdina ne kaip skausmą, bet kaip dusulį, sunkumo, slėgimo jausmą krūtinės srityje. Kiti sako, kad spaudžia, gniaužia, degina, smaugia. Greta skausmo kartais jaučiamas silpnumas, pila šaltas prakaitas, būna nenormalus širdies plakimas (ritmo sutrikimai), pykinimas, vėmimas, mirties baimė.
Krūtinės angina, pasirodo, turi savo cirkadinę variaciją. Žinoma, kad, padidėjus fiziniam ar emociniam krūviui, gali ištikti skausmo priepuolis. Labai sunku prognozuoti, kada fizinis ar emocinis krūvis pasikeis tiek, kad sukeltų širdies skausmo priepuolį. Europos kardiologų draugija atliko ir 2004 m. paskelbė multicentrinę krūtinės anginos priepuolių priežasčių ir dažnio per parą duomenų analizę ir buvo nustatyta cirkadinė krūtinės anginos priepuolių variacija. Medicinos pasaulyje šie priepuolį išprovokuojantys veiksniai vadinami trigeriais. Galima stengtis jų vengti, tačiau būtent emocinį stabilumą kontroliuoti ir išlaikyti išties sunkiausia.
Stipriausias organizmo funkcijų kitimas vyksta žmogui keičiant miego ar poilsio būseną į būdravimo, paprasčiau sakant, jam pabundant ir keliantis. Pasirodo, šis laikotarpis sukelia nemažą stresą visam organizmui. O jautrioji krūtinės angina pirmoji ir puola reaguoti.
Krūtinės anginos priepuolis ypač dažnai sutampa su pirmąja žmogaus aktyvumo valanda ką tik pabudus, kai vaistų nuo krūtinės anginos dar nebūna pavartota.
Kai gyvenimas bunda, nesinorėtų, kad ištiktų aštrus skausmo priepuolis ir, ką tik atmerkus akis, vėl jas pramerkti jau ligoninėje. Krūtinės angina gali būti infarkto pranašas. Tad su jus prižiūrinčiu kardiologu pasitarkite dėl cirkadinės variacijos didžiausios rizikos laiką atitinkančio gydymo. Ypač jei krūtinės anginos priepuoliai rytą ir pirmąją dienos pusę patys dažniausi, aprimstantys tik vakare.
Prieš septynerius metus vykdytam ir 2004 m. pabaigtame tyrime dalyvavo 1333 ligoniai, kuriems buvo diagnozuota stabili krūtinės angina, besitęsianti mažiausiai tris mėnesius, vidutinis priepuolių dažnis – du ar daugiau priepuolių per savaitę, gydoma nitratais po liežuviu ir kitais širdį apsaugančiais vaistais. 98 proc. tyrime dalyvavusių vartojo nitratų. Trečdalis dalyvaujančiųjų buvo patyrę miokardo infarktą.
Tyrimą vykdė profesorius Stefan Willich iš Berlyno Charite universitetinės ligoninės. Visą savaitę jo stebimi pacientai dienyne rašė pabudimo laiką, vaistų vartojimą, krūtinės anginos priepuolius ir galimas su jais susijusias priežastis.
Pastebėta, kad didžiausias krūtinės anginos cirkadinis svyravimas vyko nuo 9 valandos ryto iki vidurdienio, kai statistinė dauguma žmonių dažniausiai pabunda ir keliasi po naktinio miego (žr. 1 grafiką). Netgi 10 proc. priepuolių įvyko per 1 val. po pabudimo, o per 6 val. po pabudimo įvyko 50 proc. visų priepuolių (žr. 2 grafiką).
Dauguma priepuolių buvo susiję su tokiais rizikos veiksniais, kaip fizinis aktyvumas (49 proc.), pyktis (18 proc.) arba kitoks emocinis susijaudinimas (14 proc.).
Tie ligoniai, kuriems rytiniai priepuoliai buvo dažnesni, palyginti su kitais tyrimo dalyviais, teigė, kad jų gyvenimo kokybė itin prasta.
Prof. S. Willich daro išvadą, kad vaistų vartojimo pobūdis, dozavimas ir laikas turi didelę reikšmę gydymo efektyvumui ir gali būti svarbus veiksnys, sprendžiant su cirkadiniais krūtinės anginos svyravimais susijusias krūtinės angina sergančio ligonio problemas.
· Kontroliuoti fizinį aktyvumą. Svarbu neskubėti, vengti įtampos ir staigių judesių. Sergantysis gali ilgai eiti, tačiau ėjimo tempas turi būti ramus ir vienodas, be staigių pokyčių. Ir net ne itin didelė fizinė įtampa lengviau sukelia krūtinės anginą, kai žmogus yra ką tik pailsėjęs, po atsipalaidavimo vėl pereina į įtampą.
· Kontroliuoti emocijas ir ypač vengti pykčio. Bet koks susijaudinimas gali sukelti krūtinės anginą. Reikia vengti konfliktinių situacijų, skubėjimo ir įtampos. Lengviau nusiraminti padės atsipalaidavimo (relaksacijos) pratimai, autotreningas, juos verta atlikti kasdien.
· Keisti mitybos įpročius. Virškinimas padidina širdies darbą. Reikia vengti sunkiai virškinamo, riebaus maisto vakarais. O pavalgius sumažinti fizinį krūvį. Krūtinės anginą pasunkina nutukimas, vystosi arterosklerozė, liesėjant ši liga palengvėja.
· Vengti alkoholio. Didelis alkoholio kiekis veikia širdies raumenį, susilpnina jo susitraukimus. Didėja kraujospūdis. Alkoholiniai gėrimai turi daug kalorijų, todėl alkoholis nedera su svorio metimu. Alkoholis nedera ir su vaistų vartojimu.
· Nerūkyti. Rūkymas pagreitina aterosklerozės progresavimą ir pasunkina krūtinės anginą, padidina riziką susirgti širdies infarktu, kojų kraujotakos sutrikimu.
· Kontroliuoti kraujospūdį. Aukštas kraujospūdis pažeidžia kraujagysles, greičiau vystosi aterosklerozė, trinka kraujotaka. Aukštas kraujospūdis padidina širdies darbą ir deguonies sunaudojimą širdies raumenyje ir todėl pasunkina krūtinės anginą.
· Tvarkingai vartoti visus gydytojo paskirtus vaistus. Sergantiesiems krūtinės angina dažniausiai skiriamos kelios vaistų grupės, mažinančios priepuolių dažnį, kraujospūdį, cholesterolio kiekį, kraujo krešumą.
Vaisto, veikiančio pagal cirkadinės variacijos principą, teiraukitės gydytojo.
Sergant krūtinės angina būtinas ne tik medikamentinis gydymas, bet ir išsamus ištyrimas bei rizikos įvertinimas. Kardiologas gali paskirti atlikti ultragarsinį širdies tyrimą, krūvio mėginį, laboratorinius kraujo tyrimus. Jeigu kompleksinis medikamentinis gydymas priepuolių išvengti nepadeda, jeigu jie dažnėja ir sunkėja, jeigu krūvio mėginio metu sukeliamas krūtinės anginos priepuolis su elektrokardiogramos pokyčiais, tuomet pacientas siunčiamas į stacionarą, kur atliekamas diagnostinis širdies kraujagyslių zondavimas (koronaroangiografija). Nustačius susiaurėjimus, parenkama perkateterinio gydymo taktika: širdies kraujagyslės plėtimas, stentavimas arba operacija.
Tikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauKrūtinės anginos priepuolis gali ne juokais išgąsdinti ir net sukelti mirties baimę. Ką reikėtų žinoti apie krūtinės anginą? Kokie požymiai jai būdingi? Ar skausmas plinta? Kaip diagnozuojama ir kaip gydoma ši į miokardo infarktą galinti išsivystyti liga? ...
Skaityti daugiauĮprasčiausi venų varikozės simptomai, kurie matomi plika akimi – tai išsiplėtusios, sustorėjusios, į odos paviršių iššokusios venos. Tačiau venų varikozė neapsiriboja vien tik estetiniais pokyčiais, kurie paprastai pastebimi vėliau. Jos metu kojas gali skaudėti, jos gali gana stipriai tinti. Nuolatinis kojų nuovargis menkina gyvenimo kokybę, o būtinybė kojas slėpti po kelnėmis ar ilgais sijonais – labai vargina pacientą. Tai nėra tik estetinė problema, kaip mano daugelis. Tai – rimtas kraujotakos sutrikimas, kurį reikia gydyti. ...
Skaityti daugiauŠirdies ir kraujagyslių ligų sukeliamos komplikacijos vis dar išlieka viena dažniausių mirties priežasčių. Arterinė hipertenzija – vienas labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių susirgimų, kuri kasmet nusineša labai daug gyvybių visame pasaulyje. ...
Skaityti daugiauApsunkusios, ištinusios ir pavargusios kojos gali griauti laimingą kasdienybę. Todėl pateikiame Jums 10 patarimų, padėsiančių džiaugtis lengvesnėmis kojomis. ...
Skaityti daugiauŠirdies permušimų tikriausiai tekę patirti kiekvienam. Neritmiškas širdies plakimas, kurį vieni apibūdina kaip širdies vartymąsi, o kiti – kaip stiprius susitraukimus ar šokinėjimus, gali pranešti apie tam tikras problemas. Šios problemos nebūtinai susijusios su pačia širdimi. ...
Skaityti daugiauKojos kasdien patiria didžiulį krūvį – nesvarbu, ar dirbame sunkų fizinį, ar stovimą, ar sėdimą darbą. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis, kad jų neskaudėtų, nemaustų ir jos netintų? ...
Skaityti daugiauKojų venų varikozė – nėra tik estetinė problema. Tai lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo išraiška, kurią būtina gydyti. Į kokius simptomus reikėtų atkreipti dėmesį? Kaip būtų galima išvengti sunkių kojų venų varikozės pasekmių? ...
Skaityti daugiauStatistika rodo, kad venų ligomis dažniau serga moterys. Žinoma, kad venų būklę neigiamai veikia estrogenai – moteriški hormonai, kurie prisideda prie venų sienelių atsipalaidavimo ir venų plėtimosi. Venų būklė ypatingai pablogėti gali per nėštumą, kuomet moteris priauga daugiau kaip 10 papildomų kilogramų, vaisius pradeda spausti venas, padidėja kraujo tūris, be to, pasikeičia ir tam tikrų hormonų koncentracijos organizme. Taigi ką apie venų ligas reikėtų žinoti būtent moterims? ...
Skaityti daugiauVenų varikozė – viena dažniausių ligų pasaulyje. Manoma, kad ja serga apie 20 proc. suaugusių asmenų, vis dėlto ji ne taip jau ir retai diagnozuojama net vaikams ar paaugliams. Manoma, kad tokius skaičių kitimus gali lemti labai sėslus gyvenimo būdas ir su juo susiję veiksniai. Kas vyksta organizme venų varikozės metu? Kas galėtų greitai padėti susigrąžinti kojų lengvumą? ...
Skaityti daugiauSėdimas arba stovimas darbas reikšmingai prisideda prie kojų venų kraujotakos sulėtėjimo. Kad kraujotaka išliktų normali ir galėtumėte džiaugtis lengvesnėmis ir dailesnėmis kojomis, siūlome Jums 12 paprastų pratimų. Vienus jų galite atlikti sėdėdami biure, kitus – stovėdami arba vaikščiodami, o paskutiniuosius – dar lovoje, ryte, ruošiantis ateinančiai dienai. Juk mūsų kojos kasdien patiria tiek daug krūvio – pasirūpinkite jomis!...
Skaityti daugiauPati venų varikozė nėra pavojinga, tačiau sveikatai ir gyvybei pavojingos jos sukeliamos komplikacijos. Kokie simptomai praneša apie venų varikozę, kokios galimos komplikacijos ir ką daryti, jei norima užbėgti joms už akių? ...
Skaityti daugiauKrūtinės angina, anksčiau dažniau vadinta stenokardija – tai staigus ir trumpalaikis (paprastai ilgiau kaip 5 minutes netrunkantis) skausmas širdies plote, kuris išsivysto tuomet, kai širdies raumuo arba miokardas kurį laiką gauna nepakankamai deguonies. Toks aštrus ir staigus skausmas rodo, kad vystosi koronarinė širdies liga, o širdies arterijos yra pažeistos ir susiaurėjusios. ...
Skaityti daugiauVenų varikozė – viena dažniausių ligų pasaulyje. Deja, bet jai dažnai neskiriama tiek daug dėmesio, kiek skiriama kitoms ligoms. Vis dėlto taip neturėtų būti – tai ne tik estetinė, bet ir rimta kraujotaką pažeidžianti problema. Dėl šių kraujotakos pakitimų, pavyzdžiui, progresuojančių veninio kraujo stazių (sąstovio arba kaupimosi apatinėse galūnėse) sutrinka normali audinių mityba, pradeda formuotis trofinės opos, atsiranda audinių jautrumo pakitimų, randų ir dar rimtesnių, gyvybei pavojingų komplikacijų rizika. Taigi kokios dažniausios kojų venų varikozės priežastys, kokie pagrindiniai ligos simptomai ir ką daryti, jei panašu, kad pasireiškė venų varikozės požymiai? ...
Skaityti daugiauKojų venų varikozė – labai dažna liga. Manoma, kad ji gali būti palietusi mažiausiai kas penktą pasaulio gyventoją. Daugelis išsiplėtusiomis venomis išvagotas kojas sieja su vyresniu amžiumi, tačiau ši liga paliečia įvairaus amžiaus, lyties ir socialinio statuso asmenis. Vis dėlto teigiama, kad kojų venų varikoze dažniau serga vyresnio amžiaus moterys (lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo išsivystymą ypatingai paskatina nėštumai ir gimdymai), tačiau itin didelę reikšmę šios ligos progresavimui turi genetika. Tarkime, jei liga sirgo ir tėtis, ir mama, tuomet jų mergaitei gresia net 80 procentų tikimybė, kad anksčiau ar vėliau išsivystys venų varikozė, berniukui tokia tikimybė siekia bent 60 procentų. Net ir iš šių skaičių matome, kad mergaitėms venų varikozės tikimybė šiek tiek didesnė, vis dėlto ši liga neaplenkia ir vyrų. Būtent vyrai labiausiai linkę ignoruoti venų varikozę ir sulaukti skaudžiausių pasekmių, pavyzdžiui, sunkiai gyjančių žaizdų išsivystymo ar net staigios mirties dėl gyvybiškai svarbiose kraujagyslėse įstrigusio trombo. ...
Skaityti daugiauJus baugina mėlyno kojų venų tinklo išraizgytos kojų vaizdas ir gąsdina dažniau besiformuojančios mėlynės? Vakarais kamuojatės dėl pavargusių, tinstančių ir skaudančių kojų? O gal į tai visai nekreipiate dėmesio? Venų ligas taip pat reikia gydyti, nors jos gali atrodyti visai nerimtai. Pakalbėkime apie venų varikozę, kuri paliečia ne tik moteris, bet ir vyrus. ...
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija arba nuolat padidėjusio kraujo spaudimo liga – šių dienų skaudulys. Ne paslaptis, kad nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tiksliau, jų sukeliamų komplikacijų, pasaulyje miršta daugiausiai žmonių. Lietuva – ne išimtis; mūsų šalyje „nebylioji žudikė“ paplitusi itin plačiai – teigiama, kad širdies ir kraujagyslių sutrikimai yra praktiškai kas trečios mirties priežastis. Vis dėlto arterinę hipertenziją galima sėkmingai gydyti, o dar geriau – labai dažnai jos įmanoma išvengti, tinkamai maitinantis ir pakankamai judant. Pakalbėkime apie tai, kuo pavojinga arterinė hipertenzija ir kodėl taip svarbu nuolat sekti savo kraujo spaudimą. ...
Skaityti daugiauDažnas pacientas į kojų nuovargį linkęs numoti ranka. Kojų skausmas, patinimas, sunkumas ir kiti nemalonūs pojūčiai nėra jau tokie nekalti, ypač jei jie linkę kartotis kasdien. Jeigu tokie simptomai jaučiami kiekvieną dieną ir ne tik vakarais, bet ir kitu paros metu, tuomet itin svarbu susirūpinti savo sveikata ir pasidomėti, ar nesergama lėtiniu veninės kraujotakos nepakankamumu. ...
Skaityti daugiauVenos – tokios pat svarbios kraujagyslės, kaip ir arterijos. Veninės kraujotakos sutrikimai prasideda netikėtai ir nepastebimai. Dar visai jauname amžiuje ant kojų odos gali pasirodyti pakitimai (sutrūkinėję kapiliariai ar jų tinkliukai). Vėliau jau pastebimos didesnės venos ir jų mazgeliai, pradeda vystytis liga, vadinama venų varikoze. Sutrikus venose esančių vožtuvėlių funkcijai, šiose kraujagyslėse pradeda didėti spaudimas. Susidaręs spaudimas daro neigiamą įtaką venų vožtuvams, jų funkcija nuolat blogėja. Liga progresuoja – venose užsistovi kraujas, o susidaręs sąstovis paveikia dar daugiau venų vožtuvų. Pačios venos dėl to pakinta – didėja jų diametras, susidaro įvairių mazgų. Negydant kojų venų varikozės galima sulaukti įvairių komplikacijų – nuo tromboflebito (paviršinių venų uždegimo) iki trofinių opų bei plaučių arterijos tromboembolijos, kuri yra mirtina....
Skaityti daugiauŽmogaus organizmas – tarsi mechaninis fabrikėlis, kuriame jau nuo pat pirmųjų jo gyvavimo dienų cirkuliuoja kraujas. Penki litrai kraujo diena iš dienos, tai aukštyn, tai žemyn teka žmogaus kūnu. Tačiau kas nutinka, kai tas tekėjimas vieną dieną staiga ima ir sutrinka? Tam tikrų kūno vietų tirpimas, mirguliavimas akyse, galvos svaigimas ar net trumpalaikės atminties spragos - visi šie simptomai jau gali rodyti, jog Jus vargina kraujotakos sutrikimai. Tad šiame straipsnyje pateikiame 9 pagrindinius simptomus, kurie rodo, jog sutriko kraujotaka. ...
Skaityti daugiauGalbūt vakar patyrėte didesnį nei įprastai fizinį krūvį ir šiandien Jums skauda kojas? Užsiimkite lengva fizine veikla, tinkamai pailsėkite ir per porą dienų skausmas susilpnės ar visai praeis. Vis dėlto, jei skausmas nepraeina ilgiau ir jeigu kojas skauda dėl neaiškios priežasties ir tai kartojasi kasdien, būtinai reikėtų išsiaiškinti priežastį. ...
Skaityti daugiauinsultas – viena iš dažniausių mirtingumo priežasčių lietuvoje ir...
Skaityti daugiaukrūtinėje „spurdantis paukštis“ ar „kunkuliuojantis...
Skaityti daugiaulietuvių liaudies išmintis byloja, jog kojų patinimą gali sumažinti...
Skaityti daugiau
