Paklaustas, kaip sekasi, vyriškis tik šypteli ir lakoniškai atsako: „Gyvenu ir vargo nematau“. Čia pat priduria, kad kasdienybėj reikia mamą palaikyt dvasiškai ir moraliai, nes jai tikrai nelengva. Tada apie save negalvoja, tiesiog nėra kada. O savigaila, anot reto vardo savininko, niekada nebuvo jo gyvenimo palydovė.
Netrukus Elvidijus jau pasakoja, kaip, būnant neįgaliam, teko siekt išsilavinimo. Jis prisimena, kaip mokėsi Kauno suaugusiųjų mokymo centre, kur neįgalieji mokėsi kartu su sveikaisiais. Pasak E.Gasinsko, tai buvo tikrai šaunus sumanymas, nes neįgalieji tokiu būdu galėjo integruotis į sveikų žmonių bendruomenę.
„Nesijaučiau kažkoks kitoks, tiesiog mokiausi kaip ir visi kiti, netrukus gavau brandos atestatą. Vėliau pradėjau mąstyti apie tolimesnes studijas, nes neįsivaizdavau, kaip galėčiau sėdėt rankas susidėjęs ir nesiekt universitetinių žinių. Taip atėjo mintys apie psichologijos, kineziterapijos arba ergoterapijos studijas universitete. Galiausiai pasirinkau socialinio darbo medicinoje studijas Kauno kolegijos Medicinos ir socialinių mokslų fakultete“, – prisimena Elvidijus.
Jis mielai pasakoja, kaip sekasi bendrauti ir mokytis tarp sveikųjų, ir džiaugiasi, kad jo niekas neišskiria iš kitų kaip neįgalaus žmogaus. „Niekada nejaučiau diskriminacijos iš kitų žmonių, bendrakursių ar dėstytojų“, – sako Elvidijus. Kaip sekasi mokslai? „Puikiai, – džiaugiasi pašnekovas, – tiesa, mano kūnas apimtas negalios, bet galva šviesi, mokytis netrukdo. Spėju ne tik pats atlikti užduotis, bet padedu ir savo sveikiems bendramoksliams, kurie mielai priima pagalbą“.
Šiuo metu vyriškis sėkmingai mokosi antrame kurse. Jau galvoja, kaip baigęs kolegiją toliau studijuos universitete. „Jei matau galimybę toliau studijuoti, tą galimybę būtinai išnaudosiu. Tikrai nesustosiu vidury kelio. Juk šiais laikais esi nieko vertas be išsilavinimo. Man tai labai svarbu“, – teigė E.Gasinskas.
Pasak Elvidijaus, buvo laikas, kai jis kitiems teikdavo psichologinę pagalbą telefonu. „Pinigai man nesvarbiausia. Kur kas svarbiau, kaip save realizuoji gyvenime. Jeigu jauti pašaukimą padėt žmonėms, tai ir padėk. O būdų galima rasti daugybę. Mano gyvenime tikėjimas viską sustatė į savo vietas. Supratau, kad kur kas svarbiau kaupti dvasinius turtus, dalintis su kitais širdies gerumu, dvasine šiluma, ištiest kitam pagalbos ranką. Tai teikia iš tiesų didelį pasitenkinimą“, – sako Elvidijus. Gal todėl pašnekovas ilgai nemąstydamas vardija tris svarbiausius gyvenime dalykus – Dievą, šeimą, darbą.
Elvidijui teko dirbti ir kitokį, žemiškesnį darbą nekilnojamojo turto agentūroje. Kurį laiką telefonu pardavinėjo nekilnojamą turtą. Tuo tarpu šiandien Elvidijus jau aštuonerius metus kasdien vyksta į darbą Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centre, kur savanoriu dirba socialinio darbuotojo padėjėju.
„Tai gera praktika man, būsimajam socialiniam darbuotojui. Šiame centre kasdien susiduriu su žmonėmis, su kuriais greičiausiai teks dirbti ir baigus studijas. Visos bendravimo su neįgaliais žmonėmis subtilybės tiesiog kaip ant delno. Tai labai sustiprina mane, juo labiau kad žinau, kaip jaučiasi kiti žmonės su negalia. Pats būdamas neįgalus, gerai suprantu kitų neįgaliųjų poreikius“, – pasakoja Elvidijus.
Elvidijus kituose žmonėse labiausiai vertina padorumą, santūrumą, punktualumą ir žodžio laikymąsi. Ir pats stengiasi toks būti.
Negalia vyriškio neįveikė, ji jau nebetrukdo gyventi. Pasak E.Gasinsko, jo negalia – tai tokia priimtina būsena, be kurios jau nebeįsivaizduoja savo gyvenimo. „Mudu gerai susigyvenom. Tiksliau aš ją įveikiau. Tai man jau nėra problema. Kaip namuose tvarkomės, darom remontą, taip ir mano neįgalus kūnas kaip tas namas. Ne mane negalia valdo, aš jau pats ją valdau. Jaučiuosi kaip normalus sveikas žmogus. Jau seniai supratau, kad neįgalumas dar nėra pasaulio pabaiga. Tiesiog tai gali būti kitų gerų dalykų pradžia“, – sako optimistiškai nusiteikęs pašnekovas.
Vyriškis sau nenuolaidžiauja. Jo gyvenime yra griežta dienotvarkė. „Kasdien keliuosi anksti ryte, dieną pradedu su malda, grūdinuosi, ruošiuosi į darbą ir, būdamas geros nuotaikos, skubu ja pasidalyti su kitais neįgaliaisiais iš jaunimo užimtumo centro.
Sergu retai, bet, jei taip nutinka, paprastai stengiuosi gydytis natūraliomis priemonėmis – vaistažolėmis, medumi ir pan. Vaistus vartoju tik tada, kai jau negaliu be jų išsiverst, kai liga neatstoja, organizmas neturi jėgų priešintis ligai“, – teigia E.Gasinskas.
Būti sveikam padeda ir iškrovos dienos, kai natūraliai kartą per savaitę jis stengiasi pabadauti, tiesiog įsiklausyt savo organizmą ir jam padėti apsivalyti. Taip pat organizmo imuninę sistemą stiprina ir natūraliais maisto papildais.
Elvidijus labai palaiko organų donorystės idėją. Sako ir pats norįs būti donoru po savo mirties. „Juk nenusinešiu savo organų į dangų, tai jau verčiau nors vienam ar net keliems sunkiai sergantiems žmonėms galėčiau išgelbėt gyvybę, kitiems gal sugrąžinti regėjimą“, – mąsto pašnekovas.
„Niekada nesijaučiau vienišas. Turiu bičiulių ir draugų. Mėgstu skaityti įvairias knygas. Anksčiau net kurdavau eilėraščius. Būdamas nepataisomas optimistas, dar turiu vilties susirasti ir draugę, kuri man būtų artimiausia siela. Su ja norėčiau dalintis viskuo“, – ramiai dėsto Elvidijus.
Paklausus, kokia yra jo gyvenimo džiaugsmo paslaptis, ilgai nesvarstęs E.Gasinskas atsako: kai duodi žmogui daugiau nei gali ar jis nusipelno – tokia ta paslaptis.
„Reikia apsižvalgyt aplinkui, nes visada galima rasti žmonių, kuriems reikia pagalbos, ir yra visokiausių būdų padėti kitiems žmonėms“, – teigia pašnekovas.
Mėgstamas Elvidijaus posakis – situacija yra tokia, kokia yra, bet Dievas gali padėt rasti išeitį iš bet kokios situacijos. Gal todėl visą pokalbio laiką nuo Elvidijaus veido nedingsta šypsena. Kaip jis pats mėgsta sakyti, kasdien užsideda 139-tą šypseną ir pirmyn gelbėti pasaulio! Gal ne iš karto viskas pavyksta, bet ko vertos vien tik pastangos, kad kitiems ta negalia neatrodytų tokia slegianti, nes su tuo irgi galima gyventi visiškai normalų gyvenimą.
Šlapimo nelaikymas – subtili problema, kelianti moralinį ir fizinį diskomfortą. Tai gali nutikti bet kokio amžiaus žmonėms. Priežasčių, sukeliančių šlapimo nelaikymą, yra be galo daug: aktyvus sportas, sunkus fizinis darbas, lėtinis kosulys, diuretikų vartojimas, nėštumas, gimdymas, menopauzė, traumos, operacijos, amžiaus nulemti pakitimai, šlapimo takų infekcijos, nervų ligos....
Skaityti daugiauNuolatinės slaugos poreikis gali atsirasti labai greitai ir netikėtai. Net jei artimasis ir serga sunkia nepagydoma liga, tokia situacija dažnai būna netikėta. Kaip elgtis: ieškoti slaugos įstaigos ar pačiam jį prižiūrėti namuose? Daugelio nuomone, geriausia slaugos priežiūros tarnyba – šeima. Tačiau, nusprendę savo artimąjį slaugyti namuose, daugelis net nenutuokia, kaip pakeisti patalynę, sauskelnes, kaip nuprausti nesikeliantį iš lovos žmogų. O netinkama priežiūra gali smarkiai pabloginti ligonio būklę. Ką svarbu žinoti slaugant namuose? Kokie papildomi pavojai gresia vasarą?...
Skaityti daugiauPragulos - tai vietinis išeminis odos, poodinių ir gilesnių audinių pažeidimas, išsivystantis dėl sutrikusios kraujotakos, deguonies aprūpinimo bei audinių mitybos nepakankamumo spaudžiamose kūno paviršiaus vietose. Pragulų gali atsirasti sunkiems pacientams, kurie dėl funkcinių sutrikimų yra priversti sėdėti arba gulėti ilgą laiką nekeisdami kūno padėties, ta pačia poza. Tokie pažeidimai dažniausiai vystosi kryžkaulio ir uodegikaulio srityje, ties šlaunikaulio didžiaisiais gumburais, klubakaulio dygliais, kulnakauliais, menčių kraštais, alkūnėmis, pakaušiu, šonkauliais....
Skaityti daugiauNeretai, kai liga ilgam prikausto prie patalo, anksčiau ar vėliau atsiranda pragulų. Kaip reikėtų prižiūrėti ligonį, norint jų išvengti? Apie slaugos ypatumus kalbamės su Kauno Raudonojo kryžiaus ligoninės direktoriaus pavaduotoja slaugai Olga PUCHLIAKOVA....
Skaityti daugiauDarbingumo lygis – tai asmens pajėgumas įgyvendinti turimą profesinę kompetenciją, įgyti naują arba atlikti mažesnės kompetencijos reikalaujančius darbus. Darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (toliau – NDNT)....
Skaityti daugiauPragulos – tai vietinis išeminis odos, poodinių ir gilesnių audinių pažeidimas, išsivystęs sutrikus audinių mitybai, dėl nepakankamo audinių aprūpinimo deguonimi sutrikus kraujotakai, spaudžiamose kūno paviršiaus vietose. Pragulų gali atsirasti išsekusiems, ilgai be sąmonės gulintiems arba paralyžiuotiems ligoniams, dažniausiai – kryžkaulio ir uodegikaulio srityje, ties šlaunikaulio didžiaisiais gumburais, klubakaulio dygliais, kulnakauliais, menčių kraštais, alkūnėmis, pakaušiu, šonkauliais....
Skaityti daugiauPo sunkios ligos ar patirtos traumos organizmas būna nusilpęs, o mes norime kuo greičiau grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Kaip padėti sau sutvirtėti, kalbamės su ambulatorinės reabilitacijos centro vedėja Aurelija Simavičiene....
Skaityti daugiauKartą, kalbėdama su meno pasaulyje gerai žinomu žmogumi, išgirdau, kad jis negalėtų „pakelti“ judėjimo apribojimų. Sakė, verčiau pasirinktų kalėjimą nei fizinę negalę. Jis tikriausiai nebuvo girdėjęs, ką gali šiuolaikinė ortopedija. Apie tai kalbamės su AB „Ortopedijos technika“ rinkodaros skyriaus vadove Laima VITKAUSKIENE bei Atėnų paraolimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovavusiu penkiakovininku Tomu KAIRIU....
Skaityti daugiauStuburas – žmogaus atraminė ašis. Sudaryta iš 33 slankstelių, tarpslankstelinių diskų, raiščių ir daugybės raumenų. Išeinantys iš nugaros smegenų kanalo nervai inervuoja aplinkinius raumenis, vidaus organus. Todėl, esant stuburo pažaidai, galimi ir vidaus organų negalavimai. ...
Skaityti daugiauSocialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2003 m. Lietuvoje gyveno 229 230 asmenų, gaunančių invalidumo pensijas. Tai sudarė apie 6,5 proc. visų šalies gyventojų. Iš jų 13 852 buvo vaikai iki 16 metų. I invalidumo grupės buvo 30 057 asmenys (13 proc. viso neįgaliųjų skaičiaus), II grupės – 138 187 (60 proc.), III grupės – 47 134, visiškos negalios – 10556. Apytiksliais duomenimis, 2003 m. Lietuvoje gyveno per 70 tūkst. judėjimo, 28 tūkst. psichikos, 15 tūkst. regos, 5 tūkst. klausos, 95 tūkst. vidaus organų ir įvairias kitas negalias turinčių asmenų. 30 proc. bendrojo neįgaliųjų skaičiaus sudaro pensinio amžiaus asmenys....
Skaityti daugiauNeįgalumas, be abejonės, sumažina dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybes. Šie žmonės, akivaizdu, įgyja teisę į valstybės paramą, pagalbą, socialinę integraciją. Tačiau tam, kad jie galėtų pasinaudotų suteikiamomis lengvatomis, kad, atsižvelgiant į jų negalią, būtų sudarytos visos sąlygos tapti kuo savarankiškesniems, turėti tokias pačias teises, kaip ir kiti visuomenės nariai, neįgalieji tokį statusą turi įgyti teisiškai numatyta tvarka....
Skaityti daugiauRetas žmogus, ypač brandžiame ar vyresniame amžiuje, gali pasigirti sveikomis kojoms. Vargina iššokęs nykščio kauliukas, skaudantis padas ar panašūs dalykai. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis batus, kad mažiau skaudėtų kojas ir jaustumės patogiau? Apie tai kalbame su UAB „Pirmas žingsnis“ ilgamečiu ortopedu Arūnu Černeckiu....
Skaityti daugiauPaprasčiausiai: pasiilgau arklio, Jo protingų ir gerų akių. Norisi kažką sunkaus pavalkiot Arba šiaip - pasiganyt sykiu. J. Marcinkevičius Palangiškiai Jūratė ir Stanislovas Kungiai turi septynis žirgus. Pasak šeimos galvos, žirgas - tai puiki relaksacijos ir poilsio priemonė. “Kodėl gi turint laiko nenujoti pas kaimyną alaus išgerti?” - juokauja ponas Stanislovas. Mat tikrasis jo hobis - skraidymas, o žirgais daugiau rūpinasi žmona, jojimu susidomėjusi vaikystėje. Nors, kaip pati sako, rimta sportininke ji netapo, tačiau nėra tik mėgėja pajodinėti. Jūratė - veterinarijos gydytoja. Kai prieš kelerius metus po traumos ir stuburo juosmeninės srities slankstelio kompresinio lūžio nesiliovė skausmai, prisiminė, kad tokiais atvejais gelbsti... arkliai....
Skaityti daugiau„Nedaug likę tokių žmonių, kurie, negailėdami savęs, dirba dėl kitų...“, „ ...paaukos viską, kad tik kitas nusišypsotų. Žiūrint į ją ir jos užsispyrimą atrodo, kad sveikesnių žmonių pasaulyje nėra, o juk ji tiek daug iškentė“, „Ugnė dalija šilumą savo delnais, ir visa tai iš širdies“. Tokius ir dar gražesnius komentarus galima išgirsti apie žmogų, kuris nepalūžęs po dviejų inkstų transplantacijų tapo užuovėja daugeliui kitų panašaus negailestingo likimo draugų. Tas žmogus – tai Ugnė ŠAKŪNIENĖ, organizacijos, vienijančios šimtus žmonių, iškentusių transplantaciją ar jos tebelaukiančių, vadovė....
Skaityti daugiauNe vienam kažkuriame gyvenimo etape tenka susidurti su pagyvenusių žmonių, kurie negali vaikščioti ir turi nuolat gulėti, priežiūra ir slauga. O jeigu tokia situacija užklupo pirmą kartą, tai, žinoma, atsiranda įvairių klausimų ir neaiškumų. Todėl pamėginsime pažvelgti į dažniausiai pasitaikančius sunkumus ir pasiūlyti keletą patarimų....
Skaityti daugiauJei ne invalido vežimėlis ir nuo gimimo cerebrinio paralyžiaus pažeistos galūnės, pagalvotum, kad fotelyje patogiai įsitaisęs 36 metų vyriškis yra visiškai sveikas. Nuoširdžiai besidžiaugiančio kiekvienu svečiu kauniečio Elvidijaus GASINSKO veidą nušviečia plati šypsena, o interviu netrukus virsta draugišku pašnekesiu prie gardžios arbatos puodelio. Optimistinis požiūris į gyvenimą, pasitikėjimas Dievu, viltis ir begalinis noras padėti kitiems – nuolatiniai palydovai, be kurių Elvidijus jau neįsivaizduoja savo, kaip neįgalaus žmogaus, kasdienybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę