Sloga - šalčio ir darganų palydovė

Lydi rudenį ir žiemą

Sloga - viena iš dažniausių ligų. Tik labai užsigrūdinusiems, sveikai gyvenantiems žmonėms pavyksta ja nesusirgti ilgiau nei metus. “Mėgstamiausia” šio negalavimo terpė - šaltas ir drėgnas oras. Ji gali būti savarankiška liga arba gripo, bronchito pranašas.
Slogą dažniausiai sukelia virusai, patekę į nosies gleivinę. Šia liga galima užsikrėsti nuo sloguojančio žmogaus oro-lašeliniu būdu (kosint, čiaudint) arba tiesioginio kontakto metu (per apkrėstus daiktus, sveikinantis, bučiuojantis), ypač greitai užsikrečia kūdikiai bei vaikai. Dažniausios slogos priežastys - peršalimas, staigi temperatūrų kaita (kai iš labai prišildytos patalpos išeiname su išsausėjusia gleivine į drėgną ar šaltą orą, o išsausėjusi nosies gleivinė - puiki terpė virusams daugintis) ir nusilpusi organizmo imuninė sistema. Negalavimo atsiradimą skatina nosies gleivinės trauma, iškrypusi pertvara.
 

Nosyje - mūšio laukas

Patekusius ant nosies gleivinės virusus organizmas atakuoja leukocitais, kitomis imuninio atsako priemonėmis, kapiliarai pritvinksta kraujo ir gleivinė paburksta. Pajuntame dirginimą, imame čiaudėti. Tai pirmoji stadija. Dabar jau tik nuo organizmo gynybinių pajėgumų ir nuo to, kiek mes jam padėsime, priklauso, ar prasidėjusi kova su gleivinę užplūdusiais virusais pereis į kitas stadijas. Deja, retai kada pavyksta išvengti vadinamosios serozinės sekrecijos, kai nosis tarsi virsta sugedusiu čiaupu. Trečioji stadija prasideda sekreto sutirštėjimu, jis tampa gelsvas ir pūlingas.
Slogos metu išsiskiriantis sekretas yra nuplaunantis virusus skystis. Tai, ką mes iššnypščiame į servetėlę, yra mūšyje žuvusių leukocitų kapinynas. Todėl svarbu kuo daugiau sekreto išpūsti laukan, nes taip organizmui padedame išsivalyti nuo teršalų.
 

Kaip valgai, taip ir sergi

Sloguojant reikia vengti pieno ir mėsos produktų. Tai sunkiau virškinamas maistas, tad organizmui tenka eikvoti energiją ne ten, kur jos labiausiai reikia. Be to, pienas ir jo produktai gali padidinti nosies paburkimą. Apskritai nuo mitybos priklauso, kokia sloga - sunkia ar beveik nepastebima - susergame. Mat valgant daug riebaus, sunkiai virškinamo maisto, storojoje žarnoje daugėja toksinų. Suslogavus visuomet šiek tiek padidėja vidaus organų temperatūra (net ir nekarščiuojant), o tai žarnyne sukelia puvimo procesus. Organizmas savo ruožtu suintensyvina kraujotaką ir teršalai iš žarnyno vėl patenka į kraują, grįžta į kepenis, o šios jau ir taip turi nemažai darbo “filtruodamos” geriamuosius vaistus. Taigi taip perkrovę organizmą susilpniname jo gynybines jėgas (kai kurie gydytojai suslogavus netgi pataria atlikti klizmos procedūrą).
Taigi vos suslogavę stenkitės valgyti vien lengvą maistą: daržoves, vaisius, košes. Taip pat gerkite daug skysčių - iki 2 l per dieną. Organizmui dar padės aviečių, liepos žiedų arbatos su medumi.
 

Kuo sloga grasina?

Slogos sukeltas uždegimas gali išplisti į prienosinius ančius (prasideda sinusitas) arba ausies vidurinę dalį (susergama otitu). Otitu - vidurinės ausies uždegimu - ypač dažnai suserga kūdikiai, nes jų ausytėse yra embrioninio audinio liekanų, kurios greitai supūliuoja patekus užkratui. Be to, kūdikiai dažnai guli, todėl pro susikaupusį nosiaryklėje sekretą užkrato Eustachijaus vamzdeliu lengvai patenka į ausies vidurį. Todėl vos suslogavus mažyliui, reikia pasakyti gydytojui.
Įprasta sloga vadinama ūmine. Dažnai ja sergant gali atsirasti lėtinė sloga, kuri trunka ilgiau ir ją gydo jau otorinolaringologas (ausų - nosies - gerklės gydytojas). Į jį būtina kreiptis, kai sloga nesibaigia per 10 dienų.
 

Gydymas

Kartais sakoma, kad gydydamiesi nuo slogos pasveikstame per septynias dienas, nesigydydami - per savaitę. Kadangi slogą, kuria susergame peršalę, dažniausia sukelia peršalimo virusai, o nuo šių virusų veiksmingų vaistų nėra, tai visų pirma nereikėtų griebtis antibiotikų. Slogai prasidėjus, labai padeda į nosį lašinami dekongestantai, t.y. vaistai, mažinantys nosies gleivinės paburkimą. Kai nosies landos tampa mažiau užburkusios, palengvėja kvėpavimas pro nosį, o praeidamas pro nosį oras apsivalo ir sušyla (kai kvėpuojame pro burną, į bronchus patenka šaltas ir neapsivalęs oras. Taip sudaromos puikios sąlygos bronchitui atsirasti ir pan.). Tiesa, lašinami dekongestantai kartais sukelia nosies sausumo pojūtį. Kad to išvengtume, galime rinktis aliejiniu pagrindu pagamintus dekongestantus (pvz., tiziną). Šiuose lašuose kaip papildomas komponentas esantis aliejus ne tik sumažina sausumo pojūtį, bet ir padeda įlašintam vaistui tolygiai pasiskirstyti nosies gleivinėje. Be gydytojo konsultacijos vietinio veikimo dekongestantus galima vartoti 10 dienų. Sloguojant kaip papildoma gydymo priemonė naudojami veiksmingi liaudiški metodai: garų inhaliacijos (galima į vandenį įlašinti eterinių aliejų, vaistažolių ekstraktų, įberti druskos), kojų mirkymas karštoje vonioje. Kvėpavimo takų būklė pagerėja, jei pasikaitiname pirtyje (be to, tokiu būdu su prakaitu pasišalina daug teršalų). Taip pat galima ant nosies dėti į drobinį maišelį subertą pakaitintą rupią druską arba basi ant jos pastovėti. Vengiant reinfekcijos, geriau vartoti vienkartines servetėles.
Sloguojančiam kūdikiui pagelbėsite, jei migdolų aliejumi ar šiltu geriamosios sodos tirpalu suminkštinsite nosies prieangyje susidariusias luobeles, po to drėgna vata juos nuvalysite.
 

Kaip gydytis slogą

(Senolių patarimai)
• Gerkite po valgomąjį šaukštą šiltų morkų sulčių su cukraus sirupu (1:1) 5-6 kartus per dieną.
• Gerkite šviežias ridikų sultis - po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną.
• Gerkite po du valgomuosius šaukštus šviežių kraujažolės sulčių, 2 kartus per dieną.
• Jei sergate pavasarį, 2 kartus per dieną gerkite po stiklinę šviežių beržo arba klevo sulčių su pienu.
• Gerai nuplaukite krieną, sutarkuokite ir 1/3 stiklinės masės sumaišykite su 2-3 citrinų sultimis. Gerkite po 1/2 arbatinio šaukštelio kasdien, 20-25 min. po pusryčių.
• Sumaišykite 10 g aviečių lapų, 5 g liepžiedžių, 5 g lanksvos, 5 g šalpusnio lapų ir 5 g pankolio vaisių. 5 gramus šio mišinio užpilkite stikline verdančio vandens. Leiskite 15 minučių nusistovėti. Gerkite šiltą, po stiklinę ryte ir vakare.
• Susmulkinkite 5 vidutinio dydžio česnako skilteles ir 5 minutes virkite stiklinėje pieno. Išgerkite per dieną.
• Smulkiai sutarkuokite dvi galvutes česnako ir 5
citrinas. Užpilkite litru verdančio vandens, po 5 dienų nukoškite. Gerkite po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną, 20 minučių prieš valgį.
• Suvilgykite vatos gabalėlius svogūnų sultyse ir įkišę į nosies šnerves, palaikykite 10-15 min. Procedūrą kartokite 3-4 kartus per dieną.
• Vaikams į nosį lašinkite po du lašus morkų sulčių kas dvi valandas.
• Šviežias morkų sultis sumaišykite su augaliniu aliejumi (1:1) ir pridėkite kelis lašus česnako sulčių, išmaišykite. Lašinkite į nosį kelis kartus per dieną.
• Lašinkite į nosį po 5-6 lašus šviežių raudonųjų burokėlių sulčių, 4-5 kartus per dieną.
• 3 valgomuosius šaukštus smulkiai supjaustyto svogūno (galvutės) užpilkite 50 ml šilto vandens, pridėkite pusę arbatinio šaukštelio medaus arba cukraus. Leiskite pusę valandos nusistovėti. Lašinkite į nosį.
• Verta turėti pasiruošus tokio vaisto: valgomąjį šaukštą su kaupu susmulkintos gailio žolės užpilkite 100 g saulėgrąžų (alyvų) aliejaus. 3 savaites laikykite tamsioje vietoje (kasdien supurtykite). Po to nukoškite ir nuspauskite. Pirmąją gydymo dieną lašinkite į kiekvieną šnervę po 2-3 lašus, kitomis dienomis - po lašą 3-4 kartus per dieną. Gydymo kursas - ne ilgiau nei savaitė. 

Nosyje - mūšio laukas

Patekusius ant nosies gleivinės virusus organizmas atakuoja leukocitais, kitomis imuninio atsako priemonėmis, kapiliarai pritvinksta kraujo ir gleivinė paburksta. Pajuntame dirginimą, imame čiaudėti. Tai pirmoji stadija. Dabar jau tik nuo organizmo gynybinių pajėgumų ir nuo to, kiek mes jam padėsime, priklauso, ar prasidėjusi kova su gleivinę užplūdusiais virusais pereis į kitas stadijas. Deja, retai kada pavyksta išvengti vadinamosios serozinės sekrecijos, kai nosis tarsi virsta sugedusiu čiaupu. Trečioji stadija prasideda sekreto sutirštėjimu, jis tampa gelsvas ir pūlingas.
Slogos metu išsiskiriantis sekretas yra nuplaunantis virusus skystis. Tai, ką mes iššnypščiame į servetėlę, yra mūšyje žuvusių leukocitų kapinynas. Todėl svarbu kuo daugiau sekreto išpūsti laukan, nes taip organizmui padedame išsivalyti nuo teršalų.

Kaip valgai, taip ir sergi

Sloguojant reikia vengti pieno ir mėsos produktų. Tai sunkiau virškinamas maistas, tad organizmui tenka eikvoti energiją ne ten, kur jos labiausiai reikia. Be to, pienas ir jo produktai gali padidinti nosies paburkimą. Apskritai nuo mitybos priklauso, kokia sloga - sunkia ar beveik nepastebima - susergame. Mat valgant daug riebaus, sunkiai virškinamo maisto, storojoje žarnoje daugėja toksinų. Suslogavus visuomet šiek tiek padidėja vidaus organų temperatūra (net ir nekarščiuojant), o tai žarnyne sukelia puvimo procesus. Organizmas savo ruožtu suintensyvina kraujotaką ir teršalai iš žarnyno vėl patenka į kraują, grįžta į kepenis, o šios jau ir taip turi nemažai darbo “filtruodamos” geriamuosius vaistus. Taigi taip perkrovę organizmą susilpniname jo gynybines jėgas (kai kurie gydytojai suslogavus netgi pataria atlikti klizmos procedūrą).
Taigi vos suslogavę stenkitės valgyti vien lengvą maistą: daržoves, vaisius, košes. Taip pat gerkite daug skysčių - iki 2 l per dieną. Organizmui dar padės aviečių, liepos žiedų arbatos su medumi.
 

Kuo sloga grasina?

Slogos sukeltas uždegimas gali išplisti į prienosinius ančius (prasideda sinusitas) arba ausies vidurinę dalį (susergama otitu). Otitu - vidurinės ausies uždegimu - ypač dažnai suserga kūdikiai, nes jų ausytėse yra embrioninio audinio liekanų, kurios greitai supūliuoja patekus užkratui. Be to, kūdikiai dažnai guli, todėl pro susikaupusį nosiaryklėje sekretą užkrato Eustachijaus vamzdeliu lengvai patenka į ausies vidurį. Todėl vos suslogavus mažyliui, reikia pasakyti gydytojui.
Įprasta sloga vadinama ūmine. Dažnai ja sergant gali atsirasti lėtinė sloga, kuri trunka ilgiau ir ją gydo jau otorinolaringologas (ausų - nosies - gerklės gydytojas). Į jį būtina kreiptis, kai sloga nesibaigia per 10 dienų.
 

Gydymas

Kartais sakoma, kad gydydamiesi nuo slogos pasveikstame per septynias dienas, nesigydydami - per savaitę. Kadangi slogą, kuria susergame peršalę, dažniausia sukelia peršalimo virusai, o nuo šių virusų veiksmingų vaistų nėra, tai visų pirma nereikėtų griebtis antibiotikų. Slogai prasidėjus, labai padeda į nosį lašinami dekongestantai, t.y. vaistai, mažinantys nosies gleivinės paburkimą. Kai nosies landos tampa mažiau užburkusios, palengvėja kvėpavimas pro nosį, o praeidamas pro nosį oras apsivalo ir sušyla (kai kvėpuojame pro burną, į bronchus patenka šaltas ir neapsivalęs oras. Taip sudaromos puikios sąlygos bronchitui atsirasti ir pan.). Tiesa, lašinami dekongestantai kartais sukelia nosies sausumo pojūtį. Kad to išvengtume, galime rinktis aliejiniu pagrindu pagamintus dekongestantus (pvz., tiziną). Šiuose lašuose kaip papildomas komponentas esantis aliejus ne tik sumažina sausumo pojūtį, bet ir padeda įlašintam vaistui tolygiai pasiskirstyti nosies gleivinėje. Be gydytojo konsultacijos vietinio veikimo dekongestantus galima vartoti 10 dienų. Sloguojant kaip papildoma gydymo priemonė naudojami veiksmingi liaudiški metodai: garų inhaliacijos (galima į vandenį įlašinti eterinių aliejų, vaistažolių ekstraktų, įberti druskos), kojų mirkymas karštoje vonioje. Kvėpavimo takų būklė pagerėja, jei pasikaitiname pirtyje (be to, tokiu būdu su prakaitu pasišalina daug teršalų). Taip pat galima ant nosies dėti į drobinį maišelį subertą pakaitintą rupią druską arba basi ant jos pastovėti. Vengiant reinfekcijos, geriau vartoti vienkartines servetėles.
Sloguojančiam kūdikiui pagelbėsite, jei migdolų aliejumi ar šiltu geriamosios sodos tirpalu suminkštinsite nosies prieangyje susidariusias luobeles, po to drėgna vata juos nuvalysite.
 

Kaip gydytis slogą

(Senolių patarimai)
• Gerkite po valgomąjį šaukštą šiltų morkų sulčių su cukraus sirupu (1:1) 5-6 kartus per dieną.
• Gerkite šviežias ridikų sultis - po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną.
• Gerkite po du valgomuosius šaukštus šviežių kraujažolės sulčių, 2 kartus per dieną.
• Jei sergate pavasarį, 2 kartus per dieną gerkite po stiklinę šviežių beržo arba klevo sulčių su pienu.
• Gerai nuplaukite krieną, sutarkuokite ir 1/3 stiklinės masės sumaišykite su 2-3 citrinų sultimis. Gerkite po 1/2 arbatinio šaukštelio kasdien, 20-25 min. po pusryčių.
• Sumaišykite 10 g aviečių lapų, 5 g liepžiedžių, 5 g lanksvos, 5 g šalpusnio lapų ir 5 g pankolio vaisių. 5 gramus šio mišinio užpilkite stikline verdančio vandens. Leiskite 15 minučių nusistovėti. Gerkite šiltą, po stiklinę ryte ir vakare.
• Susmulkinkite 5 vidutinio dydžio česnako skilteles ir 5 minutes virkite stiklinėje pieno. Išgerkite per dieną.
• Smulkiai sutarkuokite dvi galvutes česnako ir 5
citrinas. Užpilkite litru verdančio vandens, po 5 dienų nukoškite. Gerkite po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną, 20 minučių prieš valgį.
• Suvilgykite vatos gabalėlius svogūnų sultyse ir įkišę į nosies šnerves, palaikykite 10-15 min. Procedūrą kartokite 3-4 kartus per dieną.
• Vaikams į nosį lašinkite po du lašus morkų sulčių kas dvi valandas.
• Šviežias morkų sultis sumaišykite su augaliniu aliejumi (1:1) ir pridėkite kelis lašus česnako sulčių, išmaišykite. Lašinkite į nosį kelis kartus per dieną.
• Lašinkite į nosį po 5-6 lašus šviežių raudonųjų burokėlių sulčių, 4-5 kartus per dieną.
• 3 valgomuosius šaukštus smulkiai supjaustyto svogūno (galvutės) užpilkite 50 ml šilto vandens, pridėkite pusę arbatinio šaukštelio medaus arba cukraus. Leiskite pusę valandos nusistovėti. Lašinkite į nosį.
• Verta turėti pasiruošus tokio vaisto: valgomąjį šaukštą su kaupu susmulkintos gailio žolės užpilkite 100 g saulėgrąžų (alyvų) aliejaus. 3 savaites laikykite tamsioje vietoje (kasdien supurtykite). Po to nukoškite ir nuspauskite. Pirmąją gydymo dieną lašinkite į kiekvieną šnervę po 2-3 lašus, kitomis dienomis - po lašą 3-4 kartus per dieną. Gydymo kursas - ne ilgiau nei savaitė.