){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Gana daug moterų, ypač vasarą, skundžiasi kojų tinimu, nuovargiu, o atėjusios į namus skuba kuo greičiau nusiauti batus, prigulti, o kojas užkelti ant kušetės. Dėl ko taip jaučiamės? Ar kalta įtempta darbo diena, o gal aukštakulniai ar vasaros karščiai? Anot gydytojas J.Knašienės, tokie nusiskundimai – ne kas kita, o lėtinės venų ligos, arba lėtinio venų nepakankamumo, simptomai. Pirmieji požymiai gali atsirasti gana anksti – 32–35-aisiais gyvenimo metais, kartais ir anksčiau. Tai pirmiausia paryškėjęs venų tinklas, atsirandantis daugiau nei 80 proc. pacientų. O maždaug 25–33 proc. moterų ir 10–20 proc. vyrų pasireiškia varikozinis venų išsiplėtimas.
Moterims venos išsiplečia dėl hormonų pokyčių brendimo, nėštumo, menopauzės metu, prieš menstruacijas. Įtakos turi ir aukštakulniai bateliai, stovimas ar sėdimas darbas, kai menkai dirba blauzdų raumenys ir veninis kraujas užsistovi galūnėse, antsvoris, rūkymas, vidurių užkietėjimas.
Ar vasarą kojų sveikata turėtume rūpintis labiau? – paklausėme gydytojos. Vasarą geriausias patarimas moterims, kurių venos išsiplėtusios, – per ilgai nebūti saulėje. Mat ilgalaikės saulės vonios skatina poodžio venų išsiplėtimą. Taip pat nerekomenduojama maudytis karštoje vonioje. Turintiems polinkį sirgti venų ligomis geriau kojas palepinti kontrastiniu dušu, nes bet koks karštis paaštrina veninio nepakankamumo simptomus.
Vienas patarimų – mūvėti kompresines kojines. Jos stipriai suspaudžia galūnę, kartu – paviršines venas. Pagerėja veninio kraujo nuotėkis į giliąsias venas ir audinius.
Svarbi profilaktikos priemonė – judėjimas, jis pagerina raumenų darbą. Eidamas, bėgdamas, mindamas dviračio pedalus ar kitaip sportuodamas žmogus priverčia blauzdų raumenis susitraukinėti ir varyti kraują aukštyn, širdies link. Aktyvus gyvenimo būdas, sporto šakos (plaukimas, dviratis ir kt.), kurių judesiai sinchroniniai, gali padėti išvengti veninės kraujotakos sutrikimų. Tačiau ne visos sporto šakos yra tinkamos. Tiems, kurie turi polinkį sirgti venų ligomis, reikėtų atsisakyti sunkumų kilnojimo.
Dirbantiesiems sėdimą ar stovimą darbą patariama daryti trumpas pertraukėles: pajudinti kojas, pavaikščioti, atlikti keletą pratimų kojoms. Tai paskatins susitraukinėti blauzdų raumenis, neleis kraujui užsistovėti venose. Tinkama sėdėjimo poza (nelenkiant kojų, nededant kojos ant kojos) taip pat tausoja venas.
Rekomenduojama siekti normalaus kūno svorio, gydyti vidurių užkietėjimą, nerūkyti. Patogi avalynė neaukštu kulnu (3–4 cm) suteiks kojoms komforto pojūtį.
Daugelis žmonių pirmenybę teikia augaliniams preparatams. Ar yra jų skirtų apsunkusioms kojoms, kojų venų elastingumui palaikyti? „Taip“, – sako gydytoja J.Knašienė. Anot jos, pavargusias kojas atgaivinti padės augaliniai venotonikai, kurių poveikis siejamas su kojų venų sienelių tonuso stiprinimu ir pralaidumo mažinimu. Gerų rezultatų gaunama vartojant bioflavonoidų. Tai – geriamieji venotonikai, natūralūs antioksidantai (saugo nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio), gerinantys venų ir jų vožtuvų funkciją.
Venotoninių preparatų sudėtyje, be veiksmingų flavonoidų, yra kaštonų vaisių ekstrakto, tai sustipina poveikį. Flavonoidų turintys augalai naudojami daugelį tūkstančių metų, o pastaruoju metu jų ypatingos savybės tapo mokslinio susidomėjimo objektu – su jais vykdomi tyrimai, kuriami maisto papildai.
Šiuolaikinės technologijos leidžia įdiegti modernius gamybos būdus, kurie išsaugo kuo daugiau naudingų augalų savybių, padaro juos geriau pasisavinamus organizmo.
Vienas tokių – mikronizacija. Tai procesas, kurio metu medžiagos susmulkinamos iki mažiausių įmanomų dalelių, dėl to veikliosios medžiagos 2 kartus greičiau ir geriau absorbuojamos virškinamajame trakte nei nemikronizuotų bioflavonoidų, tad poveikis juntamas iš karto.
Kaip pagerinti kojų kraujotaką, kad atostogų metu galėtume ištverti ilgus skydžius ar keliones autobusu, kad ekskursijų metu domintų gido pasakojimas, galėtume grožėtis gamtos ar žmonių rankų sukurtais vaizdais, o ne galvotume apie tai, kaip kuo greičiau atsisėsti? Gydytojos teigimu, labai dažnai lėtinis venų nepakankamumas, kai nesiimama tam tikrų priemonių, apkartina atostogas ar keliones. Ilgai keliaujant autobusu, skrendant lėktuvu mažiau judama, nepatogiai sėdima, todėl užspaudžiamos venos, nedirba blauzdos raumenys, kraujas nenuteka iš apatinių galūnių. Kad taip nenutiktų, reikėtų prisiminti gerai žinomą posakį: veiksmingiausias gydymas – profilaktika. O norint pagelbėti savo kojoms naudingi gali būti venotonikai.
Kam dar vertėtų susirūpinti kojų sveikata? Venotonikų vartoti rekomenduojama, jei yra polinkis sirgti veninės kraujotakos nepakankamumu, taip pat moterims, dirbantiesiems stovimą ar sėdimą darbą, karštose patalpose. Išties profesijų sąrašas gana ilgas – tai buhalterės, vadybininkės, siuvėjos, pardavėjos, kirpėjos ir visos kitos, kurios daug laiko darbo vietoje praleidžia nejudėdamos, sėdėdamos sulenkusios kojas, ilgai stovinčios.
Venų išsiplėtimas – ne tik estetinė, bet ir rimta sveikatos problema. Nors pradžioje daugelis gali ir niekuo nesiskųsti, tačiau ilgainiui atsiranda pilnumo ir sunkumo jausmas kojose, skausmas, naktinis mėšlungis ar staigus skausmas atsistojus. Nesiimant jokių priemonių, liga progresuoja, blauzdose ir šlaunyse išryškėja venų mazgai. Todėl, vos pastebėjus pirmuosius veninės kraujotakos sutrikimo simptomus, pagalbos reikėtų kreiptis į specialistą, nes, kaip rodo statistika, net 3/4 sergančiųjų lėtine venų liga negydomi! Nors amžius yra vienas iš rizikos veiksnių, tačiau ši problema gana dažnai pasireiškia ir jaunoms moterims, dažniausiai jau pirmojo nėštumo metu.
Vienas svarbiausių sėkmės veiksnių – kuo anksčiau pasirūpinti venų sveikata, nelaukiant, kol atsiras komplikacijų. „Geros visos priemonės, kurios mažina veninę ir limfos stazę, tokios kaip kojų pakėlimas, raumenų mankšta, kompresinės kojinės, kontrastinis dušas, svorio reguliavimas, darbo ir poilsio režimo laikymasis, dieta. Ligos progresavimo ir komplikacijų profilaktikai svarbiausia kompresinė terapija ir geriamieji venotonikai“, – pažymi gydytoja.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę