){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Iš tiesų jautrūs yra ne dantys, bet dentinas. Tai medžiaga, sudaranti danties pagrindą. Dentinas padengtas kiečiausiu organizmo audiniu – emaliu, o danties viduje esanti ertmė yra užpildyta iš kraujagyslių ir nervų sudarytu danties minkštimu (pulpa), kuris yra labai jautrus cheminiam ar fiziniam poveikiui. Pagrindinė danties minkštimo funkcija – reguliuoti danties apykaitos procesus.
Dentine yra daugybė kanalėlių nervinėmis galūnėmis, einančių nuo pulpos iki emalio paviršiaus. Kai emalis pažeidžiamas, kanalėliai apsinuogina, ir nerviniai receptoriai pradeda jautriau reaguoti į bet kokį dirgiklį.
Padidėjus jautrumui, kanalėlių atsiranda daugiau, didėja jų skersmuo. Jais judantis skystis dirgina pulpos ir dentino sąlytyje esančias nervų galūnes. Todėl visa tai, kas pagreitina skysčių judėjimą, kartu padidina ir danties jautrumą.
Skausmas, atsiradęs prisilietus prie dantų, valgant karštą ar šaltą maistą, įkvėpus šalto oro, reiškia, kad dantys tapo jautrūs.
Paprastai staigus, aštrus skausmas yra gerai pažįstamas rūgščių obuolių, citrusinių vaisių, saldainių, ledų, ypač kartu su kava, mėgėjams, rūkantiems ar pernelyg uoliai dantis valantiems asmenims. Tačiau dažniausiai jis dantis perveria vos kelioms akimirkoms, todėl nesureikšminamas. Susirūpinama tik tada, kai skausmo priepuoliai kartojasi pernelyg dažnai arba kamuoja ilgesnį laiką.
Tačiau ar tai danties jautrumas, ar liga, tiksliai nustatyti gali tik gydytojas, todėl visuomet pravartu apsilankyti odontologijos kabinete.
Dantų jautrumas gali padidėti dėl daugybės priežasčių – terminių, fizinių ar cheminių. Paprastai jautresni būna priekiniai – tiek viršutiniai, tiek apatiniai dantys. Jų jautrumas, kaip daugelis klaidingai mano, nėra liga. Tai daugiau tam tikrų požymių kompleksas.
• Emalio pažeidimas, nusidėvėjimas. Taip atsitinka tuomet, kai žmogus netaisyklingai valo dantis, naudoja dantų šepetėlį pernelyg kietais šereliais, dantis nuolat valo balinamąja dantų pasta arba juos gražina kitomis balinimo priemonėmis. Laikui bėgant, nekeičiant valymo technikos ar šepetėlio, emalis nusitrina, atsidengia dentinas. Taip pat gali atsitraukti ir dantenos. Jei dantų šepetėlis valantis dantis yra smarkiai spaudžiamas, danties emalio sluoksnis (jis yra labai plonas) yra nutrinamas arba dantenos atstumiamos žemyn, ir taip apsinuogina dantų šaknys. Tokiais atvejais į išorę atsiveria mikroskopinės poros, kurios į danties nervą praleidžia šalčio, karščio ir kitokių dirgiklių signalus kaip skausmą.
• Ilgalaikis dantų skalavimo skysčio naudojimas. Kai kurių skalavimo skysčių sudėtyje yra rūgščių, kurios skatina dantų jautrumą, ypač jei dentinas jau yra atsidengęs.
• Įprotis griežti dantimis. Bruksizmo kamuojami žmonės, kai dėl ko nors labai nerimauja, miegodami nevalingai griežia dantimis.
• Periodontitas. Tai uždegimas, pažeidžiantis dantį supančius audinius.
• Gingivitas – uždegimas, galintis sukelti jautrumą, nes jo metu susidaro „kišenės“ tarp dantenų ir šaknies, dėl to dirgikliai gali pasiekti jautrias vietas.
• Įskilę dantys. Per danties įtrūkimus ar nulūžusius kraštus, bakterijos iš apnašų patenka į pulpą ir sukelia uždegimą.
• Rūgštus maistas. Dažnas tokio maisto (citrusinių vaisių, pomidorų, marinuotų daržovių) vartojimas gali paskatinti emalio eroziją.
• Neseniai atliktos odontologinės procedūros. Jautrumas gali atsirasti dėl vainikėlių uždėjimo ar pakeitimo, profesionalios burnos higienos ar pan. Tačiau toks jautrumas yra trumpalaikis ir išnyksta per 4 ar 6 savaites.
• Nėštumas. Besilaukiančios moterys pirmaisiais nėštumo mėnesiais gali skųstis atsiradusiu dantų jautrumu.
Nesvarbu, kas sukėlė padidėjusį dantų jautrumą – rimta liga ar smaguriavimas ledais, apie tai vis tiek reikėtų pasikalbėti su odontologu, nes bet koks skausmas yra signalas, verčiantis sunerimti.
Apsilankius odontologijos kabinete, gydytojas odontologas, naudodamas fluoro laką ir medžiagas, uždarančias dentino kanalėlius, gali atlikti specialias dantų jautrumą mažinančias procedūras bei aplikacijas.
Dantų jautrumą galima gydyti ir lazeriu, o, nustačius struktūrinius danties pakitimus, dantys yra paprasčiausiai plombuojami.
• Palaikykite reguliarias dantų higienos procedūras. Naudokite šepetėlį minkštais šereliais. Labai svarbus taisyklingas dantų valymas. Jautrius dantis valyti reikia švelniai, nespaudžiant, lengvais šluojamaisiais judesiais. Ypač svarbu kruopščiai išvalyti danties kaklelį, nes jis yra jautriausias. Ties dantenomis valykite labai atsargiai ir švelniai.
• Naudokite jautrumą mažinančias dantų pastas, kurių sudėtyje yra kalio citrato ar fluoro. Turėtumėte išbandyti keletą tokių pastų, kad įsitikintumėte, kuri jums labiausiai tinka ir yra efektyviausia.
• Naudokite skalavimo skystį, skirtą dantų jautrumui mažinti.
• Venkite rūgščių maisto produktų, nes jis ne tik didina dantų jautrumą, bet ir slopina jautrumą mažinančių dantų pastų poveikį.
• Jei naktį griežiate dantimis, naudokite dantų apsaugas.
• Jei dantų jautrumas neišnyksta, kreipkitės į savo odontologą.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę