Paprastos priemonės kraujo spaudimui mažinti

Arterinis kraujo spaudimas dažnai būna padidėjęs 35–50 metų žmonėms, o iš vyresnių nei 65 metų žmonių net pusė yra kankinami šios negalios. Vyrai serga dažniau ir jaunesni, moterys paprastai menopauzės metu ar po jos. Rizika susirgti arterine hipertenzija padidėja nutukusiems, nejudriems, rūkantiems, nesaikingai vartojantiems alkoholinius gėrimus žmonėms. Gana didelę įtaką turi paveldimumas. Jei serga abu tėvai, tikimybė, kad jų vaikai sirgs ta pačia liga, – net 50 proc. Apie arterinę hipertenziją ir paprasčiausius jos gydymo būdus pasakoja bendrosios praktikos gydytoja Birutė VENCKŪNIENĖ.
 

Blogiausia, kad daugelis sergančiųjų arterine hipertenzija nejaučia jokių šios ligos požymių, tad liga nustatoma tik tuomet, kai ji jau būna pažeidusi širdį, inkstus, smegenis ar kraujagysles. Būna atvejų, kai žmogus kreipiasi į gydytojus tik praėjus 10–12 metų nuo ligos pradžios.
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad, jei nejuntama jokių neigiamų simptomų, tai ir gydyti nereikia. Tačiau tai labai klaidinga nuomonė. Net ir nedaug pakilęs negydomas kraujospūdis trumpina žmogaus gyvenimą: metai padidėjusio negydomo kraujo spaudimo - net 5 metais!
Sergant hipertenzija, storėja arterijų sienelės, jose susidaro aterosklerozinės plokštelės, kurios dažnai plyšta, susidaro krešulys, užkemšantis širdies vainikines arterijas, ir ligonį ištinka miokardo infarktas.
Jei suplyšta smegenų kraujagyslė, žmogų ištinka insultas.
Negydoma arterinė hipertenzija gali sukelti ir inkstų nepakankamumą bei kojų arterijų trombozę.
 

Nemedikamentinis arterinės hipertenzijos gydymas


Pirmiausia reikia keisti gyvenseną. Tai tinka tik tuo atveju, jei arterinis kraujo spaudimas pakilęs nedaug, žmogus neserga jokiomis kitomis ligomis ir nėra pažeisti jokie organai.
Pirmiausia, jei sergančiojo svoris per didelis, jį reikia normalizuoti. Kūno svoris laikomas normaliu, jei kūno masės indeksas (svoris (kg): ūgio (m2)) yra 18,5–24,9 kg/m2.
Labai svarbu riboti natrio, t.y. valgomosios druskos, vartojimą. Sergančiajam per dieną galima suvalgyti ne daugiau kaip 6 g valgomosios druskos, o tokį jos kiekį praktiškai gauname patiekalų visiškai nesūdydami.
Reikia valgyti maistą, kuriame gausu kalio. Tai džiovinti vaisiai, ypač razinos, abrikosai, vynuogės bei ankštinės daržovės. Gausu kalio ir žuvyje.
Labai svarbu riboti alkoholio vartojimą. Būtina mesti rūkyti (manoma, kad, metus rūkyti, miokardo infarkto rizika sumažėja net 50 proc.) ir padidinti fizinį aktyvumą. Per dieną jis turi trukti 30–45 minučių nepertraukiamai. Dažniausiai kraujo spaudimui normalizuoti rekomenduojama važinėti dviračiu, plaukioti, užsiimti gimnastika.
Rekomenduojama kiek įmanoma sumažinti suvalgomos mėsos, riebalų, saldumynų kiekį. Vaisių ir daržovių kiekis neribojamas, bet per parą rekomenduojama suvalgyti ne mažiau kaip 300–400 g.
Riziką susirgti arterine hipertenzija didina ir nuolatiniai stresai, nors, žinoma, juos kontroliuoti žmogui gana sudėtinga, bet vis dėlto reiktų pasistengti kiek įmanoma jų vengti.
Jei ir pakeitus gyvenimo būdą po 6–12 mėnesių kraujo spaudimas nepasidaro normalus, gydytojas skiria medikamentinį gydymą.
Vaistais gydoma iškart, jei arterinis kraujo spaudimas pakilęs smarkiai, ir tuomet, jei hipertenzija yra pažeidusi kitus organus ar žmogus serga cukriniu diabetu. Bet ir šiais atvejais greta gydymo vaistais ligoniui rekomenduojama laikytis anksčiau minėto tinkamo gyvenimo būdo.
Jei gydytojas paskyrė vaistų arteriniam kraujo spaudimui mažinti, būtina jų vartoti tiksliai pagal nurodymus. Tik nepertraukiamai vartojami vaistai yra veiksmingi. Labai klaidinga manyti, kad pakanka vaistų išgerti tik tada, kai spaudimas pakyla. Vaisto vartojimas epizodiškai miokardo infarktą ar insultą netgi priartina.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai