){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kalbant apie moteris, specialių sveikatos poreikių būna laikotarpiu, kai mergaitė bręsta, kai moteris laukiasi kūdikio, menopauzės ir pomenopauzės laikotarpiu.
Reikėtų žinoti, kad, vykstant fiziologiniams pokyčiams moters organizme, pakinta ir burnos ertmės, dantų būklė. Tai atsitinka dėl hormonų pokyčių, kurie praktiškai vyksta visą moters gyvenimą, veikia daugelį funkcijų, audinių, taip pat ir dantenų, burnos gleivinės būklę.
Nuolatinių krūminiu dantų vystymosi pradžia – dar naujagimystės periodas. Jeigu dantų vystymosi metu mama ar jos vaikas serga kokiomis nors ligomis, vartoja daug vaistų, tuomet gali sutrikti dantų mineralizacijos procesas. Dantis išdygs nevisavertis, jis jau bus tarsi ,,užprogramuotas” gesti. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl pirmieji krūminiai dantys neretai būna neatsparūs ėduoniui.
Burnos ertmės ir dantų būkle reikėtų rūpintis nuo pat ankstyvosios vaikystės. Neretai tėvai klysta, manydami, kad gydyti pieninius dantis nėra svarbu, nes jie vis tiek iškris… Tai klaidinga nuomonė. Pieninius dantis taip pat pažeidžia ėduonis, juos taip pat skauda, gali susidaryti pūliniai, išsivystyti uždegimo reakcijos. Jei pieniniai dantys nebus gydomi, tai nuolatiniai dantys gali išdygti su tam tikrais defektais. Pieniniai dantys „palaiko vietą“ dygstančiam nuolatiniam dančiui, tad, per anksti netekus pieninio dantuko, naujasis gali dygti kreivai ir sukelti įvairias sąkandžio anomalijas.
Palaikant burnos ertmės higieną, vaikai turėtų, kaip ir suaugusieji, dantis valyti dvi tris minutes. Aišku, mažam vaikui tai nėra lengvas darbas, todėl iki septynerių metų amžiaus dantukus mažiesiems turėtų valyti tėveliai.
Bręstant padidėja lytinių hormonų, tokių kaip progesteronas ir estrogenas, kiekis, kuris sukelia kraujotakos suaktyvėjimą dantenose. Dėl šios priežasties padidėja dantenų jautrumas. Šiuo periodu dantenos gali pabrinkti, kraujuoti, būti skausmingos. Baigiantis lytiniam brendimui, dantenų paraudimas sumažėja. Nepaisant to, reikia ypač prižiūrėti burnos ertmę (valyti dantis, naudoti tarpdančio siūlus, lankytis pas odontologą). Būna atvejų, kai lytinio brendimo metu odontologas rekomenduoja periodonto gydymą, kad apsaugotų dantis ir dantenas nuo galimos žalos.
Nėštumas –tai laukimo ir pokyčių laikotarpis. Kinta visas kūnas, burnos ertmė taip pat ne išimtis. Hormonų pokyčiai, padidėjęs apnašų kaupimasis gali tapti uždegimo, ėduonies, dantenų kraujavimo ir periodonto ligų priežastimi. Burnos infekciją sukėlusios bakterijos gali nulemti priešlaikinį gimdymą, ir netgi laiku gimęs kūdikis gali būti mažesnio svorio.
Visuomenėje egzistuoja klaidingas mitas, kad „kiekvienas vaikas kainuoja po dantį“. Tai paaiškinama tuo, kad vaisius pasisavina kalcį tiesiai iš motinos dantų, todėl jie yra pažeidžiami ėduonies. Tačiau yra kiek kitaip. Jei būsimoji mama rūpinasi savimi, jos kasdieniniame mitybos racione pakankamai kalcio, reikalingo vaisiui augti, tuomet moteris kalcio nepraranda. Neretai „koją pakiša“ dažnesnis užkandžiavimas, prastesnė burnos higiena, todėl ir ėduonis nėštumo periodu vystosi greičiau nei įprasta.
Hormonų pokyčiai (didėja estrogenų ir progesteronų išsiskyrimas) organizme padidina dantenų jautrumą, skatina tarpdančių spenelių patinimą, kraujavimą.
Dėl padidėjusio dantenų jautrumo būsimoji mama vengia valyti dantis, todėl apnašos sparčiau kaupiasi ant dantų ir dantenų. O didėjančios bakterijų kolonijos – tai puiki prielaida ėduonies ir periodonto ligoms atsirasti. Būtų puiku, jei pacientės, prieš pradėdamos gyvybę, kreiptųsi į savo odontologą. Nėštumo metu tinkama dantų ir burnos priežiūra yra labai svarbi.
Moterys, įžengusios į menopauzę, gali patirti tam tikrą diskomfortą – burnos džiūvimą, dantenų skausmą ar net deginimą valant dantis. Gali pakisti net skonio suvokimas, ypač valgant sūrų, rūgštų ar aštrų maistą. Nedideliam procentui moterų būna ir dantenų uždegimų. Tuomet jos yra sausos, žvilgančios, greitai kraujuojančios ir lengvai keičiančios spalvą – nuo lengvai rausvos iki ryškiai raudonos spalvos.
Vyresniame amžiuje dantys tampa paslankesni. Taip yra dėl ilgalaikio apnašų poveikio bei dantenų pokyčių. Periodonto ligų progresavimą skatina organizmo imuninė sistema. Kuo ji yra silpnesnė, tuo greičiau progresuoja ir periodonto ligos. Pagrindinės profilaktinės priemonės, saugančios nuo tolesnio dantenų ir dantų susilpnėjimo, yra burnos higiena ir nechirurginis gydymas. Deja, pagyvenusių žmonių burnos higiena labiau komplikuota dėl dantenų struktūros pokyčių, dėl ko dantenos nusileidžia ir šaknys tampa atviros. Gana dažnai vyresnio amžiaus pacientus būtina iš naujo mokyti taisyklingos burnos higienos, nes seni žmonės neretai yra sutrikusio regėjimo, fiziškai neįgalūs ir pan.
Įvairiais gyvenimo tarpsniais svarbiausia yra pasirūpinti tinkama burnos ertmės ir dantų higiena. Todėl reikia kasdien ryte ir vakare valyti dantis ne trumpiau nei 3 minutes, o po valgio išvalyti tarpdančius specialiu siūlu arba, nesat galimybės to padaryti, nors išskalauti burną šiltu vandeniu. Būtina kartą per metus apsilankyti pas gydytoją odontologą profilaktiškai pasitikrinti dantis. Taip pat rekomenduojama bent kartą per metus atlikti profesionalią burnos ertmės higieną.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę