){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Nekreipti dėmesio – blogiausia, ką jūs galite padaryti savo širdžiai. Deja, moterys, ypač jaunos, savo „motoriuko” atžvilgiu neretai elgiasi būtent taip. Pasiteisinimas dažniausiai būna toks: paskaudės ir nustos, man tik 35-eri, tikriausiai čia skauda ne širdį, o ką nors kitą. Parvesiu vaikus iš darželio, paruošiu pietus, padarysiu dar n darbų, o tada jau pasirūpinsiu savimi. STOP! Infarktas ne koks neišmanėlis, kad mėgautųsi vien senukų draugija, jis vis dažniau kompaijon pasikviečia jaunas, žavias ir veiklias. Moterys dažniau bijo krūties vėžio nei infarkto ir todėl į ligoninę neretai atvyksta pavėluotai. Siekiant gero gydymo rezultato, brangi kiekviena sekundė.
Rūkyti pradėjote dar mokyklos suole, tiesa, tuomet tai labiau panėšėjo į tokius patrauklius suaugusių žaidimus. Įstojote į universitetą, slėpti cigarečių nebebuvo prasmės, sesijų metu surūkydavote po kelias papildomas cigaretes. Maistas? Hm... puikiai tinka McDonaldo „greitukai”, mėsainiai, pusfabrikačiai, o apie daržoves ir žuvį nėra ko net kalbėti – jiems paruošti nėra laiko. Įsimylėjote, vakarais drauge su vaikinu „romantiškai“ traukdavot dūmelį, o, kad „nesusigadintumėte” gyvenimo ir neatsisakytumėte jaunystės teikiamų malonumų, ranka surasdavo mažą melsvą, rausvą ar kokią kitą kontraceptinę tabletę. Dar po poros metų gavote taip trokštamą darbą, sulaukėte „gandrų“ ir, norėdama spėti viską, ką siūlo vis greitėjantis gyvenimo ritmas, ir išvengti vis dažniau puolančių stresų, įsispraudėte į kavos–cigarečių rėmus. Visus šiuos gyvenimo niuansus prisimenate tik reanimacijos palatoje.
Rizikos veiksniai (rūkymas, netaisyklinga mityba, stresai, padidėjusi lipidų koncentracija kraujyje, padidėjęs kraujo spaudimas, cukraligė ir t.t.) atlieka savo piktąjį darbą: kraujagyslėse susiformuoja aterosklerozinės plokštelės, jų spindis susiaurėja. Esant didesniam kraujo poreikiui (pvz., fizinio ar emocinio krūvio metu), širdies raumuo negali būti aprūpinamas reikiamu kraujo kiekiu, dėl to kyla vadinamieji stenokardiniai skausmai. Tuomet, kai tokių plokštelių vietose atsiranda nedidukų įtrūkimų, organizmas stengiasi juos „padengti“, ir jų vietoje susiformuoja trombai (kraujo krešuliai. Taip siaura kraujagyslė tampa dar siauresnė, o kai kuriais atvejais jos spindis iš viso išnyksta. Širdis (tam tikra jos dalis) neaprūpinama deguonimi, o tai reiškia, kad įvyksta infarktas.
Jaučiamas spaudžiamo, deginančio, veržiančio pobūdžio krūtinės skausmas: už krūtinkaulio ar kairiau jo. Skausmas gali plisti į kairę ranką, kaklą, mentę. Galite jausti šių sričių nutirpimą. Jei šie simptomai trunka ilgiau kaip 20 minučių, reikia įtarti galimą infarktą. Statistiškai moterims dažniau nei vyrams pasireiškia netipiniai infarkto skausmai, pvz., gastralginė forma: ligonei skauda skrandžio srityje, pykina. Pajutusios šiuos simptomus, kuo skubiau kreipkitės į gydytoją arba kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Kol lauksite atvykstančio gydytojo, ramiai atsigulkite, jokiu būdu nepulkite daryti nebaigtų darbų. Atlaisvinkite veržiančius rūbus, galite praverti langą. Jei namuose turite nitroglicerino, palaikykite šio vaisto tabletę po liežuviu.
Nenorime gąsdinti, tačiau savimi rūpintis privalote. Jeigu jūsų mama sirgo širdies ligomis, tikimybė, kad jomis sirgsite ir jūs, padidėja 1,5 karto. Tikimybė padidėja, jei jūsų šeimoje pirmos eilės artimieji (tėvai, broliai ir seserys) jauname amžiuje patyrė mokardo infarktą. Beje, rūkymas 20 kartų padidina kontraceptinių tablečių keliamą komplikacijų riziką. Ir jūs galite sau padėti – meskite rūkyti.
Visų pirma „skubulėms“ galėčiau rekomenduoti laimingą šeimyninį gyvenimą. Stokholmo mokslininkai pastebėjo, kad šeimyninė laimė tik pagerina fizinius „širdies reikalus“. Tuo tarpu besirūpindama mylimu vyru ir vaikais, jūs būsite priversta gaminti pietus namuose. O štai čia jau patariame pasirinkti valgyti daugiau daržovių, jūrinės žuvies. Atsisakyti mėsos, ypač riebios kiaulienos, vištų blauzdelių, traškios keptos paukštienos plutelės, kurią visi taip mėgstame. Pasirinkti „baltą“ mėsą: vištienos krūtinėlę, kalakutienos krūtinėlę. Jūsų pietų stalui puikiai tiks ir neriebi veršiena. Vartokite mažiau gyvulinės kilmės riebalų, juos verčiau pakeiskite augalinės kilmės riebalais. Gerkite arbatą, ji apsaugo kraujagyslių sieneles, o štai piktnaudžiavimas kava nieko gero neatneš. Apsiribokite 1–2 šio gėrimo puodelias per dieną.
* Miokardo infarkto riziką sumažinsite reguliuodami lipidų koncentraciją kraujyje, tai galima padaryti laikantis aukščiau išvardintų mitybos principų. Jei nesiseka, konkrečiau dėl mitybos plano pasitarkite su gydytoju.
* Siekite, kad jūsų liemens apimtis būtų ne didesnė nei 88 cm, net jei esate labai aukšta moteris.
* Jeigu sergate cukriniu diabetu, sekite optimalios ligos korekcijos.
* Jei kraujo spaudimas padidėjęs, būtinai vartokite gydytojo paskirtų vaistų. Aukštas kraujospūdis, net jeigu jokių šios ligos simptomų nejaučiate – jūsų sveikatos priešas.
* Būtinai sportuokite.
Krūtinės skausmas – dar nebūtinai infarktas. Krūtinę, beje ir kairiąją jos dalį gali skaudėti ir dėl skrandžio ligų, esant rėmeniui, dėl stuburo patologijos. Bet kokiu atveju skausmą turi įvertinti gydytojas. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į skausmą, pasireiškiantį fizinės ar emocinės įtampos metu. Tai gali būti stenokardinio pobūdžio skausmai. Gydytojui įvertinus, jums gali būti paskirta atlikti tam tikrus tyrimus, pavyzdžiui, veloergometriją. Tai tyrimas, kai širdies veikla stebima fizinio krūvio metu.
Mielosios, nepamirškite pasirūpinti savimi. Jei jūs nepasirūpinsite savimi, kas pasirūpins jums brangiais žmonėmis, kai rimtai susirgsite? Ir dar: ištikus infarktui būtina kuo skubiau kreiptis pagalbos. Kuo anksčiau kreipsitės, tuo didesnė tikimybė, kad išgyvensite ir pasveiksite.
Tikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauKrūtinės anginos priepuolis gali ne juokais išgąsdinti ir net sukelti mirties baimę. Ką reikėtų žinoti apie krūtinės anginą? Kokie požymiai jai būdingi? Ar skausmas plinta? Kaip diagnozuojama ir kaip gydoma ši į miokardo infarktą galinti išsivystyti liga? ...
Skaityti daugiauĮprasčiausi venų varikozės simptomai, kurie matomi plika akimi – tai išsiplėtusios, sustorėjusios, į odos paviršių iššokusios venos. Tačiau venų varikozė neapsiriboja vien tik estetiniais pokyčiais, kurie paprastai pastebimi vėliau. Jos metu kojas gali skaudėti, jos gali gana stipriai tinti. Nuolatinis kojų nuovargis menkina gyvenimo kokybę, o būtinybė kojas slėpti po kelnėmis ar ilgais sijonais – labai vargina pacientą. Tai nėra tik estetinė problema, kaip mano daugelis. Tai – rimtas kraujotakos sutrikimas, kurį reikia gydyti. ...
Skaityti daugiauŠirdies ir kraujagyslių ligų sukeliamos komplikacijos vis dar išlieka viena dažniausių mirties priežasčių. Arterinė hipertenzija – vienas labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių susirgimų, kuri kasmet nusineša labai daug gyvybių visame pasaulyje. ...
Skaityti daugiauApsunkusios, ištinusios ir pavargusios kojos gali griauti laimingą kasdienybę. Todėl pateikiame Jums 10 patarimų, padėsiančių džiaugtis lengvesnėmis kojomis. ...
Skaityti daugiauŠirdies permušimų tikriausiai tekę patirti kiekvienam. Neritmiškas širdies plakimas, kurį vieni apibūdina kaip širdies vartymąsi, o kiti – kaip stiprius susitraukimus ar šokinėjimus, gali pranešti apie tam tikras problemas. Šios problemos nebūtinai susijusios su pačia širdimi. ...
Skaityti daugiauKojos kasdien patiria didžiulį krūvį – nesvarbu, ar dirbame sunkų fizinį, ar stovimą, ar sėdimą darbą. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis, kad jų neskaudėtų, nemaustų ir jos netintų? ...
Skaityti daugiauKojų venų varikozė – nėra tik estetinė problema. Tai lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo išraiška, kurią būtina gydyti. Į kokius simptomus reikėtų atkreipti dėmesį? Kaip būtų galima išvengti sunkių kojų venų varikozės pasekmių? ...
Skaityti daugiauStatistika rodo, kad venų ligomis dažniau serga moterys. Žinoma, kad venų būklę neigiamai veikia estrogenai – moteriški hormonai, kurie prisideda prie venų sienelių atsipalaidavimo ir venų plėtimosi. Venų būklė ypatingai pablogėti gali per nėštumą, kuomet moteris priauga daugiau kaip 10 papildomų kilogramų, vaisius pradeda spausti venas, padidėja kraujo tūris, be to, pasikeičia ir tam tikrų hormonų koncentracijos organizme. Taigi ką apie venų ligas reikėtų žinoti būtent moterims? ...
Skaityti daugiauVenų varikozė – viena dažniausių ligų pasaulyje. Manoma, kad ja serga apie 20 proc. suaugusių asmenų, vis dėlto ji ne taip jau ir retai diagnozuojama net vaikams ar paaugliams. Manoma, kad tokius skaičių kitimus gali lemti labai sėslus gyvenimo būdas ir su juo susiję veiksniai. Kas vyksta organizme venų varikozės metu? Kas galėtų greitai padėti susigrąžinti kojų lengvumą? ...
Skaityti daugiauSėdimas arba stovimas darbas reikšmingai prisideda prie kojų venų kraujotakos sulėtėjimo. Kad kraujotaka išliktų normali ir galėtumėte džiaugtis lengvesnėmis ir dailesnėmis kojomis, siūlome Jums 12 paprastų pratimų. Vienus jų galite atlikti sėdėdami biure, kitus – stovėdami arba vaikščiodami, o paskutiniuosius – dar lovoje, ryte, ruošiantis ateinančiai dienai. Juk mūsų kojos kasdien patiria tiek daug krūvio – pasirūpinkite jomis!...
Skaityti daugiauPati venų varikozė nėra pavojinga, tačiau sveikatai ir gyvybei pavojingos jos sukeliamos komplikacijos. Kokie simptomai praneša apie venų varikozę, kokios galimos komplikacijos ir ką daryti, jei norima užbėgti joms už akių? ...
Skaityti daugiauKrūtinės angina, anksčiau dažniau vadinta stenokardija – tai staigus ir trumpalaikis (paprastai ilgiau kaip 5 minutes netrunkantis) skausmas širdies plote, kuris išsivysto tuomet, kai širdies raumuo arba miokardas kurį laiką gauna nepakankamai deguonies. Toks aštrus ir staigus skausmas rodo, kad vystosi koronarinė širdies liga, o širdies arterijos yra pažeistos ir susiaurėjusios. ...
Skaityti daugiauVenų varikozė – viena dažniausių ligų pasaulyje. Deja, bet jai dažnai neskiriama tiek daug dėmesio, kiek skiriama kitoms ligoms. Vis dėlto taip neturėtų būti – tai ne tik estetinė, bet ir rimta kraujotaką pažeidžianti problema. Dėl šių kraujotakos pakitimų, pavyzdžiui, progresuojančių veninio kraujo stazių (sąstovio arba kaupimosi apatinėse galūnėse) sutrinka normali audinių mityba, pradeda formuotis trofinės opos, atsiranda audinių jautrumo pakitimų, randų ir dar rimtesnių, gyvybei pavojingų komplikacijų rizika. Taigi kokios dažniausios kojų venų varikozės priežastys, kokie pagrindiniai ligos simptomai ir ką daryti, jei panašu, kad pasireiškė venų varikozės požymiai? ...
Skaityti daugiauKojų venų varikozė – labai dažna liga. Manoma, kad ji gali būti palietusi mažiausiai kas penktą pasaulio gyventoją. Daugelis išsiplėtusiomis venomis išvagotas kojas sieja su vyresniu amžiumi, tačiau ši liga paliečia įvairaus amžiaus, lyties ir socialinio statuso asmenis. Vis dėlto teigiama, kad kojų venų varikoze dažniau serga vyresnio amžiaus moterys (lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo išsivystymą ypatingai paskatina nėštumai ir gimdymai), tačiau itin didelę reikšmę šios ligos progresavimui turi genetika. Tarkime, jei liga sirgo ir tėtis, ir mama, tuomet jų mergaitei gresia net 80 procentų tikimybė, kad anksčiau ar vėliau išsivystys venų varikozė, berniukui tokia tikimybė siekia bent 60 procentų. Net ir iš šių skaičių matome, kad mergaitėms venų varikozės tikimybė šiek tiek didesnė, vis dėlto ši liga neaplenkia ir vyrų. Būtent vyrai labiausiai linkę ignoruoti venų varikozę ir sulaukti skaudžiausių pasekmių, pavyzdžiui, sunkiai gyjančių žaizdų išsivystymo ar net staigios mirties dėl gyvybiškai svarbiose kraujagyslėse įstrigusio trombo. ...
Skaityti daugiauJus baugina mėlyno kojų venų tinklo išraizgytos kojų vaizdas ir gąsdina dažniau besiformuojančios mėlynės? Vakarais kamuojatės dėl pavargusių, tinstančių ir skaudančių kojų? O gal į tai visai nekreipiate dėmesio? Venų ligas taip pat reikia gydyti, nors jos gali atrodyti visai nerimtai. Pakalbėkime apie venų varikozę, kuri paliečia ne tik moteris, bet ir vyrus. ...
