){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Suaugę žmonės, nepaisant raukšlių ir teplumo, labai mėgsta natūralius pluoštus, nes vilkėdami juos jie jaučiasi puikiai. Nors sintetinis audeklas nesiglamžo ir jį lengva skalbti, bet jis nesivėdina, prakaituojant limpa prie kūno. Braukti ranka per jį nemalonu - ne taip, kaip per medvilnę, liną, vilną ar šilką.
Kodėl džiaugiamės nešiodami iš natūralaus pluošto pagamintus rūbus, o kūdikiams renkame sintetines sauskelnes? Kas labiau patinka - ar sintetinės sauskelnės, ar medžiaginiai vys
Be abejo, dauguma giria naująsias vienkartines sauskelnes - jos labai palengvina tėvų darbą, o kūdikio odelė išlieka sausa. Nebereikia skalbti, džiovinti, dažnai keisti, vystyti, galima drąsiai rengtis į kelionę ar į svečius. Ir vis tik atsiranda jų priešininkų. Pavyzdžiui, vienos daugiavaikės mamos nuomone, medžiaginiai vystyklai ne tik lengvesni nei plastikiniai, bet su jais kūdikis jaučiasi maloniau.
Kai kurie tėvai suranda kompromisą. Naudoja medžiaginius vystyklus kai būna namie, ir deda sauskelnes, kai kur nors išeina. Kai kurie tėvai ir trumpoms išvykoms naudoja vystyklus, o sauskelnes - kelionėms traukiniais, lėktuvais ar ilgoms išvykoms. Taip pat vienkartiniai vystyklai praverčia, jei kūdikis serga kai kuriomis ligomis, pvz., viduriuoja. Tiems, kurie visiškai nepripažįsta “plastmasinių” vystyklų, su savimi tenka nešiotis ar vežiotis krūvas medžiaginių vystyklų.
Ir sauskelnės, ir medžiaginiai vystyklai turi ir privalumų, ir trūkumų. Kas geriausia jūsų vaikui - nesužinosite, kol neišbandysite.
Medžiaginiai vystyklai pigesni, jie minkšti, patogūs ir labiau tinka jautriems vaikams. (Tiems, kurie net išgirdę lipukų plėšimo garsą pradeda verkti). Kai kurių vaikų oda jautri popieriui ir plastmasei, ypač kai jie liečiasi prie odos kartu su amoniaku, kurio yra šlapime. Todėl kai norime panaikinti išbėrimus, kurie atsiranda dėl alerginės reakcijos į popierių ir plastmasę, medžiaginiai vystyklai tinka geriau. Šių vystyklų trūkumas tas, kad šlapimas ir išmatos nepradingsta, lieka audinyje, kuris liečiasi prie odos. Be to, juos reikia labai gerai išskalbti. Negalima naudoti balinimo priemonių - vystyklai taps akinamai balti, bet amoniako likučiai pasiliks, o nuo jų gali išberti. Vystyklus galima skalbti skalbimo mašina labai karštame vandenyje - taip skalbiant bakterijoms plisti palanki aplinka bus sunaikinta. Naudojant medžiaginius vystyklus, labai patogios yra plastmase padengtos kelnaitės, kurios prilaiko vystyklą iš viršaus, - nereikės jokių smeigtukų. Jei jūsų vaiko odelė jautri, ją greitai beria, vystyklus reikia keisti dažniau, vos tik sudrėksta.
Vienkartinių sauskelnių pasirinkimas ypač didelis: reikiamo dydžio ir formos. Patartina pirkti mažas pakuotes ir išbandyti, kas tinka geriausiai. Iš tikrųjų net nėra labai svarbu, ar sauskelnės berniukui, ar mergaitei - tai tik reklamos naujovė. Svarbiausia, kad sauskelnės būtų su kokybiškais lipukais, kurie gerai laikytųsi po daugkartinio segiojimo.
Vienkartinių sauskelnių privalumas - kad šlapimas nedirgina odos, kadangi skystis įsigeria į gilesnius sluoksnius.
Dabar sauskelnių viduje yra nauja sugeriamoji medžiaga, speciali želė, kuri tikrai padeda sugerti šlapimą ir išmatas. Tačiau kai skysčio kiekis persipildo, ši medžiaga gali prasisunkti ir pro viršutinį popierinį sluoksnį. Ši sugeriamoji medžiaga, prisigėrusi šlapimo, paprastai pasidaro molio spalvos. Beje, nuolat naudojant vienkartines sauskelnes odelę beria rečiau nei naudojant medžiaginius vystyklus.
Reikia rinktis tai, kas vaikui tinka. Vienam gali tikti brangiausios, geriausios firmos, kitam - paprastesnės. Vaikui alergiją gali sukelti ir impregnuojančios medžiagos, pavyzdžiui, alijošius.
Šlapimo ir išmatų likučius reikia nuplauti šiltu vandeniu, geriausia dušu - tai vaikui patiks. Nušluostykite odelę švelniu, vaikui skirtu rankšluosčiu arba specialia servetėle. Po to 2-3 minutes sauskelnių nedėkite. Oras - geriausias džiovintojas. Jei jūsų kūdikio oda ypač jautri, patepkite želė, jei būtina, papudruokite.
Daugumai kūdikių odelė parausta gana dažnai, bet rimčiau reikia susirūpinti, kai išberia dėmėmis ir spuogeliais. Išbėrimas gali išsiplėsti nuo užpakaliuko ant kojų šlaunų ir pilvo, o raukšlėtose, lenkimo vietose beria dar stipriau. Odelę beria susilietus su šlapimu ir išmatomis. Paprastai kūdikiui neskauda, bet jei nesiimama jokių priemonių, išbėrimas gali tapti jautrus ir skausmingas. Tos vietos kraujuoja, skiriasi skystis, apsitraukia pūslėmis. Jei išbėrimas nepraeina po 2-3 dienų, būtina pasirodyti gydytojui.
Išbertos odelės priežiūra:
• Keiskite vystyklus ir sauskelnes kiek įmanoma dažniau.
• Nuplaukite vandeniu, geriausia dušu. Stenkitės nešluostyti ir niekada netrinkite pažeistos odelės.
• Prieš dėdami vystyklą, patepkite kremu, kurio sudėtyje yra cinko.
• Jei išbėrimas nepraeina per 48 valandas, pasitarkite su gydytoju, kokį kremą nuo grybelio jums naudoti.
Kai jūsų kūdikiui sueina du mėnesiai, šlapimas ir išmatos tampa labiau koncentruoti ir kiekis pagausėja. Taigi sauskelnes ir vystyklus reikia keisti dažniau. Jei kūdikius išberia, tai dažniausiai po dviejų mėnesių.
Jūratė Vizbaraitė, vaikų neurologė ir pediatrė pataria:
Sauskelnes mauti vaikui reiktų iki tam tikro laiko, kad jis išmoktų pajusti, kai norės ant puoduko. Šis įgūdis formuojasi apie vienerių pusantrų metų amžiaus vaikams. Jei vaikas pernelyg ilgai dėvi sauskelnes, t.y. iki 4-5 metų amžiaus, šlapinimosi refleksas negali išsiugdyti. Pradėti atpratinti vaiką nuo sauskelnių reikia tada, kai vaikas pradeda sėdėti. Dieną sauskelnes reikia nuimti ir sodinti vaiką ant puoduko. Pirmiausia vaikas turi išmokti parodyti, kad prisišlapino. Kai parodo - nebarti jo, pagirti, kad parodė. Nakčiai naudoti tik medžiaginius vystyklus. Antras valingo šlapinimosi etapas - kad vaikas pasakytų, kai nori šlapintis. Jei tai pavyksta, vadinasi, šlapimo kontroliavimo refleksas jau susiformavo. Na, o naktinio šlapinimosi refleksas formuojasi iki 3-4 metų. Važiuojant į kelionę, einant į svečius galima retkarčiais uždėti sauskelnes - tai nepakenks atpratinimo procesui.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę