){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Daugelyje knygų ar kino filmų dažnai sutinkame epizodų, kuriuose apsakomi šiek tiek gąsdinantys, o kartais be galo linksmi vaizdai apie per miegus vaikščiojančius ar šiaip kuo nors kitu užsiimančius personažus. Tačiau filmai lieka filmais, knygos – knygomis. Ar galima tikėti viskuo, kas mums teigiama? Tikriausia neretai pagalvojame: o kas gi iš tiesų yra tas lunatizmas? Mistika, psichikos liga ar kokia kita būsena?
Lunatizmas – tai gana dažnas miego sutrikimas, dažniausiai pasireiškiantis mažiems vaikams. Ši būklė būna apie 1–17 proc. vaikų (dažniausiai ir ryškiausiai 11–12 metų), taip pat dažniau berniukams nei mergaitėms. Jo požymiai išnyksta apie 14 metus, tačiau, lunatizmui prasidėjus vėliau, gali užsitęsti ir iki suaugusiųjų amžiaus arba prasidėti suaugusiame amžiuje. Tokiais atvejais galima įtarti, kad asmuo susiduria su sunkiomis psichologinėmis problemomis ar net serga psichikos liga. Tikslus lunatizmo tarp suaugusiųjų paplitimas nėra žinomas, tačiau manoma, kad jis yra apie 10 proc. Taip pat žinoma, kad ši būklė tampa vis retesnė, bet kodėl – taip pat neaišku.
Kai kuriems žmonėms lunatizmas pasireiškia rečiau nei kartą per mėnesį ir nekelia jokios grėsmės nei jam pačiam, nei aplinkiniams: dažniausiai tai būna paprasčiausias vaikščiojimas miegant ir nieko daugiau. Toks žmogus gali vėl atsigulti ir miegoti bet kur – nebūtinai į savo lovą, priklauso nuo to, kaip toli nuėjo.
Kai kuriais atvejais lunatizmas gali pasireikšti ne tik vaikščiojimu, bet ir valgymu ar apsirengimu miegant.
Pabudę tokie pacientai dažniausiai visiškai nežino ir neprisimena, ką veikė.
Kai kuriems lunatikavimas pasireiškia dažniau nei kartą per mėnesį ir netgi miegant dieną, tačiau taip pat nėra pavojinga.
Sunkiausiais atvejais lunatikavimas kartojasi beveik kiekvieną naktį, tuomet stipriai rizikuojama susižeisti. Todėl, jeigu ligonis išeina iš namų arba dažnai susižaloja, būtina kreiptis į specialistus.
Kas sukelia šią būseną, nėra tiksliai žinoma, nors tai siejama su paveldėjimu, išprovokuoti gali aplinkos veiksniai (stresas, kai kurių vaistų vartojimas ir kt.). Kartais priežastis gali būti kai kurios sunkios ligos (širdies ritmo sutrikimai, migrena, hipertirozė ir kt.).
Dėmesio. Dažnai vaikai gali gėdytis, jaustis kalti ar nervingi bei sutrikę, papasakojus jiems apie jų elgesį, todėl labai svarbu su jais apie tai kalbėti atsargiai.
Lunatizmo simptomai ir pagrindiniai bruožai
• Žmogų lunatizmo epizodo metu sunku prižadinti
• Po tokio epizodo asmuo nieko neprisimena
• Lunatizmo epizodas dažniausiai pasireiškia pirmajame miego trečdalyje
• Lunatizmą gali išprovokuoti stresas, nuovargis, nerimas
• Lunatizmo epizodo metu žmogus gali kalbėti (dažniausiai tai yra nesuprantami murmėjimai)
• Lunatizmo periodai gali būti tiek paprasčiausias atsisėdimas lovoje, tiek bėgiojimas ir šaukimas
• Kai kuriais atvejais vaikai gali šlapintis netinkamose vietose
• Yra susižalojimų rizika
SŽ pataria
Kaip elgtis, jei šeimoje yra vaikas, kuriam pasireiškia lunatizmas?
Tėvai, kurių vaikai patiria lunatizmo priepuolius, turi žinoti, kaip elgtis ir ką daryti, kad apsisaugotų nuo galimų šios būklės pasekmių. Pateikiame keletą patarimų.
• Būtina laikytis vienodo miego režimo – kiekvieną vakarą eiti miegoti tuo pačiu laiku.
• Labai svarbu pakankamas miego kiekis – vaikas turi išsimiegoti.
• Pilna šlapimo pūslė gali išprovokuoti lunatizmo epizodą, todėl reikia neleisti gerti skysčių prieš miegą.
• Tėvai iš vaiko kambario privalo išnešti viską, kas gali kelti pavojų ir sužaloti vaiką.
• Vaiko kambarys, jei tai įmanoma, turėtų būti pirmajame namo aukšte. Taip pat neturi būti jokios galimybės atidaryti duris ar langus.
• Vaiko būklė turi būti nuolat sekama, kad prireikus būtų galima kreiptis į profesionalus pagalbos.
• Galima bandyti taikyti hipnozę – yra nustatyta, kad tai veiksmingas gydymas.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauMedicinos pasaulyje nerimą sukėlė 2000 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateikti duomenys apie nemigų ir kitų miego sutrikimų išplitimą tarp gyventojų bei su tuo susijusią ekonominę, fizinę ir psichologinę žalą. Pasirodo, kad tik 5 proc. gyventojų kreipiasi į medikus dėl miego sutrikimų. Kiti nežino, koks turi būti normalus miegas ir budrumo laipsnis dieną bei į ką kreiptis pagalbos....
Skaityti daugiauAr jūsų dar neišvarė iš miegamojo, kadangi knarkiate? O gal į kitą kambarį ketina pabėgti jūsų partnerė? Jei taip, laikas susirūpinti. Knarkimas gali būti tik įkyrus nemalonumas, tačiau gali būti ir sunkios ligos požymis. Nustatyta, kad knarkimas yra susijęs su padidėjusia hipertenzijos, insulto ir širdies ligų rizika....
Skaityti daugiauDaugelyje knygų ar kino filmų dažnai sutinkame epizodų, kuriuose apsakomi šiek tiek gąsdinantys, o kartais be galo linksmi vaizdai apie per miegus vaikščiojančius ar šiaip kuo nors kitu užsiimančius personažus. Tačiau filmai lieka filmais, knygos – knygomis. Ar galima tikėti viskuo, kas mums teigiama? Tikriausia neretai pagalvojame: o kas gi iš tiesų yra tas lunatizmas? Mistika, psichikos liga ar kokia kita būsena? ...
Skaityti daugiauMiegas – viena pagindinių sąlygų, kad žmogus jaustųsi žvalus, darbingas ir nestokotų optimizmo. Tačiau įtemptas gyvenimo tempas, stresas, asmeniniai išgyvenimai neretai trukdo užmigti, o žmogus, net ir išmiegojęs visą naktį, jaučiasi irzlus ir pavargęs. Kada verta nerimauti, kokios nemigos pasekmės organizmui – apie tai kalbėjomės su KMU Neurologijos klinikos profesore Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauTai ne liga, o liguistas įprotis. Dažniausiai dantimis griežiama naktį, per miegą, kartais dantimis griežiama ir dieną. Ilgą laiką griežiant dantimis, galima pažeisti dantenas, taip pat galimas žandikaulių pažeidimas....
Skaityti daugiauŽmonių žvilgsnius traukia pailsėjęs, žvalus ir švytintis veidas. Taip pat ir po bemiegės nakties pabrinkę ir pajuodę paakiai, papilkėjęs veidas. Tačiau tai – ne taip malonu kaip sužavėti skaistumu. Kokios yra pagrindinės taisyklės, kurių reikia laikytis prieš einant miegoti, kad kitą dieną spinduliuotumėme gaivumu, gražia oda ir energija? Apie tai pasakoja „Jaunatvės namų“ kosmetikė Indrė Buslienė. ...
Skaityti daugiauVisi žino, kokie natūralūs ir šilti yra vilnoniai drabužiai, tradiciškai populiarūs ir mėgstami mūsų atšiauraus klimato krašte. Tuo tarpu vilnonė patalynė Lietuvoje vis dar egzotika. Savo unikalių savybių dėka patalynė iš vilnos turėtų tapti įprasta kiekvienuose namuose. ...
Skaityti daugiauVidutiniškai mes „pramiegame“ dvidešimt penkerius savo gyvenimo metus. Atrodytų – laiko švaistymas, ypač esant dabartiniam greitam gyvenimo tempui, tačiau būtent miegant organizmas pasiruošia būdravimo periodui, sureguliuoja vidines funkcijas. Todėl jis labai svarbus mūsų kasdienei veiklai, visaverčiam darbui, imuninės sistemos būklei....
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauNiekas taip neatgaivina pavargusio kūno ir proto kaip geras, kokybiškas miegas. Miegant sulėtėja kvėpavimas, širdies darbas, pertvarkoma per dieną smegenyse susikaupusi informacija. Deja, ne visi gali džiaugtis visaverčiu miegu. Dažniausia blogo miego priežastis – knarkimas. Kenčia ne tik šalia miegantis partneris, bet ir pats knarkiantysis. Tai nėra toks jau nekaltas reiškinys, kaip anksčiau manyta. „Knarkimas – tai rimta liga, kurią nedelsiant būtina gydyti“, – sako Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto prof. Giedrius VARONECKAS. ...
Skaityti daugiauBeveik kiekvienas žmogus patiria su miegu susijusių problemų. Nemiga vargina 15-35 proc. visų gyventojų, apie 35 proc. žmonių nesijaučia pailsėję nakties miego metu. Nuo seno tebevyrauja nuomonė, kad per parą žmogus turėtų miegoti apie 8 val., tačiau intensyvus gyvenimo ritmas dažnai neleidžia to padaryti. Ar kenkia mūsų sveikatai trumpesnė miego trukmė? Ką daryti, kai nepavyksta užmigti, o vaistų baisu vartoti, nes ryte laukia svarbus susitikimas, egzaminas ar kelionė automobiliu, tad nesinori būti mieguistam? Į šiuos ir kitus klausimus sutiko atsakyti prof. habil. dr. Vanda Liesienė....
Skaityti daugiauTeigiama, kad daugiau kaip 40 proc. suaugusiųjų knarkia, ir tai nėra vien tik knarkiančiojo problema. Šalia tokio žmogaus miegantis partneris kiekvieną naktį vidutiniškai praranda mažiausiai valandą miego. Apie knarkimo priežastis bei gydymo metodus konsultuoja Kauno medicinos universiteto klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos specialistė gydytoja habil. dr. Nora ŠIUPŠINSKIENĖ....
Skaityti daugiauKad miegas – geriausias vaistas ligoniui, o sveikam kartais jis atstoja ir maistą, žinoma daugeliui. Kiekviena iš kartos į kartą perduodama tiesa paprastai paremta daugelio metų patirtimi, kurią šiandien įrodo ir moksliniai tyrimai. Ko reikia, kad miegas būtų kokybiškas ir kiekvieną rytą jaustumėtės tarsi iš naujo gimę?...
Skaityti daugiaunuolatos keliantis tuo pačiu laiku ryte, stiprėja paros ritmas, lengviau...
Skaityti daugiauvaikšto, bet miega… lunatizmas - gana retas miego sutrikimas, tačiau jis...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę