Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » LIGOS  » Širdies ir kraujagyslių ligos  » Kaip išgyventi po miokardo infarkto

Kaip išgyventi po miokardo infarkto

Dar nei vienas mokslininkas nesugebėjo sukurti prietaiso, savo sudėtingumu prilygstančio širdžiai. Tai ne tik organas, kuriame „gyvena meilė”, bet ir pompa, po visą organizmą išnešiojanti kraujyje ištirpusį deguonį. Kaip ir patys tobuliausi prietaisai, taip ir širdis kartais „lūžta“. Bet kokie širdies darbo nesklandumai gali kainuoti brangiai – ne tik išgąstį, skausmo ašaras, bet ir gyvybę. Apie tai, kaip atpažinti miokardo infarktą, jį įveikti ir išgyventi, kalbiname kardiologą dr. Vytautą GRINIŲ.
 

Atpažinti būtina


Susitraukdama širdis išstumia kraują, atėjusį iš plaučių, ir deguonimi aprūpina visą organizmą. Kaip ir visi organai, taip ir pati širdis negalėtų sklandžiai dirbti be krauju atkeliaujančio deguonies, maisto medžiagų. Būtiniausiomis medžiagomis širdį aprūpina dvi pagrindinės vainikinės arterijos, palaipsniui pereinančios į smulkesnes. Nutukusiems ar daug riebalų vartojantiems žmonėms dėl aterosklerozinių plokštelių siaurėja kraujagyslių spindis, širdis pradeda badauti. Užtenka širdies kraujagyslėms pradėti spazmuoti (dėl fizinio krūvio, streso) ar užsikišti net nedideliu trombu, ir širdies raumuo nebeaprūpinamas krauju – vystosi miokardo infarktas. Badaujančios širdies ląstelės viena po kitos žūna.
Kuo greičiau atsinaujina širdies kraujotaka, tuo miokardo infarkto padariniai būna švelnesni.
Širdies pažeidimo laipsnis priklauso ir nuo to, kokia kraujagyslė pažeista. Jei tai smulki šakelė, infarktas apims nedidelį širdies plotą ir praeis be didesnių padarinių. Tačiau, jei trombas užkimš stambią širdies vainikinę arteriją, tokio miokardo infarkto pasekmės gali būti labai skaudžios. Sutrikus kraujotakai dideliame širdies plote, žmogų gali ištikti net mirtis.
Dr. V. Griniaus teigimu, miokardo infarktas yra klastinga ir labai pavojinga liga, galinti „lyg perkūnas iš giedro dangaus“ užklupti ir pakirsti net pačius stipriausius. Širdies infarkto užkluptas žmogus pajunta stiprų spaudžiantį, plėšiantį krūtinės skausmą, trunkantį dvidešimt ir daugiau minučių. Skausmas gali plisti į kaklą, apatinį žandikaulį, kairę ranką, link skrandžio. Kartais jis jaučiamas visame krūtinės ląstos plote. Žmogų išmuša šaltas prakaitas, apima silpnumas, mirties baimė, išsivystyto širdies ritmo sutrikimai net sąmonės praradimas.
 

Dvejonės kartais kainuoja gyvybę


Kardiologo V.Griniaus teigimu, kiekvienas privalo mokėti atpažinti miokardo infarktą ir suteikti pirmąją pagalbą. Tai liga, kuri gali ištikti kiekvieną, net patį artimiausią žmogų.
Prasidėjus krūtinės skausmams, pirmiausiai reikia nutraukti bet kokį fizinį krūvį. Jei einate, sustokite ir atsigulkite. Jei to neįmanoma padaryti, – atsisėskite.
Po liežuviu pakiškite nitroglicerino tabletę, išgerkite aspirino ir skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Nitroglicerinas plečia kraujagysles, ir širdis geriau aprūpinama krauju. Jei turite automobilį, galima nieko nelaukus ligonį gabenti į artimiausios ligoninės priėmimo skyrių. Taip sutaupysite daug brangaus laiko.
Jei miokardo infarkto ištiktas žmogus prarado sąmonę, iki atvyks medikai būtina atlikti išorinį širdies masažą ir dirbtinę plaučių ventiliaciją:
● Paguldykite ligonį ant žemės
● Atloškite galvą ir pražiodykite
● Uždėkite rankų plaštakas vieną ant kitos ir apatinės rankos delnu spauskite ties krūtinkaulio viduriu. Spausti reikia pakankamai stipriai (taip, kad krūtinkaulis įsispaustų apie 4 cm) vieno paspaudimo per sekundę tempu.
● Atlikę 15 paspaudimų, du kartus įpūskite oro „burna į burną“. Jei nėra malonu pūsti į burną, galite ją uždengti nosinaite ar orą pūsti pro nosį (tik užverkite burną).
Jei dirbtinį širdies masažą darote taisyklingai, įpučiant orą pakyla krūtinės ląsta. Gaivinimas – labai sunkus fizinis darbas, todėl geriau, kad tai atliktų vyrai. Dar geriau, kai vienas gaivintojas daro širdies masažą, o kitas įpučia orą, po to keičiasi. Nuo pirmųjų sekundžių tinkamo gaivinimo gali priklausyti ligonio gyvybė.
Atvykę medikai taiko pačią efektyviausią priemonę – širdies defibriliaciją (elektros šoką).
 

Kas nori tai patirti dar kartą?


Kartais infarktas gali kartotis. „Esu matęs pacientą, patyrusį penkis infarktus, bet tai retenybė”,– sako ilgametę darbo patirtį sukaupęs medikas. Pasikartojimo tikimybė priklauso nuo paciento drausmės, taisyklingo ir labai tikslaus vaistų vartojimo bei nuo širdies kraujagyslių būklės. Dažniausiai susiaurėjusios būna ne viena, o kelios širdies kraujagyslės, todėl po infarkto, net ir tada, kai atkemšama kraujagyslė, radus daugiau susiaurėjimų, pacientui rekomenduojama širdies kraujagyslių operacija.
Po infarkto būtina kruopščiai laikytis gydytojo rekomendacijų: vartoti paskirtų vaistų, gydyti padidėjusį kraujo spaudimą (jis turi būti mažesnis nei 140/90 mmHg), mažinti kūno svorį dietomis ar specialiais vaistais (statinais) kontroliuoti cholesterolio kiekį kraujyje, nerūkyti. Būtinas fizinis krūvis.
Negalima per dienas gulėti ar sėdėti, teisinantis silpna širdimi, ir nieko neveikti, bet taip pat netinka ir per didelis fizinis krūvis, kuris gali varginti širdį. Kai kurie ligoniai mano, kad po infarkto patreniruos širdį, ir ji bus stipresnė. Jei susidarė didelis randas, treniruotės nebepadės. Nuo per didelio krūvio širdis išsiplės kaip „balionas“ ir nusilps. Koks krūvis leistinas, reikia konsultuotis su gydytoju, geriausiai su kardiologu, reabilitologu. Ne be reikalo beveik kiekvienas ligonis po infarkto siunčiamas reabilitacijai į sanatoriją, kur jam nustatomos fizinio krūvio galimybės.

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2025. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2025. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS