){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kodėl ne visus vienodai beria?
Odos ligų, kurias gali išprovokuoti maisto produktai, yra nemažai. Suaugusieji paprastai žino, kurių produktų jiems valgyti nevalia, tik vaikams dažnai reikia „atrasti“ alergizuoją sukeliantį maistą. Tai gali būti ir pienas, ir vaisiai, daržovės, ir grūdai bei jų produktai.
Be to, įvairius odos bėrimus gali sukelti ir virškinamojo trakto sutrikimai. Jei iš organizmo nepasišalina susikaupę toksinai(taip dažnai atsitinka užkietėjus viduriams), jie šalinami per odą. Tuomet ją išberia, gali kilti alergija. Todėl gydytojai dermatologai dažnai bet kokios alergijos gydymą pataria pradėti nuo valomosios organizmo dietos. Kol dar neegzistavo sorbeksas, aktyvuotoji anglis, žmonės gerai žinojo natūralius žarnyno valymo būdus ir valgė grikių ir avižų košę, keptus obuolius, džiūvėsius, gerdavo daug tyro vandens, arbatžolių nuovirų. Ir šiandien, pasirodžius pirmiesiems alergijos simptomams, reikėtų laikytis tokios dietos – ji tikrai nepakenks, greičiausiai tik padės.
Kodėl vienas žmogus gali valgyti viską iš eilės ir jo oda nereaguoja, o kitą tuoj pat išberia? Tai iš dalies priklauso nuo mūsų virškinamosios sistemos ir kepenų veiklos. Tie, kurių kepenys veikia nepriekaištingai, lengviau susidoroja su įvairiomis maiste esančiomis nepageidaujamomis medžiagomis.
Kitus žmones išberia dėl „paprasčiausios“ alergijos vienam ar kitam maisto produktui.
Oda padeda valytis
Tikriausiai pastebėjote, kad sveikiau maitintis pradėjusio ir daug gryname ore praleidžiančio žmogaus oda tampa skaistesnė. Ir, priešingai – valgančio bet ką ir bet kada, neracionaliai besimaitinančiojo (nors ir gausiai!) oda būna tarsi bespalvė, be gyvybės. Kodėl? Dėl maisto medžiagų pertekliaus organizme susidaro daug jų apykaitos produktų, tarp jų ir toksinių medžiagų. Tokio žmogaus kepenų ir inkstų veikla būna apkrauta didžiuliu darbu – jiems reikia nukenksminti ir pašalinti šias medžiagas. Šie organai net negali veikti visu pajėgumu, o tai reiškia, kad iš organizmo tinkamai ir laiku nepašalinama tulžis, kiti skysčiai.
Oda – taip pat yra šalinimo organas: per ją skiriasi prakaitas, riebalai ir pan. Su prakaitu pasišalina ir dalis organizmui nereikalingų medžiagų, ypač, kai jų susidaro daug. Aktyvėja riebalų liaukos, iš išorės pakliuvus nešvarumams jos greitai užsikemša ir kyla bėrimai.
Kaip išvengti šių nemalonumų? Nemaitinti odos tuo, ko ji nemėgsta. Tada ji atrodys taip, kaip mes norime.
Didžiausi kenkėjai
Maisto priedai. Jeigu valgote produktus su konservantais, skonio stiprikliais ir kitokiais cheminiais priedais (tokių dauguma prekybos centruose), tai organizmui reikia papildomų jėgų, kad visa tai pašalintų. Energija, kuri gali būti naudinga organizmui (kartu ir odai), žūsta kovodama su maisto priedais.
Riebaluose kepti patiekalai. Kaitanmuose riebaluose susidaro didžiulis kiekis laisvųjų radikalų. Patekę į organizmą ir būdami chemiškai aktyvūs, jie pažeidžia kitus cheminius junginius. Taip susidaro kenksmingos medžiagos, galinčios sukelti net vėžį. Taip laisvieji radikalai gali pakenkti odos kolagenui, ląstelių membranoms ar lipidiniam odos sluoksniui. Laisvųjų radikalų gausu keptuose valgiuose: gruzdintose bulvytėse, traškučiuose, spurgose, gruzdintuvėje gamintuose patiekaluose. Taip pat jų galima rasti nekokybiškame majoneze, margarine. Tokie produktai trikdo kepenų veiklą, o jei ji nesusitvarko su savo užduotimi, šį darbą iš dalies perima oda. Tad dažniau stenkitės valgyti natūralius, neriebius pieno produktus, virtą, troškintą mėsą, žuvį.
Alkoholiniai gėrimai, ypač vartojami dažnai, sausina odą, skatina jos senėjimą. Rekomenduojama saugi dozė – 20 g moterims ir 40 g vyrams aperityvo prieš valgį.
Konditeriniai gaminiai (bandelės, pyragaičiai, tortas) turi nedaug naudingų medžiagų. Kai toks maistas pakliūva į organizmą, jam apdoroti pasitelkiamos vitaminų, baltymų, mikroelementų pajėgos. Jei konditerijos gaminiuose yra palmių aliejaus, tai vėlgi sunkiau dirbti kepenims. Geriausia saldumynus gaminti namie iš natūralių produktų ir valgyti juos vienąkart per dieną mažomis porcijomis (porcija –50–70 g).
