Užsienio mokslininkų tyrimai rodo, kad 2 proc. bendros populiacijos narių pasireiškia šios būklės simptomų, o kas dešimtas asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus, kenčia nuo širdies nepakankamumo.
Ligoniams, kuriems pasireiškia kairiojo skilvelio disfunkcija be simptomų, tikimybė mirti per metus yra 5 proc. Esant kliniškai ryškiam vidutinio sunkumo nepakankamumui, tikimybė mirti per metus yra 20 proc., o esant labai progresavusiam širdies nepakankamumui, kai gydymas neveiksmingas, ši tikimybė dar didesnė (siekia net 50 proc.).
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, bendrosios praktikos gydytojai bei įvairių medicinos sričių specialistai įvairiai traktuoja arterinės hipertenzijos (AH) ir hipertenzinės širdies ligos sąvokas. Terminas “padidėjęs arterinis kraujospūdis” arba medicinos terminas „arterinė hipertenzija“ tik nurodo padidėjusio arterinio kraujospūdžio faktą. Kai ši būklė trunka ilgai, išsivysto organų taikinių pažeidimas, ilgainiui diagnozuojama hipertenzinė širdies liga, vėliau – širdies nepakankamumas. Visa tai pradžioje yra tarsi nekalto rizikos veiksnio – padidėjusio arterinio kraujospūdžio (AKS) – pasekmė. Didelė problema, kad pacientai nepakankamai gerai suvokia savo sveikatos būklę.
Skiriami keturi ŠN laikotarpiai arba stadijos.
A stadija. Jau yra arterinė hipertenzija, bet širdies nepakankamumo dar nėra, tačiau esama rizikos jam išsivystyti, jeigu asmeniui būdingi ŠN rizikos veiksniai (netinkama mityba, antsvoris, rūkymas ir kt.). Toks asmuo turėtų domėtis, kokių sveikatos pokyčių gali tikėtis metams bėgant, ar jis nesirgs širdies ligomis palyginti jauno amžiaus, t.y. kokia yra rizika išsivystyti ŠN, sukeltam arterinės hipertenzijos. Jis turi žinoti, kaip nustatyti pakitimus, kaip atpažinti esamus ir būsimus ligos simptomus. Jis turi žinoti galimą neišvengiamo proceso – nuo AKS padidėjimo iki hipertenzinės ligos ir ŠN išsivystymo – eigą.
B stadija – tai padidėjusio AKS “zona”, kai drauge išsivysto širdies raumens pažeidimas (kairiojo skilvelio hipertrofija), inkstų, smegenų bei periferinių kraujagyslių pokyčiai.
Esant padidėjusiam AKS penkerius ir daugiau metų, yra nemaža kairiojo skilvelio (KS) raumens sustorėjimo tikimybė.
Itin svarbu, kad specialistai ir bendrosios praktikos gydytojai ne tik diagnozuotų AKS padidėjimo faktą, bet ir laiku nustatytų širdies raumens sustorėjimą bei širdies funkcijos sutrikimus.
Geras specialistas sieks kuo anksčiau nustatyti nesimptominę KS disfunkciją ir pradės ŠN profilaktiką.
C stadija. Matomi organų pažeidimai ir kliniškai nustatomas ŠN. Jiems nustatyti taikomas dvimatės širdies echoskopijos metodas, o kai yra kitų sutrikimų, būtina konsultuotis su elektrofiziologais (dėl širdies ritmo sutrikimų), neurologais, nefrologais, diabetologais ir kt. Įvairių specialistų nuomones apibendrina bendrosios praktikos gydytojas. Jis turi paaiškinti ligoniui apie jo būklę bei nurodyti profilaktikos priemones.
Jei nepavyksta pristabdyti hipertenzinės širdies ligos progresavimo, neišvengiamai vystosi simptominė KS disfunkcija, t.y. sunkus širdies raumens funkcijos sutrikimas.
D stadija (klinikiniai ŠN, sukelto labai progresavusios hipertenzinės širdies ligos, požymiai yra aiškūs) - ŠN yra rezistentiškas medikamentiniam gydymui. Taikomi intervenciniai metodai, mechaninės kraujotaką užtikrinančios priemones bei būtina svarstyti chirurginio gydymo galimybes.
Lietuvos kardiologų draugija 2003 m. pateikė SAM “AH ambulatorinės diagnostikos ir gydymo metodiką”, kuri nurodo, kaip išaiškinti AH laipsnį, asmens rizikos grupę ir kaip taikyti veiksmingas ŠN galutinių stadijų išsivystymo profilaktikos priemones.
Jeigu vyresnio nei 65 metų paciento kraujospūdis yra 140/90 mm Hg, tai yra svarbu nustatant rizikos pobūdį ir laipsnį. Neretai, kai sistolinis kraujo spaudimas yra per 140 mmHg, o diastolinis mažesnis nei 90 mmHg, pacientas nesijaudina. Tačiau tokia būklė, vadinama izoliuota sistoline hipertenzija, nustatyta 57,4 proc. vyresnių nei 65 metų vyrų ir 65,1 proc. tokio amžiaus moterų (Framinhamo tyrimo duomenys). Šios grupės asmenims mirštamumo nuo miokardo infarkto, kairiojo skilvelio hipertrofijos, smegenų ir širdies kraujagyslių ligų rizika yra 2-4 kartus didesnė. Širdies ir kraujagyslių ligų riziką vyresniame amžiuje labiau didina sistolinio AKS pokyčiai. Padidėjęs sistolinis AKS yra rizikos veiksnys, nepaisant to, ar kraujagyslės pažeistos aterosklerozės, ar ne.
Širdies ir kraujagyslių rizika padvigubėja kas 20 sistolinio ir 10 diastolinio padalų skaičiuojant nuo 115/75 mmHg.
Per pastaruosius trejus metus Amerikos kardiologų draugija, Europos kardiologų draugija bei Tarptautinė hipertenzijos draugija pateikė svarbių dokumentų, kurie padeda formuoti vieningą nuomonę apie pagrindinių (šiuo metu esamų) vaistų grupių vartojimą.
Itin aktualu tinkamai skirti vaistų išsivysčius simptominei AH. Gydymo tikslas – kuo geriau apsaugoti organus – ligos pažeidimo taikinius. Tam skirti vadinamieji reparaciniai vaistai. Jie veiksmingai apsaugo audinius nuo pradinio pažeidimo bei jo progresavimo. Hipertenzinę širdies ligą gydo šiomis vaistų grupėmis:
1. Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (kaptoprilis, enalaprilis, ramiprilis, perindoprilis, fosinoprilis, lisinoprilis, kvinaprilis).
Iš kardioreparacinių vaistų tai yra seniausia vaistų klasė, vartojama klinikinėje praktikoje nuo 1982 metų, o širdies funkcijai koreguoti – nuo 1987 metų.
2. Angiotenzino receptorių blokatoriai (sartranai). Juos ketinama įtraukti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Klinikinėje praktikoje jie vartojami nuo 1995 m., Lietuvoje vartojami ribotai (iki šiol tai nekompensuojamas vaistas).
3. Aldosterono antagonistai (spironolaktonas). Šie medikamentai mažina fibrozę bei gerina sistolinę bei diastolinę funkciją esant ankstyvoms ligos stadijoms. Kaip ir kitos dvi vaistų grupės, aldosterono antagonistai daro įtaką kairiojo skilvelio hipertrofijos regresijai.
4. Beta adrenoreceptorių blokatoriai (karvedilolis, metoprololis, bisoprololis).
Tai ypač svarbūs vaistai sutrikusiai širdies funkcijai koreguoti. Karvedilolis pradėtas vartoti nuo 1997 m. Nuo 2001 m. ši vaistų klasė papildyta ilgo veikimo metoprololio sukcinatu. Bisoprololis Lietuvoje nėra registruotas širdies funkcijos sutrikimui gydyti.
Šių vaistų vartojimo veiksmingumo “paslaptis” – ilgalaikis ir nepertraukiamas jų vartojimas, tikintis pristabdyti patologinius procesus ir prailginti gyvenimą.
Kalcio kanalų blokatorių skyrimas sergantiesiems hipertenzine širdies liga turi būti atidžiai pagrįstas. Šios grupės medikamentai labai naudingi sutrikus diastolinei funkcijai, tačiau visiškai nevartotini, kai nustatomi dideli sistolinės funkcijos sutrikimai.
Paprastai pacientai tikisi pasveikti po kelių mėnesių ir neketina gydytis ilgai. Kodėl bandymai paaiškinti pacientui, kad liga lydės visą gyvenimą ir gydymo negalima nutraukti, dažnai yra nesėkmingi?
Tai paaiškinama informacijos pateikimo ir priėmimo laiko atitikimu. Skiriamos penkios ligos vystymosi suvokimo stadijos. Pirmojoje nesugebama priimti informacijos apie ligą, nemanoma, kad ji yra aktuali. Antrosios stadijos požymis – pacientas sutinka, kad gali susirgti, ir pradeda domėtis. Trečioji stadija – pacientas aktyviai klausia, priima teikiamą informaciją ir ja vadovaujasi. Svarbu, kad žinios būtų pateiktos suprantamai, ir pacientas kuo veiksmingiau galėtų keisti savo gyvenseną. Ketvirtosios ligos suvokimo stadijos bruožas – asmens pasiryžimas sau padėti dar stipresnis, tačiau galimos priemonės jau negali pakeisti sveikatos būklės iš esmės. Penktoji suvokimo stadija – dar didesnės motyvacijos. Tačiau priemonės, kurios priklauso nuo paciento, jau gali būti neveiksmingos.
Laikotarpio nuo AKS padidėjimo iki galutinės širdies pažeidimo ir funkcijos sutrikimo stadijos trukmė priklauso nuo to, kuriai ŠN stadijai esant pradėta AKS korekcija, koks buvo gydymas, kaip pacientas vertino savo ligos prognozę bei kokių priemonių ėmėsi ligai kontroliuoti.
Deja, ir stacionare atsidūrę pacientai dažnai negali pasakyti, prieš kiek metų jiems padidėjo AKS.
Klaida – spręsti apie negalavimus ir jų šalinimą nepasikonsultavus su gydytoju. Konsultuotis būtina net ir dėl nedidelių pokyčių, o idealiu atveju – tik įtarus riziką.
Tyrimai parodė, kad tik pusei pacientų, kurių AKS padidėjęs, jis yra nustatomas. Iš šių pacientų pusė gydomi, ir tik pusė pastarųjų tinkamai vartoja skirtus vaistus.
KMU Kardiologijos institute atlikti centrinės Lietuvos dalies gyventojų tyrimai liudija, kad nuo hipertenzinės širdies ligos tinkamai gydoma tik 8-12 proc. pacientų.
Tikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauKrūtinės anginos priepuolis gali ne juokais išgąsdinti ir net sukelti mirties baimę. Ką reikėtų žinoti apie krūtinės anginą? Kokie požymiai jai būdingi? Ar skausmas plinta? Kaip diagnozuojama ir kaip gydoma ši į miokardo infarktą galinti išsivystyti liga? ...
Skaityti daugiauĮprasčiausi venų varikozės simptomai, kurie matomi plika akimi – tai išsiplėtusios, sustorėjusios, į odos paviršių iššokusios venos. Tačiau venų varikozė neapsiriboja vien tik estetiniais pokyčiais, kurie paprastai pastebimi vėliau. Jos metu kojas gali skaudėti, jos gali gana stipriai tinti. Nuolatinis kojų nuovargis menkina gyvenimo kokybę, o būtinybė kojas slėpti po kelnėmis ar ilgais sijonais – labai vargina pacientą. Tai nėra tik estetinė problema, kaip mano daugelis. Tai – rimtas kraujotakos sutrikimas, kurį reikia gydyti. ...
Skaityti daugiauŠirdies ir kraujagyslių ligų sukeliamos komplikacijos vis dar išlieka viena dažniausių mirties priežasčių. Arterinė hipertenzija – vienas labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių susirgimų, kuri kasmet nusineša labai daug gyvybių visame pasaulyje. ...
Skaityti daugiauApsunkusios, ištinusios ir pavargusios kojos gali griauti laimingą kasdienybę. Todėl pateikiame Jums 10 patarimų, padėsiančių džiaugtis lengvesnėmis kojomis. ...
Skaityti daugiauŠirdies permušimų tikriausiai tekę patirti kiekvienam. Neritmiškas širdies plakimas, kurį vieni apibūdina kaip širdies vartymąsi, o kiti – kaip stiprius susitraukimus ar šokinėjimus, gali pranešti apie tam tikras problemas. Šios problemos nebūtinai susijusios su pačia širdimi. ...
Skaityti daugiauKojos kasdien patiria didžiulį krūvį – nesvarbu, ar dirbame sunkų fizinį, ar stovimą, ar sėdimą darbą. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis, kad jų neskaudėtų, nemaustų ir jos netintų? ...
Skaityti daugiauKojų venų varikozė – nėra tik estetinė problema. Tai lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo išraiška, kurią būtina gydyti. Į kokius simptomus reikėtų atkreipti dėmesį? Kaip būtų galima išvengti sunkių kojų venų varikozės pasekmių? ...
Skaityti daugiauStatistika rodo, kad venų ligomis dažniau serga moterys. Žinoma, kad venų būklę neigiamai veikia estrogenai – moteriški hormonai, kurie prisideda prie venų sienelių atsipalaidavimo ir venų plėtimosi. Venų būklė ypatingai pablogėti gali per nėštumą, kuomet moteris priauga daugiau kaip 10 papildomų kilogramų, vaisius pradeda spausti venas, padidėja kraujo tūris, be to, pasikeičia ir tam tikrų hormonų koncentracijos organizme. Taigi ką apie venų ligas reikėtų žinoti būtent moterims? ...
Skaityti daugiauVenų varikozė – viena dažniausių ligų pasaulyje. Manoma, kad ja serga apie 20 proc. suaugusių asmenų, vis dėlto ji ne taip jau ir retai diagnozuojama net vaikams ar paaugliams. Manoma, kad tokius skaičių kitimus gali lemti labai sėslus gyvenimo būdas ir su juo susiję veiksniai. Kas vyksta organizme venų varikozės metu? Kas galėtų greitai padėti susigrąžinti kojų lengvumą? ...
Skaityti daugiauSėdimas arba stovimas darbas reikšmingai prisideda prie kojų venų kraujotakos sulėtėjimo. Kad kraujotaka išliktų normali ir galėtumėte džiaugtis lengvesnėmis ir dailesnėmis kojomis, siūlome Jums 12 paprastų pratimų. Vienus jų galite atlikti sėdėdami biure, kitus – stovėdami arba vaikščiodami, o paskutiniuosius – dar lovoje, ryte, ruošiantis ateinančiai dienai. Juk mūsų kojos kasdien patiria tiek daug krūvio – pasirūpinkite jomis!...
Skaityti daugiauPati venų varikozė nėra pavojinga, tačiau sveikatai ir gyvybei pavojingos jos sukeliamos komplikacijos. Kokie simptomai praneša apie venų varikozę, kokios galimos komplikacijos ir ką daryti, jei norima užbėgti joms už akių? ...
Skaityti daugiauKrūtinės angina, anksčiau dažniau vadinta stenokardija – tai staigus ir trumpalaikis (paprastai ilgiau kaip 5 minutes netrunkantis) skausmas širdies plote, kuris išsivysto tuomet, kai širdies raumuo arba miokardas kurį laiką gauna nepakankamai deguonies. Toks aštrus ir staigus skausmas rodo, kad vystosi koronarinė širdies liga, o širdies arterijos yra pažeistos ir susiaurėjusios. ...
Skaityti daugiauVenų varikozė – viena dažniausių ligų pasaulyje. Deja, bet jai dažnai neskiriama tiek daug dėmesio, kiek skiriama kitoms ligoms. Vis dėlto taip neturėtų būti – tai ne tik estetinė, bet ir rimta kraujotaką pažeidžianti problema. Dėl šių kraujotakos pakitimų, pavyzdžiui, progresuojančių veninio kraujo stazių (sąstovio arba kaupimosi apatinėse galūnėse) sutrinka normali audinių mityba, pradeda formuotis trofinės opos, atsiranda audinių jautrumo pakitimų, randų ir dar rimtesnių, gyvybei pavojingų komplikacijų rizika. Taigi kokios dažniausios kojų venų varikozės priežastys, kokie pagrindiniai ligos simptomai ir ką daryti, jei panašu, kad pasireiškė venų varikozės požymiai? ...
Skaityti daugiauKojų venų varikozė – labai dažna liga. Manoma, kad ji gali būti palietusi mažiausiai kas penktą pasaulio gyventoją. Daugelis išsiplėtusiomis venomis išvagotas kojas sieja su vyresniu amžiumi, tačiau ši liga paliečia įvairaus amžiaus, lyties ir socialinio statuso asmenis. Vis dėlto teigiama, kad kojų venų varikoze dažniau serga vyresnio amžiaus moterys (lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo išsivystymą ypatingai paskatina nėštumai ir gimdymai), tačiau itin didelę reikšmę šios ligos progresavimui turi genetika. Tarkime, jei liga sirgo ir tėtis, ir mama, tuomet jų mergaitei gresia net 80 procentų tikimybė, kad anksčiau ar vėliau išsivystys venų varikozė, berniukui tokia tikimybė siekia bent 60 procentų. Net ir iš šių skaičių matome, kad mergaitėms venų varikozės tikimybė šiek tiek didesnė, vis dėlto ši liga neaplenkia ir vyrų. Būtent vyrai labiausiai linkę ignoruoti venų varikozę ir sulaukti skaudžiausių pasekmių, pavyzdžiui, sunkiai gyjančių žaizdų išsivystymo ar net staigios mirties dėl gyvybiškai svarbiose kraujagyslėse įstrigusio trombo. ...
Skaityti daugiauJus baugina mėlyno kojų venų tinklo išraizgytos kojų vaizdas ir gąsdina dažniau besiformuojančios mėlynės? Vakarais kamuojatės dėl pavargusių, tinstančių ir skaudančių kojų? O gal į tai visai nekreipiate dėmesio? Venų ligas taip pat reikia gydyti, nors jos gali atrodyti visai nerimtai. Pakalbėkime apie venų varikozę, kuri paliečia ne tik moteris, bet ir vyrus. ...
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija arba nuolat padidėjusio kraujo spaudimo liga – šių dienų skaudulys. Ne paslaptis, kad nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tiksliau, jų sukeliamų komplikacijų, pasaulyje miršta daugiausiai žmonių. Lietuva – ne išimtis; mūsų šalyje „nebylioji žudikė“ paplitusi itin plačiai – teigiama, kad širdies ir kraujagyslių sutrikimai yra praktiškai kas trečios mirties priežastis. Vis dėlto arterinę hipertenziją galima sėkmingai gydyti, o dar geriau – labai dažnai jos įmanoma išvengti, tinkamai maitinantis ir pakankamai judant. Pakalbėkime apie tai, kuo pavojinga arterinė hipertenzija ir kodėl taip svarbu nuolat sekti savo kraujo spaudimą. ...
Skaityti daugiauDažnas pacientas į kojų nuovargį linkęs numoti ranka. Kojų skausmas, patinimas, sunkumas ir kiti nemalonūs pojūčiai nėra jau tokie nekalti, ypač jei jie linkę kartotis kasdien. Jeigu tokie simptomai jaučiami kiekvieną dieną ir ne tik vakarais, bet ir kitu paros metu, tuomet itin svarbu susirūpinti savo sveikata ir pasidomėti, ar nesergama lėtiniu veninės kraujotakos nepakankamumu. ...
Skaityti daugiauVenos – tokios pat svarbios kraujagyslės, kaip ir arterijos. Veninės kraujotakos sutrikimai prasideda netikėtai ir nepastebimai. Dar visai jauname amžiuje ant kojų odos gali pasirodyti pakitimai (sutrūkinėję kapiliariai ar jų tinkliukai). Vėliau jau pastebimos didesnės venos ir jų mazgeliai, pradeda vystytis liga, vadinama venų varikoze. Sutrikus venose esančių vožtuvėlių funkcijai, šiose kraujagyslėse pradeda didėti spaudimas. Susidaręs spaudimas daro neigiamą įtaką venų vožtuvams, jų funkcija nuolat blogėja. Liga progresuoja – venose užsistovi kraujas, o susidaręs sąstovis paveikia dar daugiau venų vožtuvų. Pačios venos dėl to pakinta – didėja jų diametras, susidaro įvairių mazgų. Negydant kojų venų varikozės galima sulaukti įvairių komplikacijų – nuo tromboflebito (paviršinių venų uždegimo) iki trofinių opų bei plaučių arterijos tromboembolijos, kuri yra mirtina....
Skaityti daugiauŽmogaus organizmas – tarsi mechaninis fabrikėlis, kuriame jau nuo pat pirmųjų jo gyvavimo dienų cirkuliuoja kraujas. Penki litrai kraujo diena iš dienos, tai aukštyn, tai žemyn teka žmogaus kūnu. Tačiau kas nutinka, kai tas tekėjimas vieną dieną staiga ima ir sutrinka? Tam tikrų kūno vietų tirpimas, mirguliavimas akyse, galvos svaigimas ar net trumpalaikės atminties spragos - visi šie simptomai jau gali rodyti, jog Jus vargina kraujotakos sutrikimai. Tad šiame straipsnyje pateikiame 9 pagrindinius simptomus, kurie rodo, jog sutriko kraujotaka. ...
Skaityti daugiauGalbūt vakar patyrėte didesnį nei įprastai fizinį krūvį ir šiandien Jums skauda kojas? Užsiimkite lengva fizine veikla, tinkamai pailsėkite ir per porą dienų skausmas susilpnės ar visai praeis. Vis dėlto, jei skausmas nepraeina ilgiau ir jeigu kojas skauda dėl neaiškios priežasties ir tai kartojasi kasdien, būtinai reikėtų išsiaiškinti priežastį. ...
Skaityti daugiauinsultas – viena iš dažniausių mirtingumo priežasčių lietuvoje ir...
Skaityti daugiaukrūtinėje „spurdantis paukštis“ ar „kunkuliuojantis...
Skaityti daugiaulietuvių liaudies išmintis byloja, jog kojų patinimą gali sumažinti...
Skaityti daugiau