Sloga - viena iš dažniausių ligų. Tik labai užsigrūdinusiems, sveikai gyvenantiems žmonėms pavyksta ja nesusirgti ilgiau nei metus. “Mėgstamiausia” šio negalavimo terpė - šaltas ir drėgnas oras. Ji gali būti savarankiška liga arba gripo, bronchito pranašas.
Slogą dažniausiai sukelia virusai, patekę į nosies gleivinę. Šia liga galima užsikrėsti nuo sloguojančio žmogaus oro-lašeliniu būdu (kosint, čiaudint) arba tiesioginio kontakto metu (per apkrėstus daiktus, sveikinantis, bučiuojantis), ypač greitai užsikrečia kūdikiai bei vaikai. Dažniausios slogos priežastys - peršalimas, staigi temperatūrų kaita (kai iš labai prišildytos patalpos išeiname su išsausėjusia gleivine į drėgną ar šaltą orą, o išsausėjusi nosies gleivinė - puiki terpė virusams daugintis) ir nusilpusi organizmo imuninė sistema. Negalavimo atsiradimą skatina nosies gleivinės trauma, iškrypusi pertvara.
Patekusius ant nosies gleivinės virusus organizmas atakuoja leukocitais, kitomis imuninio atsako priemonėmis, kapiliarai pritvinksta kraujo ir gleivinė paburksta. Pajuntame dirginimą, imame čiaudėti. Tai pirmoji stadija. Dabar jau tik nuo organizmo gynybinių pajėgumų ir nuo to, kiek mes jam padėsime, priklauso, ar prasidėjusi kova su gleivinę užplūdusiais virusais pereis į kitas stadijas. Deja, retai kada pavyksta išvengti vadinamosios serozinės sekrecijos, kai nosis tarsi virsta sugedusiu čiaupu. Trečioji stadija prasideda sekreto sutirštėjimu, jis tampa gelsvas ir pūlingas.
Slogos metu išsiskiriantis sekretas yra nuplaunantis virusus skystis. Tai, ką mes iššnypščiame į servetėlę, yra mūšyje žuvusių leukocitų kapinynas. Todėl svarbu kuo daugiau sekreto išpūsti laukan, nes taip organizmui padedame išsivalyti nuo teršalų.
Sloguojant reikia vengti pieno ir mėsos produktų. Tai sunkiau virškinamas maistas, tad organizmui tenka eikvoti energiją ne ten, kur jos labiausiai reikia. Be to, pienas ir jo produktai gali padidinti nosies paburkimą. Apskritai nuo mitybos priklauso, kokia sloga - sunkia ar beveik nepastebima - susergame. Mat valgant daug riebaus, sunkiai virškinamo maisto, storojoje žarnoje daugėja toksinų. Suslogavus visuomet šiek tiek padidėja vidaus organų temperatūra (net ir nekarščiuojant), o tai žarnyne sukelia puvimo procesus. Organizmas savo ruožtu suintensyvina kraujotaką ir teršalai iš žarnyno vėl patenka į kraują, grįžta į kepenis, o šios jau ir taip turi nemažai darbo “filtruodamos” geriamuosius vaistus. Taigi taip perkrovę organizmą susilpniname jo gynybines jėgas (kai kurie gydytojai suslogavus netgi pataria atlikti klizmos procedūrą).
Taigi vos suslogavę stenkitės valgyti vien lengvą maistą: daržoves, vaisius, košes. Taip pat gerkite daug skysčių - iki 2 l per dieną. Organizmui dar padės aviečių, liepos žiedų arbatos su medumi.
Slogos sukeltas uždegimas gali išplisti į prienosinius ančius (prasideda sinusitas) arba ausies vidurinę dalį (susergama otitu). Otitu - vidurinės ausies uždegimu - ypač dažnai suserga kūdikiai, nes jų ausytėse yra embrioninio audinio liekanų, kurios greitai supūliuoja patekus užkratui. Be to, kūdikiai dažnai guli, todėl pro susikaupusį nosiaryklėje sekretą užkrato Eustachijaus vamzdeliu lengvai patenka į ausies vidurį. Todėl vos suslogavus mažyliui, reikia pasakyti gydytojui.
Įprasta sloga vadinama ūmine. Dažnai ja sergant gali atsirasti lėtinė sloga, kuri trunka ilgiau ir ją gydo jau otorinolaringologas (ausų - nosies - gerklės gydytojas). Į jį būtina kreiptis, kai sloga nesibaigia per 10 dienų.
Kartais sakoma, kad gydydamiesi nuo slogos pasveikstame per septynias dienas, nesigydydami - per savaitę. Kadangi slogą, kuria susergame peršalę, dažniausia sukelia peršalimo virusai, o nuo šių virusų veiksmingų vaistų nėra, tai visų pirma nereikėtų griebtis antibiotikų. Slogai prasidėjus, labai padeda į nosį lašinami dekongestantai, t.y. vaistai, mažinantys nosies gleivinės paburkimą. Kai nosies landos tampa mažiau užburkusios, palengvėja kvėpavimas pro nosį, o praeidamas pro nosį oras apsivalo ir sušyla (kai kvėpuojame pro burną, į bronchus patenka šaltas ir neapsivalęs oras. Taip sudaromos puikios sąlygos bronchitui atsirasti ir pan.). Tiesa, lašinami dekongestantai kartais sukelia nosies sausumo pojūtį. Kad to išvengtume, galime rinktis aliejiniu pagrindu pagamintus dekongestantus (pvz., tiziną). Šiuose lašuose kaip papildomas komponentas esantis aliejus ne tik sumažina sausumo pojūtį, bet ir padeda įlašintam vaistui tolygiai pasiskirstyti nosies gleivinėje. Be gydytojo konsultacijos vietinio veikimo dekongestantus galima vartoti 10 dienų. Sloguojant kaip papildoma gydymo priemonė naudojami veiksmingi liaudiški metodai: garų inhaliacijos (galima į vandenį įlašinti eterinių aliejų, vaistažolių ekstraktų, įberti druskos), kojų mirkymas karštoje vonioje. Kvėpavimo takų būklė pagerėja, jei pasikaitiname pirtyje (be to, tokiu būdu su prakaitu pasišalina daug teršalų). Taip pat galima ant nosies dėti į drobinį maišelį subertą pakaitintą rupią druską arba basi ant jos pastovėti. Vengiant reinfekcijos, geriau vartoti vienkartines servetėles.
Sloguojančiam kūdikiui pagelbėsite, jei migdolų aliejumi ar šiltu geriamosios sodos tirpalu suminkštinsite nosies prieangyje susidariusias luobeles, po to drėgna vata juos nuvalysite.
(Senolių patarimai)
• Gerkite po valgomąjį šaukštą šiltų morkų sulčių su cukraus sirupu (1:1) 5-6 kartus per dieną.
• Gerkite šviežias ridikų sultis - po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną.
• Gerkite po du valgomuosius šaukštus šviežių kraujažolės sulčių, 2 kartus per dieną.
• Jei sergate pavasarį, 2 kartus per dieną gerkite po stiklinę šviežių beržo arba klevo sulčių su pienu.
• Gerai nuplaukite krieną, sutarkuokite ir 1/3 stiklinės masės sumaišykite su 2-3 citrinų sultimis. Gerkite po 1/2 arbatinio šaukštelio kasdien, 20-25 min. po pusryčių.
• Sumaišykite 10 g aviečių lapų, 5 g liepžiedžių, 5 g lanksvos, 5 g šalpusnio lapų ir 5 g pankolio vaisių. 5 gramus šio mišinio užpilkite stikline verdančio vandens. Leiskite 15 minučių nusistovėti. Gerkite šiltą, po stiklinę ryte ir vakare.
• Susmulkinkite 5 vidutinio dydžio česnako skilteles ir 5 minutes virkite stiklinėje pieno. Išgerkite per dieną.
• Smulkiai sutarkuokite dvi galvutes česnako ir 5
citrinas. Užpilkite litru verdančio vandens, po 5 dienų nukoškite. Gerkite po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną, 20 minučių prieš valgį.
• Suvilgykite vatos gabalėlius svogūnų sultyse ir įkišę į nosies šnerves, palaikykite 10-15 min. Procedūrą kartokite 3-4 kartus per dieną.
• Vaikams į nosį lašinkite po du lašus morkų sulčių kas dvi valandas.
• Šviežias morkų sultis sumaišykite su augaliniu aliejumi (1:1) ir pridėkite kelis lašus česnako sulčių, išmaišykite. Lašinkite į nosį kelis kartus per dieną.
• Lašinkite į nosį po 5-6 lašus šviežių raudonųjų burokėlių sulčių, 4-5 kartus per dieną.
• 3 valgomuosius šaukštus smulkiai supjaustyto svogūno (galvutės) užpilkite 50 ml šilto vandens, pridėkite pusę arbatinio šaukštelio medaus arba cukraus. Leiskite pusę valandos nusistovėti. Lašinkite į nosį.
• Verta turėti pasiruošus tokio vaisto: valgomąjį šaukštą su kaupu susmulkintos gailio žolės užpilkite 100 g saulėgrąžų (alyvų) aliejaus. 3 savaites laikykite tamsioje vietoje (kasdien supurtykite). Po to nukoškite ir nuspauskite. Pirmąją gydymo dieną lašinkite į kiekvieną šnervę po 2-3 lašus, kitomis dienomis - po lašą 3-4 kartus per dieną. Gydymo kursas - ne ilgiau nei savaitė.
Patekusius ant nosies gleivinės virusus organizmas atakuoja leukocitais, kitomis imuninio atsako priemonėmis, kapiliarai pritvinksta kraujo ir gleivinė paburksta. Pajuntame dirginimą, imame čiaudėti. Tai pirmoji stadija. Dabar jau tik nuo organizmo gynybinių pajėgumų ir nuo to, kiek mes jam padėsime, priklauso, ar prasidėjusi kova su gleivinę užplūdusiais virusais pereis į kitas stadijas. Deja, retai kada pavyksta išvengti vadinamosios serozinės sekrecijos, kai nosis tarsi virsta sugedusiu čiaupu. Trečioji stadija prasideda sekreto sutirštėjimu, jis tampa gelsvas ir pūlingas.
Slogos metu išsiskiriantis sekretas yra nuplaunantis virusus skystis. Tai, ką mes iššnypščiame į servetėlę, yra mūšyje žuvusių leukocitų kapinynas. Todėl svarbu kuo daugiau sekreto išpūsti laukan, nes taip organizmui padedame išsivalyti nuo teršalų.
Sloguojant reikia vengti pieno ir mėsos produktų. Tai sunkiau virškinamas maistas, tad organizmui tenka eikvoti energiją ne ten, kur jos labiausiai reikia. Be to, pienas ir jo produktai gali padidinti nosies paburkimą. Apskritai nuo mitybos priklauso, kokia sloga - sunkia ar beveik nepastebima - susergame. Mat valgant daug riebaus, sunkiai virškinamo maisto, storojoje žarnoje daugėja toksinų. Suslogavus visuomet šiek tiek padidėja vidaus organų temperatūra (net ir nekarščiuojant), o tai žarnyne sukelia puvimo procesus. Organizmas savo ruožtu suintensyvina kraujotaką ir teršalai iš žarnyno vėl patenka į kraują, grįžta į kepenis, o šios jau ir taip turi nemažai darbo “filtruodamos” geriamuosius vaistus. Taigi taip perkrovę organizmą susilpniname jo gynybines jėgas (kai kurie gydytojai suslogavus netgi pataria atlikti klizmos procedūrą).
Taigi vos suslogavę stenkitės valgyti vien lengvą maistą: daržoves, vaisius, košes. Taip pat gerkite daug skysčių - iki 2 l per dieną. Organizmui dar padės aviečių, liepos žiedų arbatos su medumi.
Slogos sukeltas uždegimas gali išplisti į prienosinius ančius (prasideda sinusitas) arba ausies vidurinę dalį (susergama otitu). Otitu - vidurinės ausies uždegimu - ypač dažnai suserga kūdikiai, nes jų ausytėse yra embrioninio audinio liekanų, kurios greitai supūliuoja patekus užkratui. Be to, kūdikiai dažnai guli, todėl pro susikaupusį nosiaryklėje sekretą užkrato Eustachijaus vamzdeliu lengvai patenka į ausies vidurį. Todėl vos suslogavus mažyliui, reikia pasakyti gydytojui.
Įprasta sloga vadinama ūmine. Dažnai ja sergant gali atsirasti lėtinė sloga, kuri trunka ilgiau ir ją gydo jau otorinolaringologas (ausų - nosies - gerklės gydytojas). Į jį būtina kreiptis, kai sloga nesibaigia per 10 dienų.
Kartais sakoma, kad gydydamiesi nuo slogos pasveikstame per septynias dienas, nesigydydami - per savaitę. Kadangi slogą, kuria susergame peršalę, dažniausia sukelia peršalimo virusai, o nuo šių virusų veiksmingų vaistų nėra, tai visų pirma nereikėtų griebtis antibiotikų. Slogai prasidėjus, labai padeda į nosį lašinami dekongestantai, t.y. vaistai, mažinantys nosies gleivinės paburkimą. Kai nosies landos tampa mažiau užburkusios, palengvėja kvėpavimas pro nosį, o praeidamas pro nosį oras apsivalo ir sušyla (kai kvėpuojame pro burną, į bronchus patenka šaltas ir neapsivalęs oras. Taip sudaromos puikios sąlygos bronchitui atsirasti ir pan.). Tiesa, lašinami dekongestantai kartais sukelia nosies sausumo pojūtį. Kad to išvengtume, galime rinktis aliejiniu pagrindu pagamintus dekongestantus (pvz., tiziną). Šiuose lašuose kaip papildomas komponentas esantis aliejus ne tik sumažina sausumo pojūtį, bet ir padeda įlašintam vaistui tolygiai pasiskirstyti nosies gleivinėje. Be gydytojo konsultacijos vietinio veikimo dekongestantus galima vartoti 10 dienų. Sloguojant kaip papildoma gydymo priemonė naudojami veiksmingi liaudiški metodai: garų inhaliacijos (galima į vandenį įlašinti eterinių aliejų, vaistažolių ekstraktų, įberti druskos), kojų mirkymas karštoje vonioje. Kvėpavimo takų būklė pagerėja, jei pasikaitiname pirtyje (be to, tokiu būdu su prakaitu pasišalina daug teršalų). Taip pat galima ant nosies dėti į drobinį maišelį subertą pakaitintą rupią druską arba basi ant jos pastovėti. Vengiant reinfekcijos, geriau vartoti vienkartines servetėles.
Sloguojančiam kūdikiui pagelbėsite, jei migdolų aliejumi ar šiltu geriamosios sodos tirpalu suminkštinsite nosies prieangyje susidariusias luobeles, po to drėgna vata juos nuvalysite.
(Senolių patarimai)
• Gerkite po valgomąjį šaukštą šiltų morkų sulčių su cukraus sirupu (1:1) 5-6 kartus per dieną.
• Gerkite šviežias ridikų sultis - po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną.
• Gerkite po du valgomuosius šaukštus šviežių kraujažolės sulčių, 2 kartus per dieną.
• Jei sergate pavasarį, 2 kartus per dieną gerkite po stiklinę šviežių beržo arba klevo sulčių su pienu.
• Gerai nuplaukite krieną, sutarkuokite ir 1/3 stiklinės masės sumaišykite su 2-3 citrinų sultimis. Gerkite po 1/2 arbatinio šaukštelio kasdien, 20-25 min. po pusryčių.
• Sumaišykite 10 g aviečių lapų, 5 g liepžiedžių, 5 g lanksvos, 5 g šalpusnio lapų ir 5 g pankolio vaisių. 5 gramus šio mišinio užpilkite stikline verdančio vandens. Leiskite 15 minučių nusistovėti. Gerkite šiltą, po stiklinę ryte ir vakare.
• Susmulkinkite 5 vidutinio dydžio česnako skilteles ir 5 minutes virkite stiklinėje pieno. Išgerkite per dieną.
• Smulkiai sutarkuokite dvi galvutes česnako ir 5
citrinas. Užpilkite litru verdančio vandens, po 5 dienų nukoškite. Gerkite po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną, 20 minučių prieš valgį.
• Suvilgykite vatos gabalėlius svogūnų sultyse ir įkišę į nosies šnerves, palaikykite 10-15 min. Procedūrą kartokite 3-4 kartus per dieną.
• Vaikams į nosį lašinkite po du lašus morkų sulčių kas dvi valandas.
• Šviežias morkų sultis sumaišykite su augaliniu aliejumi (1:1) ir pridėkite kelis lašus česnako sulčių, išmaišykite. Lašinkite į nosį kelis kartus per dieną.
• Lašinkite į nosį po 5-6 lašus šviežių raudonųjų burokėlių sulčių, 4-5 kartus per dieną.
• 3 valgomuosius šaukštus smulkiai supjaustyto svogūno (galvutės) užpilkite 50 ml šilto vandens, pridėkite pusę arbatinio šaukštelio medaus arba cukraus. Leiskite pusę valandos nusistovėti. Lašinkite į nosį.
• Verta turėti pasiruošus tokio vaisto: valgomąjį šaukštą su kaupu susmulkintos gailio žolės užpilkite 100 g saulėgrąžų (alyvų) aliejaus. 3 savaites laikykite tamsioje vietoje (kasdien supurtykite). Po to nukoškite ir nuspauskite. Pirmąją gydymo dieną lašinkite į kiekvieną šnervę po 2-3 lašus, kitomis dienomis - po lašą 3-4 kartus per dieną. Gydymo kursas - ne ilgiau nei savaitė.
Kasdien prausiame veidą, maudomės po dušu ar vonioje, valome burnos ertmę, rūpinamės ausų higiena. Kasdien daugybę kartų plauname rankas. Tačiau ar pagalvojame, kad nosies higiena – tokia pati svarbi? Būtent nosis pirmiausiai susiduria su visais žalingais aplinkos veiksniais. Jautrioje nosies gleivinėje nusėda daug dulkių, nešvarumų, bakterijų, virusų, alergenų, kitokio pobūdžio kietųjų dalelių ir t.t. Tokie besikaupiantys nešvarumai trukdo normalioms nosies funkcijoms. Taigi verta nosies valymą paversti tokia pat svarbia kasdienės rutinos dalimi kaip ir dantų valymą ar maudynes po dušu. ...
Skaityti daugiauŠių dienų aplinka sausina ne tik odą ir akių junginę, bet ir nosies gleivinę. Nosies gleivinės džiūvimas ir nemalonus sausumo jausmas kamuoja sergant įvairiomis nosies ligomis. Dažnai nosies sausumas ir dirginimas praneša apie prasidedančią ūminę slogą (tai yra nuo kelių dienų iki kelių parų trunkanti pirmoji slogos stadija) arba atsiranda tuomet, kai nosies gleivinę veikia netinkami aplinkos faktoriai. Nosies gleivinės sausumas gali atsirasti ir dėl tam tikrų vartojamų vaistinių preparatų arba būti vienas iš lėtinės infekcinės arba neinfekcinės kilmės slogos simptomų. ...
Skaityti daugiauSloga gali sukelti daugybę rūpesčių. Kuo mažesnis vaikas, tuo jam sunkiau, kai sutrinka kvėpavimas per nosį – juk visai maži kūdikiai dar nemoka kvėpuoti per burną, o kaip žįsti ir gerti iš buteliuko, kai nosis visai užsikimšusi? Varginančios slogos metu sutrinka miegas ir apetitas, pakinta maisto skonis ir uoslė. Be to, sloga dažniausiai netrunka trumpiau nei savaitę – tad šis laikotarpis gali būti sudėtingas visai šeimai. ...
Skaityti daugiauSloga – tai nosies gleivinės uždegimas. Tai – kvėpavimo takų liga (nosimi prasideda mūsų kvėpavimo takai), kurios, kaip ir kitų ūminių kvėpavimo organų ligų, sukėlėjai plinta oro lašeliniu būdu. Susergama įkvėpus oro, kuriame yra ligos sukėlėjų, arba jie patenka į nosį per nešvarias rankas (vaikai mėgsta kaišioti pirštus į nosį – atpratinkite nuo šio negero įpročio). Žindomi kūdikiai irgi užsikrečia sloga, kai namiškiai nežino arba ignoruoja asmens higienos taisykles, pvz., čiaudi, stipriai „šnypščia“ mažylio kambaryje, nusišnypštę nosį nenusiplauna rankų ir pan. Mažieji dažniausiai užsikrečia nuo vyresnių broliukų ir sesučių, o lankantys ikimokyklinę įstaigą – nuo grupės draugų....
Skaityti daugiauVienas dažniausių rudens sezono negalavimų, kuris užklumpa netikėtai ir labai išvargina, yra nosies ertmės gleivinės ūminis uždegimas, paprastai vadinamas sloga. Pirmiausia užgula nosį, vargina čiaudulys, galiausiai sloga žliaugia net iki ašarų. Tokia būklė dažniausiai tęsiasi keletą dienų, o, netinkamai gydant, gali užtrukti net kelias savaites ir sukelti rimtų komplikacijų. ...
Skaityti daugiauĮpusėjus rudeniui ir artėjant žiemai, visi susimąstome, kad reikia stiprinti imunitetą, kadangi šaltuoju metų laiku silpnėja imuninė sistema ir virusai bei bakterijos ima atakuoti mūsų organizmą. Jau dabar turėtume pradėti stiprinti imunitetą, kad išvengtume infekcinių ligų ir jų komplikacijų....
Skaityti daugiauSloga – bene būdingiausias peršalimo simptomas. Rudenį, žiemą slogą dažniausia sukelia virusinė infekcija. Ligą gali išprovokuoti, rodos, visai „nekalti“ dalykai – skersvėjis, staigus atšalimas po fizinio darbo ar sporto treniruotės. „Bėganti nosis“ sukelia daug nepatogumų. Kaip gydytis? Kas padeda geriausiai? Apie tai pasakoja KMU Biomedicininių tyrimų instituto pulmonologė-alergologė Eglė VAITKAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauNe tik šaltuoju metų laiku dėl nosies ir gerklės infekcinių ligų tenka prarasti nemažai darbo bei visaverčio poilsio valandų ar net dienų. Plačiau apie tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos docentu dr. Vyteniu KINDURIU. ...
Skaityti daugiauPamažu pradedame planuoti vasaros atostogas, atsižvelgdami į savo poreikius. Žvalgomės reikalingų daiktų, užsisakome keliones. Ir visi tikimės gero ir šilto oro....
Skaityti daugiauDažnai dėl užgultos ir varvančios nosies darosi sunku kvėpuoti, tenka po ranka turėti gausybę nosinaičių, tačiau vis dėlto laukiame, kol tai praeis savaime. Juk viso labo tai - tik sloga. Vis dėlto sau padėti tikrai galime....
Skaityti daugiauDaugelis iš mūsų perserga sloga ir viršutinių kvėpavimo takų katarais - kartais keletą kartų, o vaikai - iki 6-8 kartų per metus. Ligai vystantis svarbiausia žmogaus imuninės sistemos būklė. Jeigu ji išlikusi stipri, optimaliai išlaikiusi savo struktūrą ir funkciją, žmogus net sloga neserga, nekalbant jau apie jos komplikacijas - prienosinių ančių uždegimus (sinusitus) ar ryklės gleivinės uždegimą bei jo pavojus....
Skaityti daugiauSuniežti nosies vidų… Nusičiaudime ir bandome guostis, jog tai - tik į šnervę patekusi dulkelė. Deja, netrukus iš nosies ima tekėti sekretas, apsunksta galva, pradeda krėsti drebulys… Beveik savaitę tenka šnypšti į servetėles ir keiksnoti tą palyginti nesunkų, bet labai nemalonų negalavimą, vadinamą sloga....
Skaityti daugiau