){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Tam, kad mes gyventume visavertiškai, turime nuolat save kurti. Tobulėti, siekti kažko. Tai suteikia gyvenimo džiaugsmo ir pilnatvės.
Anot psichologės, labai svarbu, ką mes vadiname ta tinginyste. Nes labai dažnai mes tuos terminus painiojame. „Šiuo terminu dažnai vadiname elementarų žmogaus atsipalaidavimą,“ – teigia ji. Šiais laikais žmonės, apimti įtampos, mano, kad visuomet reikia kažką daryti, kažką veikti ir bet koks sustojimas gali būti vadinamas tinginyste.
„Yra tekę sutikti pacientų, kurie ilgą laiką gyveno nuolat bėgdami, įsitempę, nemokėjo ilsėtis, neįvertino savo fizinės ir psichonės būklės, kol galiausiai susirgo, juos ištiko infarktas, insultas ar kitos ligos,“ – teigia psichologė. Neretai žmogus neleidžia sau sustoti ir atsipalaiduoti, nes jis bet kokį pasyvumą laiko didele silpnybe, tinginyste ir į tai žiūri labai negatyviai.
Buitine prasme tinginyste vadiname požiūrį: „kam daryti kokius nors veiksmus, jei juos gali padaryti kitas”. Tai gali pasitaikyti bet kam. Tarkime, tinginystė gali pasireikšti vaikystėje, kai nėra ugdomas vaiko darbštumas, pareigingumas. Vėliau žmogus gali vengti prisiimti atsakomybę už tai, kas jis yra, ko siekia, kaip jaučiasi.
Tinginyste apibendrintai būtų galima pavadinti nenorą ką nors veikti. Anot psichologės, į tai galima pasižiūrėti keliais aspektais. Pirma, tai gali būti susiję su asmenybės temperamentu. Tai pasyvumas, nesiėmimas veiksmų ar iniciatyvos. Antra, tai gali būti ligos simptomas. Tai nustatoma labai individualiai, kiekvienu atveju skirtingai.
Būna pasyvesnio tipo žmonių. Tuomet jie gali būti nepelnytai apkaltinti tinginyste dėl savo lėtesnio temperamento. Kaip žinoma, melancholiško ir flegmatiško temperamento žmonių nervų sistemoje dominuoja slopinimas. „Jie tikrai bus mažiau aktyvūs nei sangvinikai ar cholerikai,“ – teigia L.Dieliautienė. Ir tai nebus tinginystė, o tiesiog toks žmogaus gyvenimo būdas. Tačiau tai nereiškia, kad jų darbas nebus produktyvus. Pvz., jie gali daug pasiekti kokiam moksliniame darbe, kur reikia daug gilinimosi į dalykus.
„Kartais gebėjimas išbūti ramybės būsenos, nieko neveikiant, gali būti labai pozityvus reiškinys“, – teigia psichologė. Kai žmogus negali išbūti net dešimties minučių ramiai, nieko neveikdamas ar tiesiog mėgautis tyla, tai gali rodyti didelę vidinę įtampą, nerimastingumą ar byloti apie kitas asmenybės problemas.
Kitas atvejis – šizoidinės ar vengiančio tipo asmenybės. Tie žmonės vengia kontaktų, juose daug pasipriešinimo, daug agresijos. Tai irgi gali atrodyti kaip tinginystė, bet minėtas elgesys paprastai yra sukeltas vidinių konfliktų. Tada žmogus pats sau prieštarauja, ir nenori, ir negali atlikti tam tikrų veiksmų.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai pasireiškia pasyvi agresija, kuri išoriškai taip pat gali atrodyti kaip elementari tinginystė. Sakykime, žmogų atleido iš darbo, ir jis nieko nebesiima, nebeieško darbo. Tarsi keršydamas kitiems už padarytą skriaudą, norėdamas atkreipti kitų dėmesį ar priversti juos jausti kaltę, sulaukti dėmesio, užuojautos, žmogus iš tiesų pats sau ima griauti gyvenimą. „Jis turi daug pykčio ir dėl to taip elgiasi,“ – pastebi psichologė. Tokį elgesį ji vadina vaikišku – mane išmetė, aš nieko nebesiimsiu ir tegu kiti mato, kaip aš kankinuosi. „Bet kas iš to? Tu juk sau kenki, o ne kitiems“, – sako specialistė. Kartais tai nėra lengva pakeisti, reikia nemažų pastangų, norint išreikšti pyktį tinkamai, išmokti išeiti iš tokių būsenų.
Dar tinginyste vadinamas tiesiog negalėjimas nieko daryti. Tai jau depresijos simptomai. Kai žmogui nieko nesinori, ir kai, pvz., nebepajėgiama net sklastymo persiskirti, nes tai atima jėgų. O aplinkiniai nesupranta, sako, kad esi sveikas, tik apimtas tinginystės.
„Kai žmogus iš tiesų nieko nenori daryti ar tiesiog jaučia nenorą gyventi, jaučiasi nuolat išsekęs, pavargęs, jo nebedomina tai, kas domino anksčiau, galima galvoti apie depresijos simptomus“, – sako specialistė. Ypač jeigu prieš tai žmogus buvo aktyvus, turėjo savų interesų ar veiklų.
Įtakos gali turėti kokia nors patirta trauma, nuoskauda, netektis ar asmeninis pralaimėjimas. „Tinginiaudamas“ jis liūdi ir gedi dėl to. „Tuomet reikėtų gydyti ne patį neveiklumą, o priežastis, kurios jį sukėlė”, – teigia specialistė. Tokiu atveju reikia kito žmogaus pagalbos, išsikalbėjimo, jausmų išgyvenimo, naujo požiūrio ir vilties, būtina atkurti pasitikėjimą savo jėgomis, savivertę, kuri paprastai tokiu atveju smarkiai sumažėja.
L.Dieliautienė pastebi – šiuo metu žmonės labai neįvertina savo nuovargio. Ypač dirbdami protinį darbą. Kad ir kiek valandų dirbtų, jiems atrodo, jog jie vis dar nepavargę. Iki tol, kol pasakoma – viskas, nieko nebenoriu daryti. Tiesiog jau nebegali kažko daryti, nes nebuvo produktyvaus poilsio.
„Yra tekę iš pacientų girdėti, kad, atsigulę pailsėti, sulaukia žmonos (arba vyro) priekaištų,“ – teigia ji.
Kiekvienas žmogus kasdien turėtų sustoti ir pabūti nieko neveikdamas. Kitaip tariant, tai laikas sau, kai nepriklauso tvarkytis, skalbti, virti, skaičiuoti ar planuoti. Tai tiesiog pabuvimas su savimi ar kažko malonaus darymas.
Kaip teigia specialistė, sveikas žmogus turėtų suderinti aktyvumą ir pasyvumą, kitaip – savo laisvą laiką ir darbą. Prasmingai praleistas laisvalaikis iš tiesų dažnai yra viena pagrindinių geros savijautos prielaidų. Reikėtų išmokti jį kurti. Kartais žmonės taip ir neišmoksta. Turiu laisvo laiko – ką čia nuveikus? Na, nieko neveiksiu, tingėsiu. Toks mąstymas nesuteikia prasmingumo. „Kai mes nemokame savo laisvalaikio užpildyti kuo nors prasmingesniu arba atsipalaiduoti nieko neveikdami, tada ir pasireiškia apatija, destruktyvus pasyvumas“, – pastebi psichologė.
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau
