Kaip užkirsti kelią podagros priepuoliams

Pagrindinė sąlyga podagros priepuoliui atsirasti – hiperurikemija. Ji diagnozuojama tuomet, kai vyrams ir moterims po menopauzės šlapimo rūgšties koncentracija būna daugiau nei 420 mmol/l, o moterims prieš menopauzę – daugiau kaip 360 mmol/l. Tai laikoma ribine norma. Jei šlapimo rūgšties yra daugiau, diagnozuojama hiperurikemija. Kuo šlapimo rūgšties koncentracija didesnė, tuo didesnė podagros priepuolio galimybė.
Podagra gali būti pirminė ir antrinė.
Pirminė, savarankiška podagra sudaro 90 proc. atvejų. Dažniausiai ją lemia paveldimumo faktoriai: 1/3 ligonių giminėje yra žmonių, sergančių šia liga (dažniausiai tėvas, brolis).
Ligos vystymuisi įtakos turi įgimti fermentų defektai, maistas, alkoholis, nejudrus gyvenimo būdas.
Pagal purininių medžiagų apykaitos sutrikimus skiriamos 3 pirminės podagros rūšys: metabolinė – dėl padidėjusios endogeninės purinų sintezės, inkstų – dėl sutrikusio šlapimo rūgšties išskyrimo ir mišri – abiejų derinys.
Dėl kitų ligų ar patologinių būklių kylanti podagra vadinama antrine. Ji gali atsirasti bet kokio amžiaus žmonėms, vienodai tiek vyrams, tiek moterims. Sergant antrine podagra būna didesnė hiperurikemija, dažnesni podagros priepuoliai, dažniau pasitaiko šlapimo takų akmenligė.
Reikia atkreipti dėmesį, kad negalima tapatinti podagros ir hiperurikemijos. Hiperurikemija yra tik podagros atsiradimo rizikos veiksnys. Kai kuriems asmenims ir esant hiperurikemijai priepuolių gali visai nebūti.
Skiriami 3 podagros vystymosi laikotarpiai: premorbidinis, kai nėra ryškių hiperurikemijos simptomų, intermisinis, kai ūminio artrito priepuoliai kaitaliojasi su ramiais besimptomiais laikotarpiais tarp priepuolių, ir lėtinės podagros laikotarpis, kai jau atsiranda nuolatinis artritas, podagrinių mazgelių – tofusų ir inkstų pažeidimo požymių.
 

Ūminis podagros priepuolis

Ūminis podagros priepuolis būna nuo 50 iki 80 proc. ligonių. Jis gali ištikti ir visiškai sveiką žmogų.
Paprastai priepuolis prasideda naktį ir progresuoja labai greitai. Atsiranda staigus pėdos didžiojo piršto tarpfalanginio sąnario skausmas, jis tampa karštas, parausta, nuolat intensyvėja skausmas. Dažniausiai apima vieną sąnarį, bet kartais ir daugiau. Gali parausti ne tik didysis kojos pirštas, bet ir pėda. Paprastai priepuolis aprimsta tik per 3 dienas, visiškai praeina per savaitę.
Ūminį podagros priepuolį gali sukelti tokie veiksniai: alkoholis, nušalimas, staigus badavimas, trauma, operacija, insultas, miokardo infarktas. Podagros priepuolio metu gali atsirasti karščiavimas ir šaltkrėtis, kraujyje gali būti leukocitozė.
 

Lėtinė ligos forma

Negydomi podagros priepuoliai vis dažnėja, ilgiau užsitęsia, ir liga gali tapti lėtinė. Lėtinei podagrai būdinga artropatija, sukelta natrio uratų nusėdimo sąnariuose, aplinkiniuose audiniuose. Ligoniai jaučia nuolatinį skausmą, judesiai tampa riboti, sąnariai deformuojasi, atsiranda mazgelių – podagrinių tofusų. Tai – natrio uratų sankaupos apie pėdų, plaštakų, alkūnių sąnarius, ausų kaušeliuose. Jie gali būti įvairaus dydžio – nuo mažiausio smeigtuko galvutės iki didelių susiliejančių konglomeratų. Tai būdinga labai progresavusiai lėtinei podagrai.
Podagra dažniau linkę sirgti nutukę asmenys, kuriems yra padidėjęs kraujospūdis. Sergantiesiems podagra dažnai pasitaiko lipidų apykaitos sutrikimų – trigliceridų padidėjimas kraujyje. Tai sukelia širdies ir kraujagyslių sistemos ligas, cukrinį diabetą. Dėl natrio uratų sankaupų inkstuose vystosi podagrinė nefropatija, pielonefritas, akmenligė.
 

Gydymo kryptys

Skiriamos dvi svarbiausios podagros gydymo kryptys – ūminio priepuolio gydymas ir sąlygų kitiems priepuoliams kilti panaikinimas.
Ūminio priepuolio gydymas
Ūminio priepuolio metu sąnariui būtina ramybė. Ligoniui rekomenduojama nekaloringa dieta, daugiau gerti skysčių (tinka šarminis mineralinis vanduo).
Tuo pat metu skiriama vaistų. Efektyviausiai priepuolio pradžioje veikia kolchicinas.
Iš pradžių skiriama 1 mg, toliau kas 2 valandas po 0,5 mg iki priepuolio pabaigos. Maksimali paros dozė – nuo 4-6 mg. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, ar ligonis neviduriuoja. Prasidėjus viduriavimui, preparato nebeskirti. Jeigu ligonis preparatą toleruoja, antrą trečią parą skiriama mažesnė dozė – iki 2,5 mg, ketvirtą penktą – tiktai 1,5 mg. Preparato galima skirti dar kelias savaites.
Kolchicinas geras tuo, kad tinka ir tais atvejais, kai ligonis serga opalige, vartoja antikoaguliantų ar netoleruoja nesteroidinių vaistų nuo uždegimo.
Tačiau dažniausiai podagros priepuoliams gydyti skiriama nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, pvz., indometacino. Jo skiriama po 50 mg 4 kartus per dieną, 2-3 dienas, vėliau dozę galima mažinti. Skirti tol, kol praeis priepuolis.
Kaip išvengti kitų priepuolių
[I]Dieta[/I]
Sergant podagra ligoniui reikėtų atsisakyti riebios mėsos, žuvies, kepenų, inkstų, smegenų, riebių padažų, mėsos kepsnių, sultinių, sardinių, saldumynų. Rekomenduojama mažinti maisto kaloringumą, riboti ankštinių daržovių, rūgštynių, kakavos, kavos, šokolado kiekį, negerti alkoholinių gėrimų.
Rekomenduojami produktai: liesa virta mėsa, kiaušiniai, pieno produktai, vaisiai, daržovės. Ligoniai skatinami gerti daugiau šarminių skysčių, mineralinio vandens. Vaisai, daržovės didina šlapimo rūgšties šarmingumą, sumažina akmenų atsiradimo galimybę.
Produktai, tinkantys sergantiesiems podagra
[I]Mėsa:[/I] jautienos nugarinė, kiškiena, triušiena, anties krūtinėlė, veršiuko, jaučio smegenys, liežuvis.
[I]Žuvis:[/I] plekšnė, raudonasis ešerys, karpis be odelės, menkė, upių ungurys.
[I]Ankštinės daržovės ir riešutai:[/I] šviežios žalios pupelės, lazdyno riešutai, migdolai, graikiniai riešutai.
[I]Daržovės:[/I] bulvės (virtos ir žalios), morkos, ridikai, pomidorai, agurkai, ridikai, salierai, moliūgai, kaliaropės, svogūnai, gūžinės salotos, kopūstai.
[I]Grūdinės kultūros:[/I] kukurūzų dribsniai, ryžiai.
[I]Duona:[/I] šviesi duona, duona su sėlenomis, kvietinių miltų bandelės.
[I]Vaisiai:[/I] ananasai, kiviai, avietės, kriaušės, raudonieji serbentai, vyšnios, obuoliai, agrastai.
[I]Saldumynai:[/I] vaniliniai ledai.
Reikia atkreipti dėmesį, kad sergantiesiems podagra rekomenduojama tik labai nestipri kava ir arbata.
Pacientams reiktų patarti daugiau judėti, sportuoti, jiems naudingas nesunkus fizinis darbas. Labai svarbu normalizuoti kūno svorį. Tai padeda sureguliuoti hiperurikemiją ir išvengti kraujospūdžio didėjimo.
Šlapimo rūgšties kiekį kraujyje mažinantys preparatai
Reikia nuolat stebėti šlapimo rūgštį sergančiojo kraujyje. Keletą kartų nustačius, kad jo kiekis padidėjęs, be dietos, turi būti skiriama šlapimo rūgšties kiekį mažinančių preparatų. Šiuo metu dažniausiai skiriama alopurinolio. Jis nemalšina skausmo, todėl jo neskiriama podagros priepuolio metu, tik remisijos laikotarpiu. Preparato dozė – paprastai 100-300 mg per dieną.
Jei ligonis šio vaistai netoleruoja, gali būti skiriama kitų preparatų: benzbromarono, probenicido, sulfinpirazono. Jie skatina šlapimo rūgšties išsiskyrimą iš organizmo.
Gydant podagra sergančius ligonius galima pasiekti gana gerų rezultatų. Tinkamai koreguojant šlapimo rūgšties kiekį kraujyje išvengiama ligos priepuolių ir pasiekiama pakankamai gera paciento gyvenimo kokybė.