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija arba nuolat padidėjusio kraujo spaudimo liga – šių dienų skaudulys. Ne paslaptis, kad nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tiksliau, jų sukeliamų komplikacijų, pasaulyje miršta daugiausiai žmonių. Lietuva – ne išimtis; mūsų šalyje „nebylioji žudikė“ paplitusi itin plačiai – teigiama, kad širdies ir kraujagyslių sutrikimai yra praktiškai kas trečios mirties priežastis. Vis dėlto arterinę hipertenziją galima sėkmingai gydyti, o dar geriau – labai dažnai jos įmanoma išvengti, tinkamai maitinantis ir pakankamai judant. Pakalbėkime apie tai, kuo pavojinga arterinė hipertenzija ir kodėl taip svarbu nuolat sekti savo kraujo spaudimą. ...
Skaityti daugiauDažnas pacientas į kojų nuovargį linkęs numoti ranka. Kojų skausmas, patinimas, sunkumas ir kiti nemalonūs pojūčiai nėra jau tokie nekalti, ypač jei jie linkę kartotis kasdien. Jeigu tokie simptomai jaučiami kiekvieną dieną ir ne tik vakarais, bet ir kitu paros metu, tuomet itin svarbu susirūpinti savo sveikata ir pasidomėti, ar nesergama lėtiniu veninės kraujotakos nepakankamumu. ...
Skaityti daugiauVenos – tokios pat svarbios kraujagyslės, kaip ir arterijos. Veninės kraujotakos sutrikimai prasideda netikėtai ir nepastebimai. Dar visai jauname amžiuje ant kojų odos gali pasirodyti pakitimai (sutrūkinėję kapiliariai ar jų tinkliukai). Vėliau jau pastebimos didesnės venos ir jų mazgeliai, pradeda vystytis liga, vadinama venų varikoze. Sutrikus venose esančių vožtuvėlių funkcijai, šiose kraujagyslėse pradeda didėti spaudimas. Susidaręs spaudimas daro neigiamą įtaką venų vožtuvams, jų funkcija nuolat blogėja. Liga progresuoja – venose užsistovi kraujas, o susidaręs sąstovis paveikia dar daugiau venų vožtuvų. Pačios venos dėl to pakinta – didėja jų diametras, susidaro įvairių mazgų. Negydant kojų venų varikozės galima sulaukti įvairių komplikacijų – nuo tromboflebito (paviršinių venų uždegimo) iki trofinių opų bei plaučių arterijos tromboembolijos, kuri yra mirtina....
Skaityti daugiauŽmogaus organizmas – tarsi mechaninis fabrikėlis, kuriame jau nuo pat pirmųjų jo gyvavimo dienų cirkuliuoja kraujas. Penki litrai kraujo diena iš dienos, tai aukštyn, tai žemyn teka žmogaus kūnu. Tačiau kas nutinka, kai tas tekėjimas vieną dieną staiga ima ir sutrinka? Tam tikrų kūno vietų tirpimas, mirguliavimas akyse, galvos svaigimas ar net trumpalaikės atminties spragos - visi šie simptomai jau gali rodyti, jog Jus vargina kraujotakos sutrikimai. Tad šiame straipsnyje pateikiame 9 pagrindinius simptomus, kurie rodo, jog sutriko kraujotaka. ...
Skaityti daugiauGalbūt vakar patyrėte didesnį nei įprastai fizinį krūvį ir šiandien Jums skauda kojas? Užsiimkite lengva fizine veikla, tinkamai pailsėkite ir per porą dienų skausmas susilpnės ar visai praeis. Vis dėlto, jei skausmas nepraeina ilgiau ir jeigu kojas skauda dėl neaiškios priežasties ir tai kartojasi kasdien, būtinai reikėtų išsiaiškinti priežastį. ...
Skaityti daugiauinsultas – viena iš dažniausių mirtingumo priežasčių lietuvoje ir...
Skaityti daugiaukrūtinėje „spurdantis paukštis“ ar „kunkuliuojantis...
Skaityti daugiaulietuvių liaudies išmintis byloja, jog kojų patinimą gali sumažinti...
Skaityti daugiau
