Alergija gumai yra greita pirmojo tipo reakcija į kaučiuko medžio latekso baltymus (t.y. alergija natūraliai gumai) arba uždelsta ketvirtojo tipo reakcija į chemines medžiagas, kurių pridedama į natūralią gumą. Ši alergija, kaip ir kitos, nustatoma atlikus mėginius.
Kokie gaminiai gali išprovokuoti alerginę reakciją
• Chirurginės, tyrimų ar namų ūkio pirštinės
• Kateteriai
• Guminės kraujospūdžio matuoklio ir stetoskopo dalys, per kurias alergenų gali patekti ant rankų, o per rankas ir ant veido
• Balionai ir guminiai žaislai
• Kūdikių žindukai
• Prezervatyvai
• Guminės juostos
• Intubaciniai vamzdeliai
• Anestezijos kaukės
• Lokali ar išplitusi dilgėlinė (susidaro niežtinčios pūkšlės, tarsi nusidilginus), niežėjimas/perštėjimas
• Rankų egzema
• Akių junginės uždegimas (parausta, peršti, ašaroja akys)
• Rinitas (paburksta nosies gleivinė, gausiai skiriasi vandeningos išskyros)
• Astma
• Anafilaksija
Tai dažnai alergiški kitoms medžiagoms arba kenčiantys nuo rankų egzemos asmenys. (Pastebėta, kad alergiški gumai žmonės dažniau būna alergiški ir kai kuriems vaisiams bei daržovėms (bananams, avokadams, kiviams, tarkuotoms bulvėms).
Pakartotinai (ypač vaikai) operuoti pacientai.
Sveikatos priežiūros personalas, ypač chirurgai ir operacinių medicinos seserys.
Asmenys, naudojantys buitines pirštines.
Maži vaikai, kenčiantys nuo maisto alergijos.
Sunkiausios reakcijos pasireiškia esant tiesioginiam natūralios gumos ir gleivinės kontaktui operacijos, gimdymo ir įvairių tyrimų metu, todėl, jei esate alergiški, labai svarbu tai pasakyti gydytojui, o medicinos personalas, ypač prieš invazines procedūras bei operacijas, taip pat turėtų pasiteirauti pacientų, ar nebuvo alerginių reakcijų naudojant, čiupinėjant pirštines, prezervatyvus ar balionus. Kontaktas su oda pavojingas ir egzemos atveju.
Svarbiausia ir buityje, ir darbe vengti produktų, kurių sudėtyje yra natūralios gumos. Jei kolektyve yra lateksui alergiškų asmenų, visas medicinos personalas turėtų naudoti mažai alergizuojančias pirštines, nes natūralios gumos alergenai gali sklisti oru su pirštinių talku ir išprovokuoti alergiją jautriems žmonėms.
Alergiški lateksui medicinos darbuotojai turi naudoti mažai alergenų turinčias chirurgines bei tyrimų pirštines, jei jos neišprovokuoja alergijos, kitu atveju naudojamos pirštinės be natūralios gumos arba vinilinės pirštinės.
Personalas, gydantis alergiškus pacientus, taip pat turėtų naudoti pirštines be natūralios gumos.
Jei kontakto su lateksu išvengti neįmanoma, rankų odą reikia saugoti tepant ją drėkinamosiomis, minkštinanamosiomis priemonėmis - kremais, losjonais, glicerinais. Tai atnaujina odos drėgnumą, suminkština odą, daro ją elastingesnę ir tuo kartu atsparesnę alergeno poveikiui. Kadangi šių priemonių yra labai įvairių, pasirenkant svarbu atsižvelgti ir į tai, kiek ir kokių joje yra naudingų odai medžiagų. Pavyzdžiui, lietuviška įmonė “Higėja” gamina kosmetinį gliceriną “Kalanchoja”, kurio sudėtyje yra natūralių medžiagų - šermukšnių uogų, žiedadulkių, morkų ir baltagūžio kopūsto ekstraktų bei kalanchojos sulčių. Dėl to ji puikiai gydo, tonizuoja, minkština bei maitina odą. Rankų priežiūros priemonės turi būti naudojamos nuolat.
Artėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiaupavasariui atėjus ne vienam žmogui šis metų laikas tampa periodu, kuris, norisi, ...
Skaityti daugiauJau pavasaris. Akį ima džiuginti žibutės, „kačiukai“, kurie neretą žiedadulkėms jautresnį pilietį ima ir pravirkdo, slogą sukelia, o kai kuriuos net raudonom dėmėm išmėto. Tai – alergija, o su ja kovojančių, kaip žinoma, šiltuoju metų laiku padaugėja. Alergija – seniai žinoma liga, ir jau močiutės žinojo, kaip nuo jos gelbėtis. Tačiau ar išties šiuolaikiniam žmogui verta naudotis jų patirtimi? ...
Skaityti daugiaukas sukelia akių alergiją? alergija - tai viena iš padidėjusio jautrumo...
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad šis amžius – alerginių ligų epidemijos amžius. Alergologai yra paskelbę, kad po 10 metų kas trečias ketvirtas vaikas sirgs kokia nors alergine liga. Manoma, kad 2015–2020 m. pasaulyje 50 proc. suaugusiųjų bus alergiški. Pastebėta, kad kuo šalis labiau į Vakarus, tuo sergančiųjų alergijomis daugiau. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad alergiškų vaikų ir pas mus vis daugėja. Vieni jau gimsta alergiški, įsijautrinę dar motinos įsčiose, kiti tampa alergiški gimę. Kas tai lemia ir ką galima padaryti, kad kūdikio alergijos tikimybė būtų kuo mažesnė?...
Skaityti daugiauKas trečias planetos gyventojas kenčia nuo įvairių alergijos formų. Deja, bet artimiausiu metu ekspertai neprognozuoja išsivadavimo nuo jų: priešingai, manoma, kad greičiau nei po 15 m. nuo įvairių alergijos formų ir bronchų astmos gali kentėti daugiau nei pusė planetos gyventojų. ...
Skaityti daugiauPirmieji alergijos požymiai dažniausiai atsiranda jau ankstyvojoje vaikystėje. Tyrimų duomenimis, Europoje alerginėmis ligomis serga apie 20–30 proc. vaikų. Kokios priežastys lemia alergines ligas? Planuojant kūdikį bei nėštumo metu tėvams kyla daug klausimų, ypač jei yra rizika susilaukti alergiško kūdikio. Ar įmanoma šios ligos išvengti? Susilaukus alergiško kūdikio, klausimų kyla dar daugiau. Apie vaikų alergiją, priežastis, simptomus, jų kaitą, prevencines priemones bei gydymą kalbamės su Alerginių ligų diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologe ir klinikine imunologe Nemira Vaičiulioniene....
Skaityti daugiauEidami miesto gatvėmis mėgaujamės saulės spinduliais, šildančiais ne tik kūnus, bet ir sielas. Deja, yra žmonių, kuriems ta pati saulė kelia ne malonumą, bet baimę. Saulei alergiškiems žmonėms, ilgiau pabuvusiems saulėje, išberia odą, atsiranda raudonų dėmių su smulkiais spuogeliais ar skysčio pripildytų niežtinčių pūslių. Apie alergiją saulės spinduliams kalbamės su Kauno medicinos universiteto Odos ir venerinių ligų klinikos doktorante dermatovenerologe Vesta KUČINSKIENE....
Skaityti daugiauVasara – toks metas, kai kiekvienas nori šiek tiek atsipalaiduoti, šiek tiek pavalgyti, šiek tiek išgerti... Jei dėl tokio „aktyvaus“ poilsio suskausta pilvą, – nieko tokio, galima išgerti vaistų nuo skausmo, tabletę kitą, trečią... Ryte skauda galvą? Nieko, dar viena tabletė nepakenks... Juk nepakenks? Ir čia vieną rytą priėjus prie veidrodžio pastebi, veidas kažkodėl geltonas... Kaip apsaugoti kepenis, sutiko papasakoti Kauno medicinos universiteto klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas gydytojas gastroenterologas profesorius Limas KUPČINSKAS....
Skaityti daugiauPastaruoju metu alerginių ligų vis daugėja. Dažniausios iš jų: atopinis dermatitas, neurodermitas, alerginė sloga, šienligė, alerginės kilmės bronchitas, bronchinė astma, dilgėlinė, patinimai, paburkimai ir kt. Ar įmanoma šių ligų išvengti? Kaip turėtų maitintis būsimos mamos, kad jų kūdikių nekamuotų alergija? Į šiuos klausimus sutiko atsakyti Alergologijos centro, įsikūrusio Vilniuje, Antakalnio g. 124, gydytoja Nemira VAIČIULIONIENĖ....
Skaityti daugiauPasibaigė paskutinė darbo diena ir PAGALIAU prasidėjo atostogos. Beliko tik susikrauti lagaminus, palikti kaimynei raktus, kad gėlytės nesijaustų tarsi dykumoje, ir, nusitvėrus laimingus kelionės bilietus, keliauti ten, kur skaičiukų ir kitokių gudrybių prigrūsta galva paprasčiausiai nereikalinga. Akimirkai sustokite: galite pamiršti paplūdimo rankšluostį, galite nepasiimti šiltesnių drabužių, bet vaistų nuo alergijos pasiimkite. Dėl viso pikto....
Skaityti daugiauVilniaus universiteto Vidaus ligų pagrindų ir slaugos katedros doc. Algimantas VINGRAS Vabzdžių įgėlimai daugumai suaugusiųjų ir vaikų – tik neilgai trunkantis nemalonumas. Tačiau vienas iš 250 įgeltų žmonių reaguoja alergiškai. Alerginė reakcija atsiranda, kai organizmas jau yra įsijautrinęs vabzdžių nuodams, t.y. įkandimai pasikartoja. Reakcijos stiprumas nepriklauso nuo į organizmą patekusio nuodo kiekio....
Skaityti daugiauMokslininkai alergiją jau vadina šio amžiaus rykšte. Alergiškų žmonių vis daugėja. Šia liga serga apie 10–20 proc. žmonių, o įvairių ūminių, epizodinių ir trumpalaikių alergijos požymių pasitaiko net 20–40 proc. asmenų. Medikai sako, kad, jei išmoktume kontroliuoti savo sveikatos būklę, galėtume jaustis daug sveikesni. Kaip tai padaryti, klausiame gydytojos alergologės Astos BUDĖNIENĖS. ...
Skaityti daugiauDevynioliktajame amžiuje Charles Blackley nustatė, kad šienligę sukelia augalų žiedadulkės. Ilgainiui medicinos literatūroje atsirado terminas „polinozė“ (lot. pollinosis), kuris nusako ligos priežastį (žodis „pollen“ reiškia žiedadulkė). Nors alergiją sukelia įvairių augalų žiedadulkės, iki šiol dažnai apie alergišką žiedadulkėms žmogų sakoma, kad jis serga šienlige. ...
Skaityti daugiauBuityje neretai tenka susidurti su įvairiomis cheminėmis medžiagomis (skalbikliais, valikliais ir kt.), kurios dirgina odą ir dažnai sukelia alergiją, tad nuo jų saugantis rekomenduojama mūvėti gumines pirštines. Deja, dalies žmonių jos neapsaugo ir net pačios gali pabloginti būklę. Nesusidūrus sunku patikėti, tačiau dalis žmonių (apie 0,1 proc. gyventojų ir apie 3-10 proc. sveikatos priežiūros įstaigų personalo) kenčia nuo alergijos lateksui (šios medžiagos yra gaminiuose iš gumos). Jei kontaktuojant su guminėmis pirštinėmis, prezervatyvais, balionais, kūdikių žindukais ar kitais gaminiais, kurių sudėtyje yra gumos, pasireiškia alerginė reakcija, vadinasi, gali būti alergija lateksui. ...
Skaityti daugiauPavasarį, sušilus orams, plačiau atveriame langus ir aktyviai užsiimame namų ruoša. Kruopščiai tvarkome kambarius, iš visų kampelių valome dulkes, skalbiame užtiesalus, šveičiame plyteles... Kaip sėkmingai tvarkytis buityje, kad išvengtume alergenų bei nepageidaujamo odos sudirginimo? Apie tai kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologe Jolanta Urbštiene ir gydytoja dermatovenerologe Felicija Dankšiene. ...
Skaityti daugiau