Odai naudinga
Vitaminas A skatina odos regeneraciją ir taip greičiau atsinaujina pasenę odos sluoksniai. Be to, jis atitolina senėjimo procesus, raukšlių atsiradimą. Vitaminas A minkština odą ir stipriai mažina odos ragėjimą ir sausėjimą. Trūkstant vitamino A, oda tampa blyški ir sausa, gali atsirasti įvairių įtrūkimų. Vitamino A yra žuvų taukuose, kepenyse, kiaušiniuose, morkose, moliūguose, cukinijose, pomidoruose, abrikosuose, persikuose.
Baltymai – viena svarbiausių kūno sudedamųjų dalių. Iš jų formuojasi naujos raumenų, kaulų, įvairių audinių ląstelės. Organizme nuolat vyksta baltymų apykaitos procesai, o tai reiškia, kad vieni jų išnyksta ir vietoj jų kūnas turi gauti naujų. Baltymai gaunami su gyvulinės ir augalinės kilmės maistu: mėsa, pienu, kiaušiniais, žuvimi.
Folio rūgštis stimuliuoja kraujodarą, dalyvauja medžiagų apykaitos energetiniuose procesuose, skatina dermos, gilesniojo odos sluoksnio, atsinaujinimą. Folio rūgšties yra žalios spalvos daržovėse, lęšiuose, avokaduose, alaus mielės, apelsinuose, kviečių gemaluose.
Vitaminas C – antioksidantas, kuris kovoja su laisvaisiais radikalais ir padeda sumažinti pažeidimus, atsiradusius dėl ilgo buvimo saulėje, rūkymo ir užterštos aplinkos. Laisvieji radikalai pažeidžia kolageno ir elastines skaidulas, sukelia raukšles ir kitus senėjimo požymius. Vitamino C yra citrusiniuose vaisiuose, daržovėse.
Vitaminas E – vienas antioksidantų, kuris ypač reikalingas moterims. Kaip ir vitaminas C, jis padeda kovoti su laisvaisiais radikalais, skatina gyti žaizdas, stiprina organizmo imunitetą, gali apsaugoti nuo kenksmingo ultravioletinių spindulių poveikio, kartu su vitaminu A mažina odos vėžio atsiradimo riziką. Vitaminas E padeda kovoti su raukšlėmis, daro odą lygią. Vitaminas E organizmui padeda apsirūpinti energija, normalizuoja hormonų pusiausvyrą ir lytinės sistemos veiklą, o visa tai gerai veikia odos sveikatą.
Šio vitamino gausu daigintuose grūduose, žaliose daržovėse, aliejuje, migdoluose, žemės riešutuose, graikiniuose riešutuose, burokėliuose, nevalytuose ryžiuose. Vitamino E pasisavinimą gerina selenas, kurio gausu braziliniuose riešutuose, kiaušinio trynyje, jūros gėrybėse (austrėse), raudonojoje mėsoje, česnakuose.
B grupės vitaminai skatina angliavandenių, baltymų ir riebalų apykaitos procesus – tai gerina ir odos būklę. Trūkstant B grupės vitaminų, gali atsirasti odos sausumas, pleiskanojimas, dantenų jautrumas, įtrūkimai lūpų kampučiuose. Šių vitaminų yra kepenyse, mėsoje, kiaušiniuose, kruopose, grūduose, žaliose daržovėse.
Ir neskubėkite tikėti garsiai rėkiančia reklama, kad, tarkim, jogurtas su mėlynėmis yra puikus antioksidantų šaltinis. Visada skaitykite etiketes – gali būti, kad kartu su mėlynėmis jums siūlo puokštę dažiklių ir kvapiklių...
Nauja mada ar panacėja?
Žmonija nuolat ieško naujų galimybių odos sveikatai ir jaunystei išsaugoti be skalpelio ir brangių procedūrų. Išties, to galima siekti vartojant nutrikosmetikos preparatus ir laikantis to paties principo „grožis iš vidaus“.
Nutrikosmetikos pradininke laikoma Japonija. Kai 1960–1970 metais Europą apėmė seksualinė revoliucija ir moterys galvojo tik apie tai, kaip ryškiau pasidažyti ir padaryti įmantresnę šukuoseną, Japonijoje buvo įgyvendinama valstybinė sveikatinimo programa. Japonės tuomet sprendė klausimą: ką dar suvalgyti, kad atrodytume gražesnės? Tuomet, sujungus augalų gydomąsias savybes ir naujausius farmacijos pasiekimus, rinkoje pasirodė pirmieji biologiškai veiklūs maisto papildai, kurie netrukus buvo pavadinti „grožio tabletėmis“. Jie leido greitai ir be didelių pastangų organizmą prisotinti trūkstamų vitaminų, mikroelementų. Vėliau šie preparatai pasiekė Europą (pirmiausia – Prancūziją). Šiandien „grožio tabletes“ gamina nemažai kompanijų, jos yra specializuotos, t.y. skirtos įvairioms odos problemoms spręsti, antsvoriui tirpdyti. Tačiau, kaip ir daugelis preparatų, jie nėra panacėja, o lazda visuomet turi du galus.
Pravartu žinoti
Apie tai, kokio vitamino ar medžiagos trūksta jūsų organizmui, gali pasufleruoti oda:
*sausėjanti oda ir plaukai – tai ženklas, kad organizmui stinga vitaminų A, D, E;
*blyški, melsvą atspalvį turinti oda – organizmui trūksta vitaminų C, E ir geležies;
*lūžinėjantys nagai ir dažnai šerpetojanti oda byloja apie silicio ir geležies trūkumą;
*pernelyg riebi oda reikalauja B grupės vitaminų ir cinko.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę