){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pirmiausia – kodėl reikia protezuoti? Jei, pavyzdžiui, trūksta tik kokio vieno danties?
Net jei trūksta vieno danties, protezavimas yra reikalingas dėl to, kad žmogus galėtų visavertiškai kramtyti ir valgyti. Jeigu mes neturime vieno ar kelių dantų, kramtant didesnis nei priklauso krūvis tenka likusiems dantims. Be to, laikui bėgant gretimi dantys gali pasvirti nesančio danties link, iš viršaus leidžiasi žemyn (jei trūksta apatinių dantų), kinta sąkandis, kreivinasi. Tai suteikia nemažai diskomforto.
Ar vaikams pieniniai dantys taip pat protezuojami?
Jei yra dantuko defektas, kai kurie gydytojai naudoja laikinus vainikėlius, bet tai nėra ilgalaikis protezavimas, kaip suaugusiajam.
Tai gal verčiau ištraukti, juk dantys vis tiek keisis?
Per anksti ištraukti nėra gerai. Gamta mėgsta eiliškumą, taip yra ir kalbant apie dantis. Jeigu vaikui dantukas turi iškristi apie11-tus metus, tai reikėtų stengtis, kad tuo laikotarpiu jis ir iškristų. O jeigu atsitinka taip, kad išraunami anksčiau nei reikia, augantys nuolatiniai dantukai, turėdami daug erdvės, daug laisvės, pasislenka į vieną ar kitą pusę, o tai neužtikrina taisyklingo dantų dygimo ir taisyklingo sąkandžio. Be to, vaikučiui sunkiau kramtyti dėl ankstyvo dantukų netekimo, tai tikrai nepadeda virškinimui ir sveikam augimui. Taigi jau vien dėl to reikėtų siekti eiliškumo ir stengtis išsaugoti dantį iki tol, kol bus laikas jam iškristi natūraliai.
O ar verta protezuoti, pavyzdžiui, aštuntąjį, vadinamąjį protinį dantį?
Kai kuriais atvejais yra protezuojama. Jei jie dalyvauja skandyje, t.y. jie yra žandikaulio lanke, nėra kaip nors pasvirę į šoną, netraumuoja žando kramtant ar pan., tai kodėl gi jų nesutvarkyti? Be abejo, būklę reikia vertinti individualiai. Kadangi, kaip teigia mokslininkai, evoliucionuojant mūsų žandikaulis mažėja, kartais aštuntieji dantys sunkiai telpa į žandikaulį. Būtent tokiais atvejais tenka juos išrauti, bet jeigu jie išdygę vietoje, netrukdo ir nesuteikia jokio diskomforto, dalyvauja kramtant, tai prireikus yra protezuojami.
Ar yra būklių, kai negalima protezuoti visiškai?
Jeigu defektas giliai po dantenomis, tai tiesiog sudėtinga procedūrą atlikti techniškai gerai, sudėtinga prieiti, negalima užtikrinti laikomumo??? kokybės. Tokiais atvejais neprotezuojama. Nes dėti vainikėlį ant bet kokios šaknies – irgi nėra išeitis.
Kaip ruošiamasi protezavimui?
Rentgeno kontrolė būtina. Jei yra likusios netinkamos šaknys, jos pašalinamos. Tada laukiama apie mėnesį, kol gerai sugyja gleivinė, nes tik taip galima užtikrinti protezo tikslumą. Anksčiau laiko protezuojant, gleivinei nespėjus iki galo sugyti, susiformuoti, gali susidaryti kad ir nedidelis tarpelis, į kurį patekus maisto, bus erzinama gleivinė, tai sukels uždegimą. Neretai reikalingas endodontinis gydymas, jei dantis karieso pažeistas giliau, gydomi kanalai. Taip pat kai kada taikomas ortodontinis gydymas, kad būtų užtikrinamas kokybiškas protezavimas, t.y. jei dantis pasviręs į vieną ar kitą puses ir protezuojant būtų nušlifuoti daugiau nei paprastai, tokiais atvejais mums gelbsti gydytojai ortodontai, jie grąžina dantį į reikiamą padėtį. Jei yra dantenų uždegimai ar kitokios burnos gleivines problemos, mums gelbsti gydytojai periodontologai, tai taip pat užtikrina kokybišką ir ilgaamžį protezavimą.
O kiek danties būtinai turi likti, kad būtų galima nerauti?
Pirmiausia vienareikšmiškai kiek galima reikia gydyti, o būdų yra įvairių, nebūtinai būtina protezuoti vainikėliais ar gaminti tiltus. Galima dantis atkurti stiklo pluoštu – stiklo kaiščiais, stiklo pluošto juostelėmis. Netgi jei danties nėra, stiklo pluoštu galima dantį atkurti. Tai vėlgi priklauso nuo dantų būklės, finansinių galimybių. Jei likusi šaknis pakankamai tvirta, vienareikšmiškai reikia ją panaudoti. Rovimas – paskutinė priemonė. Šaknis, kaip aš sakau, – pakankamai brangus daiktas. Visi žinome implantų kainas, taigi reikia saugoti kiekvieną šaknį, jei ji pakankamai gera, nes būtent ji ir atstoja implantus.
Ar būdas priklauso nuo kliento finansinių galimybių, ar tam tikrus dantis protezuoti galima tik tam tikru būdu?
Manau, kad pasirinkimas yra. Taip, finansinės galimybės daug ką lemia, bet mano minėtas stiklo pluoštas yra pakankamai ekonomiškas, palyginti su implantais. Tai ne vienas ir tas pats, tačiau abiejų tikslas – susigrąžinti visavertį kramtymą. Jeigu nėra danties ir tenka sukti implantą, tai jis kainuoja apie kelis tūkstančius (be abejo, tai priklauso nuo gamintojo, klinikos), o naudojant stiklo pluoštą tai sieks iki tūkstančio. Aišku, tai taip pat priklausys nuo klinikos, kurią pasirinks pacientas. Taigi pasirinkimo galimybių yra: implantas, mano minėtas stiklo pluoštas, protezavimas metalo ar bemetale keramika. Manau, kompetentingas gydytojas tikrai išaiškins visus pliusus ir minusus, o kliento galimybės nulems pasirinkimą.
Kaip reikia prižiūrėti protezuotus dantis
Prižiūrėti reikia taip, kaip ir savus dantis. Pirmiausia juos reikia valyti. Aš labai vertinu šepetėlius su aukso ir sidabro nanodalelėmis smailintais šereliais, kurie leidžia patogiai prieiti prie visų danties paviršių, taip pat ir prie protezuotų, kuriems reikalinga ypatinga priežiūra. Reikia naudoti tarpdančių siūlus, vaistinėse jų yra įvairiausių – pagal numerius, pagal dydžius, taip pat naudojami specialūs tarpinių dalių šepetėliai, kurie taip pat gaminami įvairiausių formų ir dydžių. Nepamirškime skalavimo skysčių. Beje, veiksmingi ir natūralūs mūsų senolių naudoti metodai – ramunėlių, medetkų tirpalai, kuriuos puikiausiai galima pasigaminti patiems. Taip pat yra liežuvio valiklis, kuris neretai užirstamas. Svarbiausia – tinkamai valyti. Kalbant apie išimamuosius protezus, tai dabar jau yra specialių protezų dėklų su ultravioletiniais spinduliais ir ozono dezinfekcijos technologija, kuriuose laikant nuo protezų paviršiaus sunaikinama iki 99,99 proc. bakterijų ir mikrobų.
Vadinasi, laikus, kai protezus laikydavo stiklinėse, jau galima pamiršti?
Taip, šie dėklai yra saugūs, negadina protezų. Užfiksuojamas 10 min. ciklas ir dezinfekuojama. Be to, yra įvairių ultragarsinių priemonių, net ir šepetėlių. Beje, mano minėti šepetėliai su aukso ir sidabro nanodalelėmis taip pat turi baktericidinį poveikį.
Dažnai tenka girdėti reklamuojant apie protezams skirtą gelį. Koks tai gelis ir kada jo reikia?
Jis skiriamas išimamiems protezams ir užtikrina, kad plokštelė geriau laikytųsi. Kai burna anatomiškai sudėtingesnė, sudėtingesnis laikomumas, ieškome, kas galėtų pagelbėti. Tam ir skirti geliai, jie yra klampūs, ir protezas geriau prisiklijuoja prie gomurio ar prie apatinės žandikaulio dalies. Jų yra kelių rūšių, taigi kiekvienam reikia pabandyti ir išsirinkti tinkamiausią.
Gal dar norėtumėte ką pridurti?
O apskritai svarbiausiai dantis valyti, bet dažniausiai pritingim. Mus mokė, kad dantis reikia valyti 5 minutes, tačiau net retas odontologas tą daro. Jei taisyklių laikytumės, tai ir higienos procedūras rečiau reikėtų atlikti, nes mažiau formuotųsi akmenys, dantys mažiau gestų, tai ir protezuoti rečiau reikėtų.
jeigu netenkina dantų išvaizda, pavyzdžiui, spalva, forma, tarpai tarp dantų,...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiaunėštumas – ypatingas etapas moters gyvenime. dauguma moterų net...
Skaityti daugiauPasirodo, kad pasikartojantis (recidyvuojantis) aftinis stomatitas gali kamuoti net kas penktą planetos žmogų. Neįtikėtina, bet tai gana dažna liga, į kurią neretai tiesiog numojama ranka. Ir visai be reikalo. Juk burnos opelių sukeliamas diskomfortas gali prišaukti kur kas daugiau bėdų – pacientas gali vengti tinkamai išsivalyti dantis ar sočiai ir maistingai pavalgyti, nes jam tiesiog labai skauda. O prasta burnos higiena ir nepakankama mityba sukelia dar daugiau bėdų, ar ne?...
Skaityti daugiauSvarstant, kaip išsirinkti gerą odontologą sau ar visai šeimai, reikėtų atkreipti dėmesį į keletą klausimų...
Skaityti daugiauBurnos ertmės opos arba žaizdelės, kartais dar vadinamos aftomis – gana dažna problema, su kuria tekę susidurti bene kiekvienam. Burnos opos atpažįstamos iš tam tikrų jų požymių – tai apvalios arba ovalios formos burnos gleivinės vientisumo pažeidimai, kurie dažniausiai skausmingi....
Skaityti daugiauBurnos opa iš šalies gali atrodyti visai nereikšminga problema. Tačiau kai ji paliečia Jus pačius, tuomet norisi, kad ji kuo greičiau užgytų. Mat burnos opelės, atsiradusios labiausiai dirginamose vietoje, gali sukelti skausmingumą kalbant, valantis dantis, kramtant ir ryjant maistą....
Skaityti daugiauTikriausiai kiekvienam iš mūsų bent kartą gyvenime yra tekę patirti, kaip nemalonu burnoje turėti burnos opelę arba žaizdelę – tuomet sunku ir valytis dantis, ir mėgautis maistu, o kartais net ir kalbėti ar ryti. Ką gali reikšti tokios opelės susiformavimas, kokios opelių priežastys ir kada jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauDantų skausmas – vienas nemaloniausių pojūčių, kuris priverčia ieškoti vienokios ar kitokios pagalbos. Bet koks danties skausmas jau yra signalas, į kurį vertėtų atkreipti dėmesį – net didesnis jautrumas šalčiui, karščiui ar saldesniam maistui rodo, kad burnoje vyksta negeri procesai. Nesunku atkreipti į dėmesį į itin stiprų, plėšiantį, pulsuojantį skausmą – jį tiesiog sunku iškęsti, o vaistai nuo skausmo gali būti ir neveiksmingi. Tačiau pasitaiko labai daug žmonių, kurie ignoruoja lėtinius dantų skausmus, mat jie panašūs į maudimą ar jautrumą ir visai netrukdo gyventi. Vis dėlto daroma didelė klaida – net ir nestiprus danties skausmas vieną naktį gali priversi ieškoti skubios pagalbos, o nesprendžiama problema paprastai niekur nedingsta – ji tik gilėja, tarkime, kariesas pažeidžia vis gilesnius danties sluoksnius ir galiausiai sukelia pulpitą, kuris gali komplikuotis itin skausmingu pūliniu – infekcijos šaltiniu burnoje. ...
Skaityti daugiauteigiama, jog burnos opų bent kartą gyvenime yra turėję 20–50 proc....
Skaityti daugiaukiekvienas iš mūsų kartais susiduria su burnos ertmės opomis. tai apvalūs,...
Skaityti daugiauPasitikėjimas savimi yra neatsiejamas nuo tvarkingos išvaizdos ir geros savijautos. Vis girdime: sveikata – brangiausias turtas, tačiau ar tikrai jai skiriame pakankamai dėmesio? Šypsena – vienas pagrindinių sėkmės indikatorių. Bet ar tik nėra taip, kad vengiate šypsotis, nes burnoje – tikrų tikriausia sumaištis?...
Skaityti daugiauŠiuolaikinė odontologija sparčiai žengia į priekį. Lietuva gali pasigirti jaunais, profesionaliais dantų gydymo ir atkūrimo specialistais. Savo praktikoje jie taiko pažangius dantų implantavimo metodus, kurių atsiradimas odontologijos praktikoje iš esmės pakeitė dantų atkūrimo procesą. Apie tai kalbėjomės su Vilniaus odontologais: klinikos „Dantų harmonija” vadovu Mariumi Bučinsku ir klinikos „Privati praktika” vadovu Jevgenij Travkin. ...
Skaityti daugiauPrieš kelias dienas Lietuvoje buvo minima Medicinos darbuotojų diena . Šiais metais ši profesinė šventė beveik sutapo su Šv. Velykomis. Todėl dauguma svečiose šalyse gyvenančių, šventėms į gimtąją žemę sugrįžusių, lietuvių pasinaudojo proga aplankyti jų sveikata besirūpinančius medikus, norėdami padėkoti jiems už profesionalumą bei suteiktą naują gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauNeseniai atlikto tyrimo rezultatai privertė mokslininkus padaryti išvadą, kad moterims savo burnos būkle reikia rūpintis labiau nei vyrams. Hormonų pokyčiai, vykstantys įvairiais moters gyvenimo periodais, gali būti įvairių burnos problemų priežastis. Mokslininkai tvirtina, kad, pasikeitus hormonų balansui, gali padaugėti bakterijų dauginimasis burnoje, jų gali patekti ir į kraują. Ką šiais įvairiais laikotarpiais pataria odontologai, kada burnos higiena turi būti ypač kruopšti, ką ir kada geriau daryti, klausiame odontologės Astos Visokinskienės....
Skaityti daugiauDantų skausmas – vienas nemaloniausių pojūčių, kurį bent kartą patiria kiekvienas žmogus. Nesvarbu, ar jūs mokyklinukas, ar jau pensininkas – dantų skausmas nesirenka. Senovėje, kai dar nebuvo profesionalių odontologų, žmonės prisigalvodavo įvairiausių priemonių ir būdų skausmui malšinti. Naudodavo įvairias žoleles, kreipdavosi į burtininkus, užkalbėtojus, o nebegalėdami kentėti, ištraukti dantis kreipdavosi į kaimo kalvius ar barzdaskučius. Tad tie, kurie bijo odontologų šiandien, turėtų tik pasidžiaugti mokslo pažanga. Be to, patobulėjus ne tik gydymo metodams, bet ir profilaktikos bei burnos higienos priemonėms, veriančio skausmo išvengti galima. Apie tai kalbamės su odontologijos klinikos „Neodenta“ gydytoju odontologu Dariumi Kunčiumi. ...
Skaityti daugiauDaugelis dėl vienokių ar kitokių priežasčių netenka dantų – vieniems tai gali būti traumos pasekmė, kitiems taip atsitinka dėl dantų ligų. Ypač nemalonu, jei dantis priekinis. Visais tokiais atvejais gali padėti dantų protezavimas. O būdų yra ne vienas, ir galima išsirinkti tinkamiausią. Iškritęs krūminis dantis, atrodytų, grožiui nekenkia, tačiau, kaip pastebi UAB „Odenta 32“ gydytoja-odontologė Eglė Šiliauskienė, protezuoti dantis reikia, net jei tai negadina estetinio vaizdo. ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, dantų ir burnos ligomis serga didžioji dalis Lietuvos gyventojų. O vienas svarbiausių prevencijos veiksnių, kaip sako odontologė Asta Visokinskienė, yra burnos higiena. Su odontologe kalbame apie tai, kokia burnos higiena yra tinkama ir kodėl ji tokia svarbi....
Skaityti daugiauRūpinantis burnos higiena, dažniausiai dėmesys kreipiamas tik į dantis. Tačiau labai svarbu nepamiršti ir dantenų. Tinkamai jų neprižiūrint, gali išsivystyti gingivitas. Apie šią periodonto ligą konsultuoja odontologijos klinikos „Neodenta“ periodontologė Ramunė Jašinskienė....
Skaityti daugiauĮ odontologą kreipiamės dažniausiai tik tada, kai pradeda skaudėti dantį, iškrenta plomba ar nulūžta dantis. Dažniausiai aplink dantį esančių audinių ligos prasideda be ryškių simptomų, tačiau laiku nepagydomas uždegimas plinta ir apima siauras dantenų kišenes, esančias prie dantų kaklelio. Jei uždegimas apima ir danties emalį bei aplink esantį žandikaulio kaulinį audinį, dantis pradeda klibėti. Pacientai užmiršta elementarią burnos ertmės higienos svarbą, kuri šiuo atveju tampa ryškiausia ne tik profilaktikos, bet ir gydymo priemone. Apie periodonto ligų profilaktiką kalbamės su gydytoja odontologe LINA KASPARAITYTE....
Skaityti daugiauGražūs ir sveiki dantys – graži šypsena. Galime laisvai šypsotis, jei esame nevaržomi dantų gedimo problemų ar blogo burnos kvapo. Viena pagrindinių dantų netekimo priežasčių yra periodonto ligos. Kaip apsisaugoti nuo šio sveikatos sutrikimo ir kaip jį gydyti, pataria gydytoja periodontologė Eglė Jagelavičienė. ...
Skaityti daugiauDieną daugelis mūsų gyvename aktyvų gyvenimą. Bėgame, skubame, turime rūpesčių, neatidėliotinų ir nebaigtų darbų. Dažnai emocijos, kurios jaudino dieną, nepalieka mūsų ir naktį. Kartais ryte iš artimųjų galime išgirsti, kad naktį griežėme dantimis, nors patys to nejaučiame, nes prie to esame įpratę, arba tai kartojasi tik psichologiškai sunkiais gyvenimo momentais. Turbūt ne vienas pagalvojote, kodėl taip yra....
Skaityti daugiau
