){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ar yra suaugusių žmonių, kurie taip niekada nesijautė? Ko gero, ne. Tačiau, jei nemiga kankina ilgą laiką, tokį žmogų verta užjausti, nes sumažėja gyvenimo džiaugsmas, darbingumas, atmintis tampa prasta, o jis pats irzlus ir piktas. Dažnai tokiu atveju žmogus nė nežino kaip sau padėti.
Apie 50 proc. suaugusiųjų retkarčiais patiria miego sutrikimus. Vaikai, kaip žinome, blogai užmiega rečiau (maždaug 1 iš 5), o, jei taip ir būna, šią problemą paprastai nesunkiai išsprendžia mamos ar tėčio sudainuota lopšinė ar pasekta pasaka. Dažniau nemiga kamuoja moteris (galbūt pernelyg įsijautėme į „stipriosios“ lyties vaidmenį?). Jei sutriko miegas, greičiausiai neseniai patyrėte stresą, o galbūt jį patiriate ilgą laiką, gal sergate nerimu ar depresija.
Kita dažna priežastis – dienos ritmo išsibalansavimas ar tiesiog svetima lova. Be abejo, blogiau miegosite, jei sergate, kur nors skauda, vartojate kai kurių vaistų, arba kaimynas naktį nusprendžia pradėti remontą. Vakaro įpročiai daro nemažą įtaką miego kokybei. Dar viena labai svarbi šiuolaikinio žmogaus nemigos priežastis – per mažai fizinio darbo.
• Po pietų ar vakare raskite laiko ramiai pasivaikščioti.
• Skaitykite knygas, mokykitės, žiūrėkite televizorių ar dirbkite kompiuteriu kitame kambaryje negu ilsitės.
• Prieš miegą nedirbkite jokių varginančių protą ar sielą darbų.
• Eikite miegoti įprastu metu.
• Vartokite mažiau kavos, alkoholio, mažiau rūkykite, ypač vakare. Jei geriate kokių nors vaistų, paklauskite gydytojo, ar jie negali sukelti nemigos.
• Nepersimiegokite, nes vis tiek atsikelsite pavargęs, o kitą vakarą sunkiai užmigsite.
• Miegokite tiek, kad ryte jaustumėtės pailsėję. Pakankamo miego trukmė kiekvienam individuali – vienam užtenka pamiegoti 6 val. per naktį, kitam maža ir 10 val.
• Nesnūduriuokite dieną, geriau eikite pasportuoti, kad prasiblaškytumėte.
• Neprisivalgykite prieš miegą.
• Žinokite, kad neužmigsite, kol neatsipalaiduosite ir neužmiršite dienos įvykių. Jei jūsų gyvenimas labai įtemptas, išmokite autotreningo, prieš miegą paklausykite ramios muzikos.
Miego sutrikimas gali virsti ir paprastai virsta rimta problema. Reiktų pasistengti išsiaiškinti jo priežastis: galbūt prisiminti, nuo kokio įvykio prasidėjo nemiga, ar atkreipti dėmesį, kokie įpročiai skatina nemigą. Kartais gali būti naudinga apsilankyti pas savo gydytoją, nes miego sutrikimus gali sukelti skydliaukės ligos, taip pat psichikos ligos, pvz., depresija ar nerimas.
Kartais neišsiverčiame ir be migdomųjų. Dažnai skiriama benzodiazepinų grupės vaistų. Deja, nuo jų kai kurie žmonės gali jaustis apsnūdę, o, neišgėrus vaisto, prasidėti dar baisesnė nemiga. Be to, jie slopina ilgalaikę atmintį, atsargiai turi vartoti vyresnio amžiaus žmonės.
Mažiau nepageidaujamų poveikių turi kiti migdomieji – imidazopiridinai, padedantys greitai užmigti. Kaip teigia prof. habil. dr. Vanda Liesienė, jie trumpina užmigimo trukmę ir normalizuoja miegą, tačiau nesutrikdo fiziologinės miego struktūros. Vaistas sukuria fiziologinį miegą, todėl nesukelia mieguistumo, atminties pablogėjimo ar raumenų silpnumo dieną. Ryte žmogus jaučiasi pailsėjęs ir darbingas.„Net mėnesius vartojant preparato, prie jo nepriprantama. Be to, jis nesąveikauja su alkoholiu, neturi įtakos kitų kartu vartojamų vaistų pasisavinimui, – atkreipia dėmesį prof. V.Liesienė. – Tinka ir tais atvejais, kai, pavyzdžiui, nepavyksta užmigti prieš svarbų susitikimą, egzaminą, kai svarbu ryte jaustis pailsėjus. Jie leidžia lengvai užmigti, nesukelia rytinio mieguistumo, žmogus lengvai prabunda. Neslopina judesių koordinacijos ir protinės veiklos dieną.“
Kartais miego problemas išsprendžia antidepresantai.
Miego sutrikimams gydyti tinka kai kurie žoliniai (melisos, mėtos, ramunėlės, sukatžolės, jonažolės (pastaroji gydo ir depresiją), valerijono, apynių, krapų) preparatai.
Jų galima pasigaminti ir namuose. Pavyzdžiui, 10 apynio spurgų užpilkite stikline verdančio vandens. Vartokite po valgomąjį šaukštą 4 kartus per dieną.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauMedicinos pasaulyje nerimą sukėlė 2000 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateikti duomenys apie nemigų ir kitų miego sutrikimų išplitimą tarp gyventojų bei su tuo susijusią ekonominę, fizinę ir psichologinę žalą. Pasirodo, kad tik 5 proc. gyventojų kreipiasi į medikus dėl miego sutrikimų. Kiti nežino, koks turi būti normalus miegas ir budrumo laipsnis dieną bei į ką kreiptis pagalbos....
Skaityti daugiauAr jūsų dar neišvarė iš miegamojo, kadangi knarkiate? O gal į kitą kambarį ketina pabėgti jūsų partnerė? Jei taip, laikas susirūpinti. Knarkimas gali būti tik įkyrus nemalonumas, tačiau gali būti ir sunkios ligos požymis. Nustatyta, kad knarkimas yra susijęs su padidėjusia hipertenzijos, insulto ir širdies ligų rizika....
Skaityti daugiauDaugelyje knygų ar kino filmų dažnai sutinkame epizodų, kuriuose apsakomi šiek tiek gąsdinantys, o kartais be galo linksmi vaizdai apie per miegus vaikščiojančius ar šiaip kuo nors kitu užsiimančius personažus. Tačiau filmai lieka filmais, knygos – knygomis. Ar galima tikėti viskuo, kas mums teigiama? Tikriausia neretai pagalvojame: o kas gi iš tiesų yra tas lunatizmas? Mistika, psichikos liga ar kokia kita būsena? ...
Skaityti daugiauMiegas – viena pagindinių sąlygų, kad žmogus jaustųsi žvalus, darbingas ir nestokotų optimizmo. Tačiau įtemptas gyvenimo tempas, stresas, asmeniniai išgyvenimai neretai trukdo užmigti, o žmogus, net ir išmiegojęs visą naktį, jaučiasi irzlus ir pavargęs. Kada verta nerimauti, kokios nemigos pasekmės organizmui – apie tai kalbėjomės su KMU Neurologijos klinikos profesore Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauTai ne liga, o liguistas įprotis. Dažniausiai dantimis griežiama naktį, per miegą, kartais dantimis griežiama ir dieną. Ilgą laiką griežiant dantimis, galima pažeisti dantenas, taip pat galimas žandikaulių pažeidimas....
Skaityti daugiauŽmonių žvilgsnius traukia pailsėjęs, žvalus ir švytintis veidas. Taip pat ir po bemiegės nakties pabrinkę ir pajuodę paakiai, papilkėjęs veidas. Tačiau tai – ne taip malonu kaip sužavėti skaistumu. Kokios yra pagrindinės taisyklės, kurių reikia laikytis prieš einant miegoti, kad kitą dieną spinduliuotumėme gaivumu, gražia oda ir energija? Apie tai pasakoja „Jaunatvės namų“ kosmetikė Indrė Buslienė. ...
Skaityti daugiauVisi žino, kokie natūralūs ir šilti yra vilnoniai drabužiai, tradiciškai populiarūs ir mėgstami mūsų atšiauraus klimato krašte. Tuo tarpu vilnonė patalynė Lietuvoje vis dar egzotika. Savo unikalių savybių dėka patalynė iš vilnos turėtų tapti įprasta kiekvienuose namuose. ...
Skaityti daugiauVidutiniškai mes „pramiegame“ dvidešimt penkerius savo gyvenimo metus. Atrodytų – laiko švaistymas, ypač esant dabartiniam greitam gyvenimo tempui, tačiau būtent miegant organizmas pasiruošia būdravimo periodui, sureguliuoja vidines funkcijas. Todėl jis labai svarbus mūsų kasdienei veiklai, visaverčiam darbui, imuninės sistemos būklei....
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauNiekas taip neatgaivina pavargusio kūno ir proto kaip geras, kokybiškas miegas. Miegant sulėtėja kvėpavimas, širdies darbas, pertvarkoma per dieną smegenyse susikaupusi informacija. Deja, ne visi gali džiaugtis visaverčiu miegu. Dažniausia blogo miego priežastis – knarkimas. Kenčia ne tik šalia miegantis partneris, bet ir pats knarkiantysis. Tai nėra toks jau nekaltas reiškinys, kaip anksčiau manyta. „Knarkimas – tai rimta liga, kurią nedelsiant būtina gydyti“, – sako Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto prof. Giedrius VARONECKAS. ...
Skaityti daugiauBeveik kiekvienas žmogus patiria su miegu susijusių problemų. Nemiga vargina 15-35 proc. visų gyventojų, apie 35 proc. žmonių nesijaučia pailsėję nakties miego metu. Nuo seno tebevyrauja nuomonė, kad per parą žmogus turėtų miegoti apie 8 val., tačiau intensyvus gyvenimo ritmas dažnai neleidžia to padaryti. Ar kenkia mūsų sveikatai trumpesnė miego trukmė? Ką daryti, kai nepavyksta užmigti, o vaistų baisu vartoti, nes ryte laukia svarbus susitikimas, egzaminas ar kelionė automobiliu, tad nesinori būti mieguistam? Į šiuos ir kitus klausimus sutiko atsakyti prof. habil. dr. Vanda Liesienė....
Skaityti daugiauTeigiama, kad daugiau kaip 40 proc. suaugusiųjų knarkia, ir tai nėra vien tik knarkiančiojo problema. Šalia tokio žmogaus miegantis partneris kiekvieną naktį vidutiniškai praranda mažiausiai valandą miego. Apie knarkimo priežastis bei gydymo metodus konsultuoja Kauno medicinos universiteto klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos specialistė gydytoja habil. dr. Nora ŠIUPŠINSKIENĖ....
Skaityti daugiauKad miegas – geriausias vaistas ligoniui, o sveikam kartais jis atstoja ir maistą, žinoma daugeliui. Kiekviena iš kartos į kartą perduodama tiesa paprastai paremta daugelio metų patirtimi, kurią šiandien įrodo ir moksliniai tyrimai. Ko reikia, kad miegas būtų kokybiškas ir kiekvieną rytą jaustumėtės tarsi iš naujo gimę?...
Skaityti daugiaunuolatos keliantis tuo pačiu laiku ryte, stiprėja paros ritmas, lengviau...
Skaityti daugiauvaikšto, bet miega… lunatizmas - gana retas miego sutrikimas, tačiau jis...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę