){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kaltūnas - labai paplitęs Lenkijoje ir Lietuvoje XVI - XIX a., buvo laikomas sunkia infekcine liga. Tik XIX a. antroje pusėje ši teorija buvo paneigta. Ilgus šimtmečius kankinusi mūsų regiono gyventojus tariamoji “liga” Vakarų Europoje buvo vadinama lues sarmatica, Lietuvoje ir Lenkijoje - plica polonica. Daug rečiau, bet vis tik buvo sutinkama ji ir Vokietijoje, kurioje vadinama weichselzopf. Žmogaus plaukai, ypač sergančių ligonių, kurie daug laiko praleisdavo lovoje ir retai prausdavosi bei plaudavo galvą, susiveldavo kaip veltinis. To priežastis - utėlėtumas. Utėlių kiaušinėliai - glindos sulipindavo plaukus, be to, bėgiojantys maži gyvūnėliai sukeldavo niežulį. Žmonės, kasydami galvą, pažeisdavo odą ir kraujas dar labiau sulipindavo plaukus. Itin daug kaltūnuotų žmonių buvo tarp varguomenės, tačiau ši “liga” neaplenkė ir turtingųjų. Kilmingos ponios negražius plaukus slėpdavo po peruku. Vienas iš garsiausių XIX a. pradžios gydytojų, Vilniaus klinikų profesorius Josefas Frankas rašė, kad žydų butai yra minėtos ligos šaltinis. Profesorius rašė, kad jie versdamiesi prekyba pardavinėja jau dėvėtus rūbus, kurių savininkai sirgo šia liga ar net mirė nuo jos, ir sveikieji, nusipirkę šiuos rūbus, užsikrečia kaltūnu. Įžymus profesorius J.Frankas klydo ir tik praėjus keliems dešimtmečiams pasisekė įrodyti tikrąją kaltūno kilmės priežastį.
XIX a. viduryje per du procentus Kauno apskrities gyventojų buvo kaltūnuoti. Tuo metu gydytojai vieningai teigė, kad liga yra paveldima, užkrečiama ir ja dažniau serga žemumų gyventojai.
Kovoti su kaltūnu buvo labai sunku, nes sklido prietaras, kad plica polonica - tai Dievo bausmė už nuodėmes ir todėl gali padėti tik nuoširdi malda, o nukirpti susivėlusių plaukų nevalia. Buvo manoma, kad tai padariusieji apaks arba apkurs. Paprašius Lenkijos gydytojams, kaltūnas kaip liga pirmą kartą buvo aprašytas 1600 m. Padujos universiteto profesoriaus. Čia minimi tokie kaltūno ligos simptomai: sąnarių nusilpimas, kaulų lūžiai, stuburo skausmas, kupros formavimasis ir kt. Suprantama, kad daugiausiai kaltūnuoti buvo išsekę, skurdūs žmonės ir, be kaltūno, jiems buvo gausybė kitų negalavimų. XIX a. utėlių židinys - nekerpamas kaltūnas - taip išplito, kad buvo vadinamas grėsminga epidemija. 1829 m. Vilniaus medicinos draugija, pažangi XIX a. gydytojų organizacija, ragino savo narius ypatingą dėmesį skirti kovai su epidemijomis, ypač kaltūnu. 1821m. ir 1830 m. Vilniaus universitete buvo apgintos dvi disertacijos, kuriose aprašytas kaltūnas ir išdėstyti jo tyrimo rezultatai. Tačiau jie buvo klaidingi. 1855 m. minėta draugija paskelbė konkursą kaltūnui ištirti, o grafas R.Tyzenhausas už geriausią darbą pažadėjo paskirti 500 sidabro rublių premiją. Iš šešių draugijai pateiktų tyrimų geriausiu buvo pripažintas gydytojo F.Studzienieckio, kuris aiškino, kad tai viso organizmo pažeidimas, ir tikrosios priežasties neatskleidė. Autorius nebuvo apdovanotas grafo premija, ir konkursas tęsėsi. 500 rublių atiteko Varšuvos gubernijos kaimo gydytojui H.Dobžickiui, kuris 1875 m. savo referate rašė, kad kaltūnas - tai žmonių tamsumo, apsileidimo ir nešvaros pasekmė. Tačiau pirmasis gydytojas atskleidęs šią paslaptį - Krokuvos klinikos vadovas prof. Josefas Dietl, paskelbęs kelias drąsias, racionalias ir tuo metu nepopuliarias teorijas. Bet naujovės ne visuomet būna tuoj pat pripažįstamos.
Dar šimtmetį po to, kai gydytojai nustatė, jog kaltūnas - ne liga, bet higienos bei žmonių tamsumo problema ir vienintelis būdas juo atsikratyti - nukirpti susivėlusius, utėlėtus plaukus, išliko prietaras: “nukirpsi kaltūną - apaksi”. 1960 m. Kauno venerinių ligų ir odos dispanseryje buvo nukirptas paskutinis kaltūnas, kurio savininkė taip pat baiminosi apakti. Tačiau patikėjusi autoritetingais gydytojais, sutiko pašalinti nešvarius plaukus. Tiesa, keletą dienų po šios procedūros dispanserio pacientė guodėsi susilpnėjusia rega. Šis nešvaros simbolis dabar eksponuojamas Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje ir primena mums apie prietarų galią, sunkumus kovojant su jais ir... tyrinėtojų klystkelius.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę