){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Koronarine (kitaip vadinama išemine) širdies liga (IŠL) dažniausiai serga vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės. Dažniausia jos priežastis – aterosklerozės sukeltas širdį krauju aprūpinančių kraujagyslių susiaurėjimas. Daugelis žmonių, kurių vainikinėse kraujagyslėse yra aterosklerozinių plokštelių, gana ilgą laiką akivaizdžių ligos simptomų, t.y. skausmo, nepatiria. Taip yra dėl to, kad kraujagyslių spindis siaurėja pamažu ir širdis po truputį prisitaiko, pavyzdžiui, didėja kraujospūdis ar, širdies raumeniui „išsitreniravus“, atsiranda kolateralinių (šalutinių) kraujagyslių, aprūpinančių badaujančią širdies raumens dalį. Tai organizmo prisitaikymo mechanizmai, – juk visi puikiai žinome, kad krauju neaprūpinami audiniai žūsta. Organizmas ne visada ir ne visą laiką gali kompensuoti šią būklę, jei jam nepadėsime. Tačiau viskas būtų ne taip rimta, jei nebūtų kelių „bet“.
Išeminė širdies liga gali pasireikšti įvairiomis krūtinės anginos formomis, miokardo infarktu, išemine kardiomiopatija, beskausme miokardo išemija. IŠL yra viena iš pagrindinių vidutinio amžiaus Lietuvos gyventojų mirties priežasčių. Ši liga – viena iš priežasčių, dėl kurios išsivysto ir lėtinis širdies nepakankamumas, t.y. būklė, kai širdis nebepajėgia atlikti savo funkcijos ir aprūpinti kūno organų ir audinių reikiamu kraujo (kartu deguonies ir įvairių medžiagų) kiekiu.
Klinikinis išeminės širdies ligos gydymas pagrįstas trimis principais:
• vainikinių kraujagyslių išplėtimu
• prieškrūvio ar pokrūvio mažinimu
• širdies susitraukimų ribojimu
Sudaromos specialios gydymo schemos, skiriami tam tikri vaistų deriniai, tačiau gydymas, deja, ne visada būna sėkmingas. Be to, daugelis pacientų, kuriems diagnozuota IŠL, vengia medikamentų ar jų vartoja nereguliariai. Maža to, gydymą riboja ir kompensuojamųjų vaistų skyrimo galimybės. Kvotos kompensuojamiesiems vaistams ir tai, kad, receptus kai kuriems vaistams gali išrašyti tik kardiologai, riboja galimybes pacientus gydyti labai veiksmingais vaistais. Ligonį, sergantį dislipidemija, išrašius iš stacionaro, kompensuojamųjų vaistų cholesteroliui mažinti skiriama tik pusę metų. Vėliau už brangius vaistus ligonis turi mokėti pats, ne visi, ypač iš pensijos gyvenantys, žmonės gali jų nusipirkti. Nevartojant vaistų pacientui vėl sutrinka lipidų apykaita, didėja ateroskleroziniai pažeidimai, o tai reiškia, kad IŠL gydymas ir vėl nepakankamai veiksmingas.
Vilties teikia citoprotektoriais („ląstelių sargais“) vadinami vaistai, pavyzdžiui, mildronatas. Šie vaistai pasižymi savybe keisti medžiagų apykaitą audiniuose (tarp jų ir širdies raumenyje) taip, kad ląstelės būtų atsparesnės deguonies stokai ir nežūtų. Vartojant mildronato, energija širdies raumenyje gaminama naudojant ne riebalų rūgštis, o gliukozę, tai reiškia, kad pagaminant tą patį energijos kiekį sutaupoma net 12–13 proc. deguonies. Toks vaisto poveikis ypač aktualus vyresnio amžiaus žmonėms, nes jų audiniai dėl įvairių priežasčių natūraliai mažiau atsparūs deguonies stokai. Mildronato efektyvumo paslaptis – gebėjimas treniruoti ląsteles, jis padeda ląstelėms maksimaliai optimizuoti deguonies panaudojimą energijos gamybai ir pasirengti išemijai. Be to, šis vaistas skatina susidaryti azoto oksidą – medžiagą, kuri plečia kraujagysles ir taip padidina raumens aprūpinimą krauju, o svarbiausia – deguonimi. Veikdamas medžiagų apykaitą, mildronatas tartum „išmoko“ ląsteles gyventi deguonies bado sąlygomis.
Mokslininkų atlikti tyrimai įrodo, kad, gydant mildronatu (1 g per parą) kartu su kitais vaistais, smarkiai padidėja besigydančiųjų fizinio krūvio tolerancija, kairiojo skilvelio gebėjimas išstumti kraują, gerėja sistolinis kairiojo skilvelio tūris, sumažėja arterinis kraujo spaudimas. Pabrėžiama, kad pacientai, kurie buvo gydyti šiais vaistais, 30 proc. mažiau jautė krūtinės anginos priepuolius, palyginti su kitų grupių pacientais. Be to, šį vaistą ligoniai gerai toleruoja.
... Nuo išeminės širdies ligos miršta 1 iš 3 moterų, o nuo vėžinių ligų – tik 1 iš 30-ties.
Moterų, sergančių IŠL, baigtis yra blogesnė nei vyrų:
• jaunesnių nei 65 m. moterų nuo ūminio miokardo infarkto miršta du kartus daugiau nei vyrų;
• per 1 metus po miokardo infarkto moterų miršta 1,5 karto daugiau nei vyrų.
Paradoksas, tačiau, kylant pragyvenimo lygiui, širdies ir kraujagyslių ligų sparčiai daugėja: Lietuvoje mirštamumas nuo jų daugiau nei du kartus didesnis už Europos vidurkį. Aterosklerozė, miokardo infarktas, arterinė hipertenzija ir kiti širdies sutrikimai dažnai pakerta darbingo amžiaus žmones, dažnas susirgęs lieka neįgalus ir nedarbingas....
Skaityti daugiauAterosklerozė – nepastebimai prasidedantis ir tyliai progresuojantis arterijų susiaurėjimas. Aterosklerozė sukelia ne tik širdies, bet ir galvos smegenų bei kitų organų, pvz., kojų kraujagyslių ligas. Deja, bet dažniausiai apie tai, kad mūsų kraujagyslės pažeistos aterosklerozinių plokštelių, sužinome staiga – ištikus infarktui, insultui ar susirgę kita sunkia liga. Tad kaip jos formuojasi ir ar visada yra pavojingos? Konsultuoja Kauno klinikų I Kardiologijos skyriaus vadovė dr. Olivija Gustienė....
Skaityti daugiauAterosklerozė – tai lėtinė arterijų sienelės liga; nepastebimai prasidedantis ir tyliai besivystantis arterijų standėjimo bei siaurėjimo procesas. Šio proceso metu arterijose susidaro aterosklerozinės plokštelės (ateromos). Aterosklerozė pažeidžia gyvybiškai svarbias kraujagysles – arterijas, kuriomis kraujas neša organizmo audiniams deguonį ir maisto medžiagas. ...
Skaityti daugiauJei esate vyresnio amžiaus žmogus arba turite tokio amžiaus tėvelius, tikriausiai žinote, kas yra koronarinė širdies liga. Šia liga sergantys žmonės dažniausiai skundžiasi krūtinės skausmais, varginančiais fizinio krūvio metu ar susijaudinus, dusuliu. Ir pirkinius nešusios senutės pailsėti sustoja dažniausiai dėl ką tik minėtos priežasties. Toliau pateikiami svarbiausi faktai apie šią ligą bei jos gydymą....
Skaityti daugiauKo gero, ištikus miokardo infarktui, patį didžiausią smūgį patiria maždaug keturiasdešimtmetis žmogus. Dar jaunas, bet jau daug pasiekęs, puikiai išmanantis savo darbą ir įsitikinęs, kad jaunesnis kolega jo nesugebės pakeisti darbe. O kas pasirūpins augančiais vaikais? Įprastas pirmasis klausimas: ar aš jau galiu grįžti į darbą? Deja, tada net labai skubantiems tenka sustoti ir pradėti rūpintis sveikata. ...
Skaityti daugiauamerikos širdies asociacijos duomenimis, 40-60 metų amžiaus grupėje apie 2,5...
Skaityti daugiauAnksčiau buvo manoma, kad moterims koronarinės širdies ligos rizika mažesnė negu vyrams, tačiau pastarųjų metų duomenys rodo, kad nuo šios ligos daugelyje šalių vyresnio amžiaus moterys (ypač po menopauzės) miršta vis dažniau. Palyginkite: nuo krūties vėžio miršta viena iš dvidešimt penkių moterų (4 proc.), tuo tarpu nuo koronarinės širdies ligos miršta viena iš dviejų moterų (50 proc.). Nepaisant tokio didelio koronarinės širdies ligos dažnio, dauguma moterų nežino, kokia tai liga ir kokie rizikos veiksniai reikšmingiausi būtent moterims....
Skaityti daugiauDažnai girdime, kad kraujo riebalai, arba lipidai, kurių pagrindinis cholesterolis, yra blogai, kad reikia rinktis maistą, kur jų mažiau. Tačiau taip pat girdime, kad cholesterolis gali būti ir geras. Tad ką turėtume žinoti apie cholesterolį ir jo keliamus pavojus? Kokios maisto turėtume vengti? Konsultuoja Lietuvos širdies asociacijos prezidentė Santariškių klinikų I Kardiologijos skyriaus vedėja prof. Žaneta Petrulionienė....
Skaityti daugiauAterosklerozė – tai lėtinė arterijų sienelių liga, arterijų standėjimo ir siaurėjimo procesas. Ši liga prasideda nepastebimai ir tyliai vystosi; arterijose susidaro atero-sklerozinių plokštelių; pažeidžiamos gyvybiškai svarbios kraujagyslės – arterijos, ypač širdies, smegenų, pakinklio, miego, klubinės arterijos ir aorta. Apie tai, ar galima išvengti aterosklerozės ir kaip tai padaryti, pasakoja bendrosios praktikos gydytoja Birutė VENCKŪNIENĖ....
Skaityti daugiauAr kada pagalvojote, kad daugelio organizmo funkcijų sutrikimų ar net ligų būtų galima išvengti subalansavus mitybą? Daugelis žmonių tą žino, bet vadovaujasi taisykle: „Gyvenu tik vieną kartą, todėl valgau ką noriu ir kiek noriu“. Medikai tokią taisyklę vertina kaip sąmoningą ligų rizikos didinimą, nes mėgavimasis gausiu ir riebiu maistu yra vienas iš rizikos veiksnių susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis....
Skaityti daugiauDauguma žmonių kenčia kojų skausmą bei tirpimą ir mano, kad jį sukelia normalus senėjimas. Tačiau dėl tokių neteisingų įsitikinimų pavėluotai kreipiantis į gydytoją tik sunkiau pašalinti nemalonią ligą. Apie šios ligos gydymą bei profilaktiką kalbamės su Kauno medicinos universiteto Kardiochirurgijos klinikos profesoriumi Rimantu Puteliu....
Skaityti daugiau
