Atostogos ir arterinė hipertenzija

Arterine hipertenzija serga maždaug 1 milijardas žmonių visame pasaulyje. Lietuvoje sergančiųjų šia liga yra ypač daug, o jos kontrolė visuomenėje nepakankamai veiksminga. Prasidėjus vasaros karščiams, būtina prisiminti tam tikras arterinės hipertenzijos subtilybes bei sergančiųjų tykančius pavojus.
 

Aukštas kraujospūdis – apgaulinga liga, nes ilgai nepasireiškia jokių simptomų, ir ji dažniausiai nustatoma atsitiktinai pamatavus kraujo spaudimą. Todėl tik pusė sergančiųjų žino apie savo ligą. Iš žinančiųjų tik pusė gydosi, o iš jų tik 50 proc. gydosi tinkamai.
Statistiškai įrodyta, kad vasarą kraujospūdis paprastai būna mažesnis nei žiemą. Priežastis labai paprasta: esant karštiems orams, organizmas mėgina prisitaikyti prie pakitusių aplinkos sąlygų. Siekdamas išlaikyti optimalią kūno temperatūrą, jis stengiasi „atsikratyti“ šilumos pertekliaus, todėl pagausėja prakaitavimas, išsiplečia kraujagyslės. Dėl to kraujospūdis sumažėja. Gali klaidingai pasirodyti, kad liga traukiasi, tačiau tai nereiškia, kad galima nutraukti vaistų nuo kraujospūdžio vartojimą.
Kad ir kaip būtų, jei anksčiau hipertenzija buvo nedidelio laipsnio, ligoniui vertėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją ir pasitarti dėl gydymo korekcijos (jei jos reikės).
Vartojantieji kraujo spaudimą mažinančių vaistų (pvz., beta blokatorių) karštomis dienomis arba esant didesniam fiziniam krūviui turi saugotis būklės pablogėjimo, kadangi šie medikamentai sumažina organizmo sugebėjimą reguliuoti kūno temperatūrą, o neretai kraujospūdžiui reguliuoti vartojami šlapimo išsiskyrimą skatinantys vaistai gali sukelti dehidraciją.
Epidemiologiniai tyrimai rodo, jog arterinė hipertenzija yra labai svarbus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, kuris 7 kartus padidina insulto, 6 kartus – širdies nepakankamumo, 3 kartus – miokardo infarkto riziką. Pastebėta, kad pavasarį ir vasarą insultų padaugėja.
Pirminis arba antrinis insultas gali pasireikšti ne tik sergant sunkia arterine hipertenzija, kai sistolinis spaudimas aukštesnis negu 180 mm Hg st., o diastolinis aukštesnis negu 150 mm Hg st., bet ir esant vadinamajai švelniajai hipertenzijos formai, kai sistolinis spaudimas būna nuo 140 iki 180 mm Hg st., o diastolinis – nuo 90 iki 105 mm Hg st.
Sergantiesiems arterine hipertenzija yra parengtos mitybos rekomendacijos, padedančios veiksmingiau reguliuoti kraujospūdį.
Vienas iš punktų teigia: sumažinkite vartojamos valgomosios druskos kiekį. Jeigu natris, kurio yra valgomojoje druskoje, skatina hipertenzijos vystymąsi, tai jo „giminaitis“ kalis, atvirkščiai – būtinas normaliai širdies veiklai. Vasarą, kai prakaituojant netenkama daug druskų, ypač svarbu valgyti daug kalio turinčių maisto produktų. Šio elemento daug yra šviežiuose abrikosuose, apelsinuose, bananuose, arbūzuose, morkose, kopūstuose, bulvėse, ridikuose ir minėtų daržovių bei vaisių sultyse.
Karščių metu ypač atsargiai reikia rinktis gėrimus. Troškulį geriausia malšinti mineraliniu vandeniu.
Sergantiesiems arterine hipertenzija dažnai rekomenduojama riboti išgeriamo skysčio kiekį iki 1,5 l per parą ar net labiau. Karštomis dienomis tokių rekomendacijų laikytis gana sudėtinga, todėl ligoniai turėtų prisiminti tokį patarimą: gerti reiktų tik šiltus skysčius. Šaltis skatina išgerti daugiau nei tuo metu organizmui reikėtų. Troškulį galima numalšinti ir pačiulpus citrinos skiltelę.
Sergantiesiems arterine hipertenzija nerekomenduojama piktnaudžiauti ir saule, kadangi perkaitimas gali paūminti ligą. Sergant širdies ligomis ir padidėjus arteriniam spaudimui, o ypač patyrus insultą, reikia riboti fizinį krūvį. Negalima ilgai dirbti priverstinėje padėtyje pasilenkus (pvz., ravėti).
Šeimos medicinos centras „Žvėryno klinika“
Elnių g. 27/28, Vilnius;
tel.: (8 ~ 5) 272 2082, 8 ~ 686 70 225
Darbo laikas: darbo dienomis – 8.00–19.00 val.;
šeštadienį – 9.00–13.00 val.
Klinika yra šalia saldainių fabriko „Pergalė“
Stotelės: „Saltoniškių“, „Žvėryno“, „Pieninės“
Autobusai: 30, 49, 47; troleibusai: 3, 7, 9, 19

Susiję straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai