){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ligos, susijusios su padidėjusiu skrandžio sulčių išsiskyrimu, pasireiškia dispepsija, rėmeniu, deginančiu skausmu už krūtinkaulio (gali priminti krūtinės anginą), atsirūgimais, rūgštaus ar kartoko turinio atpylimais, disfagija, kartais atsiranda kosulys (dėl aspiracijos), užkimimas.
Hiperprodukcijos sukeltos ligos gydomos kompleksiškai, atsižvelgus į priežastis, vyraujančius simptomus ir kitas aplinkybes.
Gydymas pagal ligą sukėlusią priežastį dažniausiai galimas tik nustačius H.pylori sukeltą opaligę (skrandžio ir dvylikapirštės žarnos) ar gastroduodenitą. Tuomet gydoma antibiotikų deriniu kartu su antisekreciniais vaistais (protonų siurblio inhibitoriais, H2 receptorių antagonistais ir kt.). Kartu praktiškai visada skiriama ir antacidinių vaistų.
Antacidiniai – pirmieji vaistai, jau keletą šimtmečių vartojami skrandžio hipersekrecija pasireiškiančioms ligoms gydyti. Iki XX a. vidurio jie buvo labai populiarūs, kol iš pagrindinių pozicijų juos nepelnytai išstūmė kitų grupių vaistai. Dabar antacidiniai vaistai vėl užima svarbią vietą gydant hipersekrecines būkles. Vien JAV juos kasdien vartoja apie 6 mln. žmonių.
Antacidiniai vaistai labai greitai ir efektyviai numalšina varginančius simptomus – rėmenį, atpylimus, raugėjimą, epigastriumo skausmą.
• hipersekrecijos ir dispepsijos simptomams malšinti;
• norint hipersekrecijos sukeltus skausmus atskirti nuo kitų;
• pirmomis hipersekrecinių ligų dienomis ir valandomis, kol bus paskirtas ir pradės veikti standartinis gydymas;
• simptomams šalinti gydantis patiems.
•
Visi antacidiniai preparatai veikia virškinamajame trakte. Jų poveikio stiprumas priklauso nuo to, kaip aktyviai neutralizuojama druskos rūgštis, o poveikio greitumas – nuo preparato tirpumo. Suspensijos tirpsta greičiau negu kietosios vaistų formos.
Rezorbuojamieji sistemiškai veikiantys antacidiniai vaistai (natrio bikarbonatas, valgomoji soda, kalcio karbonatas, magnio karbonatas) dėl potencialiai pavojingų nepageidaujamų poveikių šiuo metu praktiškai nebevartojami. Juos visiškai pakeitė daug veiksmingesni ir saugūs nesirezorbuojantys antacidiniai preparatai, ypač aliuminio ir magnio druskų junginiai. Jie pradeda veikti lėčiau, tačiau jų poveikis trunka ilgiau – iki 2,5–3 val. Nesirezorbuojantys antacidiniai preparatai neturi poveikio organizmui. Kai kurie iš jų pasižymi gretutinėmis naudingomis savybėmis – gleivina ir apsaugo epitelį nuo rūgščių bei fermentų poveikio, skatina gleivinės gijimo procesus, normalizuoja virškinamojo trakto motoriką ir kt.
Vienas plačiausiai vartojamų antacidinių vaistų – aliuminio ir magnio hidroksidų kompleksas Maalox. Specialistų vertinimu, jis geriausiai atitinka šiuolaikiniams antacidiniams preparatams keliamus kokybės, veiksmingumo ir saugumo reikalavimus. Sudedamosios šio preparato dalys sukomponuotos tokiomis proporcijomis, kad veikia viena kitą papildydamos. Vaistas nenuslopina virškinimo procesų skrandyje.
• neutralizuoja druskos rūgštį – tai užtikrina greitą simptomų numalšinimą;
• adsorbuoja druskos rūgštį – tai lemia ilgą poveikį.
Be to, vaistas skatina skrandžio epitelio gijimo procesus, gerina gleivinės ir pogleivinio sluoksnio mikrocirkuliaciją, didina gleivinės atsparumą rūgščių ir fermentų poveikiui. Vartojant Maalox, virškinamajame trakte nesusidaro dujų, todėl nevargina pilvo pūtimas, raugėjimas. Preparato sudėtyje nėra natrio, todėl jis nesulaiko organizme vandens, nedidina kraujospūdžio, nedaro pastebimos įtakos elektrolitų balansui, šlapimo rūgštingumui, neskatina akmenų susidarymo šlapimo sistemoje. Dauguma ligonių gerai jį toleruoja. Vaistas, kaip bendro kompleksinio gydymo komponentas, veiksmingas ir gydant opas, sukeltas ne H. Pyloti. Įrodytas jo saugumas ir veiksmingumas vaikams (6–15 metų).
Maalox išleidžiamas tablečių, suspensijos ir vienos dozės paketėlių formomis, todėl galima pasirinkti tinkamiausią.
Nervinė įtampa arba stresas – kasdienis šiandienos palydovas. Vis daugiau žmonių skundžiasi dirgliosios žarnos sindromu, o stresas šio sveikatos sutrikimo atveju vaidina labai svarbų vaidmenį. Ar žinote, kokie procesai organizme vyksta nervinės įtampos metu ir kaip ilgalaikis stresas veikia virškinimo sistemą? ...
Skaityti daugiauTrumpalaikiai ir savaime praeinantys virškinimo sutrikimai jau nieko nestebina – tai bene dažniausias negalavimas, dėl kurio skundžiasi pacientai. Vis dėlto jei virškinimo sutrikimai kamuoja praktiškai nuolat arba jie vis pasikartoja, yra pakankamai intensyvūs, tuomet jau gali būti įtariamos lėtinės virškinimo sistemos ligos. Ir tai jau ne toks retas atvejis – manoma, kad lėtinės virškinimo ligos kamuoja mažiausiai kas dešimtą pasaulio asmenį, o kai kurios jų paliečia net kas penktą gyventoją. Ką reikėtų žinoti apie tris dažniausias lėtines virškinimo sistemos ligas – gastroezofaginio refliukso ligą, opaligę ir gastritą? ...
Skaityti daugiauGastroezofaginio refliukso liga (GERL) yra lėtinė liga, kurios paplitimas tikrai itin didelis. GERL ypatingai dažnai pasitaiko išsivysčiusiose, civilizuotose šalyse ir diagnozių skaičius nuolat auga. Šis virškinimo trakto sutrikimas gali išsivystyti nepriklausomai nuo lyties ir amžiaus – jis pasireiškia netgi kūdikiams. Sergant šia liga patariama nuolatos stebėti savo mitybą ir kitus gyvenimo įpročius. Dažnai tik mitybos bei režimo koregavimo nepakanka, todėl tenka vartoti ir vaistus, skirtus nemaloniems GERL sukeliamiems simptomams palengvinti....
Skaityti daugiauJeigu kosulys atsiranda peršalus ir nėra ypatingai sunkus, pacientas gali mėginti jį gydyti pats nereceptiniais vaistiniais preparatais. Jei kosulys yra ūminės infekcinės ligos simptomas ir pasireiškia kitų neraminančių požymių, pavyzdžiui, itin aukšta temperatūra, dusulys arba jei kosėja vaikas, lėtinėmis ligomis sergantis pacientas – tuomet reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Ilgiau kaip tris savaites trunkantis kosulys vadinamas užsitęsusiu arba poūmiu kosuliu, o ilgiau kaip 8 savaites trunkantis kosulys jau priskiriamas lėtiniam. Lėtinio kosulio priežasčių ieškoti būtina, nes tai gali būti kitų ligų, apie kurias net nenutuokiama, simptomas....
Skaityti daugiauVirškinimo organų ligos yra viena dažniausių priežasčių, verčiančių ieškoti gydytojo pagalbos ar apsilankyti vaistinėje. Tarp jų svarbią vietą užima vadinamosios acidogeninės, arba su padidėjusiu skrandžio rūgšties išsiskyrimu (hipersekrecija) susijusios ligos. Tai skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligė, gastroezofaginio refliukso liga (GERL), funkcinė dispepsija. Naujausi tyrimai rodo, kad šių negalavimų eigai svarbią įtaką turi padidėjusi skrandžio sulčių gamyba (hiperprodukcija). ...
Skaityti daugiauNe vienas yra patyręs rėmens graužimą - nemalonų deginimą, graužiantį skausmą už krūtinkaulio. Jis paprastai pasireiškia padidėjus skrandžio sulčių rūgštingumui. Kodėl padidėja rūgštingumas ir kaip jį nuslopinti? Tokie ir panašūs klausimai kyla daugeliui varginamų šio negalavimo. Į juos atsako Kauno II klinikinės ligoninės gydytoja Egidija PAURIENĖ...
Skaityti daugiauTurbūt nerasime nė vieno žmogaus, kurio kada nors nebūtų “ kankinę“ virškinimo negalavimai: pilvo pūtimas, rėmuo, pykinimas, viduriavimas, taip pat nemalonūs pojūčiai suvalgius ką nors “negero”. Tokios bėdos vargina tiek suaugusiuosius, tiek vaikus....
Skaityti daugiauDaugybei žmonių pažįstamas labai nemalonus jausmas – rėmens graužimas. Ir nors tai dažnai pablogina gyvenimo kokybę, pas gydytojus žmonės neskuba. Vidutiniškai nuo negalavimų pradžios iki kreipimosi pas specialistą praeina apie pusantrų metų. Ar galime patys susidoroti su padidėjusiu skrandžio rūgštingumu? Iš kur atsiranda skrandžio deginimo jausmas ir kaip to išvengti? Komentuoja Vilniaus universiteto Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos Centro gydytoja gastroenterologė doc. Goda Denapienė....
Skaityti daugiauRėmuo (lot. pyrosis) – skrandžio motorikos sutrikimas, pasireiškiantis deginimo jausmu viršutinėje vidurinėje pilvo (epigastriumo) srityje ir už krūtinkaulio. Tai opi problema, nes rėmuo kankina iki 10 proc. gyventojų, o negydant gali atsirasti įvairių komplikacijų. Todėl svarbu žinoti, kokių priemonių reikia griebtis, norint sumažinti nemalonų deginimo jausmą....
Skaityti daugiauNemažai žmonių kankina rėmens graužimas bei padidėjęs rūgštingumas. Ypač dėl to kenčia nervingą, stresinį darbą dirbantys žmonės, skubantys, neturintys laiko pavalgyti, geriantys daug kavos ir rūkantys. Skrandžio rūgštis būtina maistui virškinti, tačiau jos perteklius žaloja gleivinę, atsiranda nemalonus pojūtis stemplėje. Toks deginantis skausmas, kylantis iš skrandžio, vadinamas rėmeniu. Liga nustatoma tada, kai ne rečiau kaip du kartus per savaitę pasireiškia deginimas skrandyje. Ką daryti, pajutus šio sutrikimo simptomus?...
Skaityti daugiauRėmuo – tai stemplės gleivinės sudirginimas rūgštimi, kuri kyla iš skrandžio. Tai populiarusis terminas. Mediciniškai rėmuo vadinasi pyrosis. Ryjant maistas praeina pro gerklę, stemplę iki skrandžio. Normaliai raumeninis vožtuvas, vadinamas apatiniu stemplės sfinkteriu, atsidaro ir praleidžia maistą į skrandį; po to vėl užsidaro. Tuomet skrandyje išsiskiria rūgštys, padedančios virškinti maistą. Bet, jeigu sfinkteris atsidaro per dažnai ar pakankamai neužsidaro, skrandžio rūgštis grįžta į stemplę, pažeisdama ją ir sukeldama deginimo jausmą, ką mes vadiname rėmeniu....
Skaityti daugiauKai rūgštus skrandžio turinys patenka į stemplę, žmogų vargina rėmuo. Neretai dėl to būna ne tik nemalonus deginimo, graužimo pojūtis, bet ir kosulys, gerklės perštėjimas. Jei rėmuo ir atpylimas rūgščiu turiniu vargina bent du kartus per savaitę ir trikdo kasdieninę veiklą, gydytojas jau gali diagnozuoti gastroezofaginio refliukso ligą (GERL), kurios vienas iš pagrindinių simptomų ir yra rėmuo. ...
Skaityti daugiauVienos interneto svetainės dalyviai dalijasi rėmens „gydymo“ patirtimi „…gėriau pieną, litrą kitą – nepadėjo, riešutus valgiau – irgi ne“. „ … iš pradžių gelbėjo pienas, vėliau sviestas, paskui labai padėdavo žirniai. Perskaičiau, kažkokioj senoj knygoj tokį liaudišką metodą. Ryjau saujom, ypač prieš miegą“. „…man labiausiai padeda koks saldus nektaras, geriu palengva, mažais gurkšneliais“. „ … visada po ranka turiu mineralinio, geriu prieš valgį, po valgio“. „… graužiu moliūgo sėklas. Nepasakyčiau, kad visai „nuima“ graužimą, bet bent jau nebevemiu ir miegoti galiu atsigulus“....
Skaityti daugiauJeigu jus bent du kartus per savaitę vargina rėmens graužimas, gali būti, kad sergate gastroezofaginio refliukso liga (GERL). Šia liga serga išties daug žmonių. „Jeigu dar prieš kelerius metus dėl GERL paūmėjimo žmonės į mus kreipdavosi daugiau sezoniškai – pavasarį, rudenį, kai paūmėja su skrandžio hipersekrecija susijusios ligos, dabar vis dažniau tokių ligonių ateina kasdien, – pastebi Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytoja gastroenterologė dr. Goda DENAPIENĖ. Epidemiologiniais duomenimis, pusė žmonių rėmens graužimą – pagrindinį GERL simptomą – jaučia bent kartą per mėnesį, maždaug penktadalis – kartą per savaitę, o maždaug kas dešimtas – kasdien.“ ...
Skaityti daugiauDaugybei žmonių pažįstamas labai nemalonus jausmas – rėmens graužimas. Dažniausiai kartu atsiranda rūgšties jutimas burnoje, skausmas, veržimo ar deginimo jausmas duobutėje po krūtinkauliu. Paprastai rudenį visi šie simptomai suaktyvėja. Tokie kasdieninio gyvenimo „palydovai“ gali labai apkartinti gyvenimo džiaugsmą, todėl panagrinėsime, kaip galima šio negalavimo išvengti....
Skaityti daugiauVis dažniau į mus, gydytojus, kreipiasi žmonės dėl rėmens graužimo. Tą negalavimą jie apibūdina kaip deginantį skausmą už krūtinkaulio, kylantį kaklo link, atsirandantį po valgio, paūmėjantį atsigulus, lenkiantis į priekį. Tokie nemalonūs pojūčiai jiems kyla tada, kada rūgštus skrandžio turinys atsiduria ne savo vietoje, t.y. refliukso būdu iš skrandžio atsipila į stemplę. ...
Skaityti daugiauKonsultuoja Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikos Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytoja gastroenterologė Neringa Skurkienė....
Skaityti daugiauNėštumas – fiziologinė moters būsena, todėl nėščioji neturėtų jaustis labai blogai. Jei iki nėštumo moteris sirgo virškinamosios sistemos organų ligomis, šios lėtinės ligos kartais gali paūmėti, bet tai nėra taisyklė. Vieno nėštumo metu moteris gali jaustis puikiai, kito nėštumo – blogiau ar atvirkščiai. Kodėl taip yra, niekas negali pasakyti. Nėštumas yra toks pat nevienodas, kaip ir gimstantys skirtingi vaikai. Todėl nereikia baimintis, kad, jei pykino per pirmąjį nėštumą, tai būtinai pykins ir per antrąjį. Apie virškinimo sutrikimus nėštumo metu kalbamės su Vilniaus universiteto docente vidaus ligų gydytoja gastroenterologe Violeta OŽERAITIENE....
Skaityti daugiau
