){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Dažniausiai odą saulei įjautrina vaistų ar kosmetikos priemonių vartojimas. Jautrumas saulei gali pasireikšti kaip šalutinis vaistų poveikis. Ilgai ir sunkiai gyjančių alerginių bėrimų atsiranda vartojant tiek kai kuriuos geriamuosius, tiek tepamuosius nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, antidepresantus, tetraciklinų grupės antibiotikus, kraujo spaudimą mažinančius vaistus, geriamuosius kontraceptikus. Todėl prieš geriant šių grupių vaisto būtina perskaityti informacinį lapelį. Išsiaiškinus, kad vaistas gali sukelti fotoalergines reakcijas, būtina vengti saulės, teptis apsauginiais kremais.
Jautrumą saulei gali padidinti įvairios kosmetikos priemonės (priemonės po skutimosi, lūpų dažai, plaukų priežiūros priemonės ir kt.), kvepalai, kai kurie augalai (persiškoji liepa, jonažolė, citrusinių vaisių žievė), maistas, įvairūs dažikliai, priemonės, turinčios fenotiazinų, sulfanilamidų, salicilamidų (pvz., muilai).
Tačiau, pasak gyd. Vestos Kučinskienės, net ir nevartojant jokių cheminių medžiagų ar vaistų gali būti padidėjęs jautrumas ultravioletiniams spinduliams.
Daugelis ignoruoja kremus ir losjonus, saugančius nuo ultravioletinių spindulių, kadangi yra klaidingai įsitikinę, kad dėl tokios apsaugos visiškai neįdegs. Tačiau iš tikrųjų apsauginiai kremai nuo saulės kaip filtras – apsaugo nuo kenksmingų saulės spindulių ir leidžia tolygiai bei gražiai įdegti. Šios priemonės ne tik apsaugo odą nuo kenksmingų ultravioletinių spindulių, bet ir leidžia išvengti pavojingų odos ligų, tokių kaip odos vėžys.
Labiausiai saulės vengti turėtų vaikai, šviesiaplaukiai mėlynakiai, raudonplaukiai, žmonės, kurių oda strazdanota ar blyški. Kuo odoje daugiau melanino, tuo ji tamsesnė ir labiau apsaugota nuo ultravioletinių spindulių. Melaninas, kaip ir apsauginis kremas, saugo odą nuo kenksmingų saulės spindulių. Juodaodžiai labai retai serga odos vėžiu, kadangi jie turi daug daugiau melanino, nudažančio odą juodai.
Nerekomenduojama degintis ar lankytis soliariume vartojant antibiotikus, nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, kraujo spaudimą mažinančius bei geriamuosius kontraceptikus.
Mėgaujantis saulės voniomis, veido oda turėtų būti be makiažo. Jei planuojate saulėje būti ilgesnį laiką, nesikvėpinkite, kadangi eteriniai aliejai padidina odos jautrumą ultravioletiniams spinduliams. Gali likti pigmentinių dėmių.
Nerekomenduojame paplūdimyje valgyti citrusinių vaisių.
Jei pabuvus saulėje, kūną nusėja raudonos dėmės su smulkiais spuogeliais, atsiranda pūslelių, patinsta oda, nedelsdami kreipkitės į dermatologą.
Taip pat saulės reikėtų vengti sergantiems raudonąja vilklige, herpeso virusu, kurie saulėje paūmėja. Simptomus lengvina antihistamininiai vaistai, drėkinamieji kremai, losjonai. Jei oda stipriai išberta, tepama hormoniniais preparatais.
Nebūkite saulėje ilgai. Stenkitės odą prie saulės spindulių pratinti pamažu, venkite stiprių nudegimų, kai oda stipriai parausta.
Geriau nešiokite ne kepurę su snapeliu, bet skrybėlę. Ji didesnį odos plotą apsaugo nuo kenksmingų ultravioletinių spindulių. Nepamirškite ir akinių.
Nerekomenduojama degintis iki 13-14 val., kai saulė aktyviausia.
Akinius su apsauga nuo ultravioletinių spindulių rinkitės optikos salonuose. Nekokybiški akiniai tik padidina ultravioletinių spindulių žalą akims.
Pasak gyd. Vestos Kučinskienės, daugelis klaidingai įsitikinę, kad, naudojant apsaugos priemones, būti saulėje galima tiek, kiek tik patinka. Išties, nepaisant to, kokia žmogaus odos spalva, nerekomenduojama kaitintis saulėje ilgiau nei valandą be pertraukos, net ir naudojant apsaugines priemones.
Vaikų oda dar nėra įpratusi prie saulės spindulių, todėl ji yra ypač jautri ultravioletiniams spinduliams. Vaikai, nerūpestingai palikti tėvų, keletą valandų žaisdami paplūdimyje gauna tris kartus daugiau ultravioletinių spindulių nei suaugusieji. Kūdikiams iki vienerių metų iš vis draudžiama būti saulėje. Vienerių trejų metų vaikučiams leidžiamos trumpalaikės kojyčių ir rankyčių saulės vonios, prieš tai patepus apsaugos nuo saulės priemonėmis, skirtomis vaikams su pakankamai aukštu SPF – 30–60.
Artėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiaupavasariui atėjus ne vienam žmogui šis metų laikas tampa periodu, kuris, norisi, ...
Skaityti daugiauJau pavasaris. Akį ima džiuginti žibutės, „kačiukai“, kurie neretą žiedadulkėms jautresnį pilietį ima ir pravirkdo, slogą sukelia, o kai kuriuos net raudonom dėmėm išmėto. Tai – alergija, o su ja kovojančių, kaip žinoma, šiltuoju metų laiku padaugėja. Alergija – seniai žinoma liga, ir jau močiutės žinojo, kaip nuo jos gelbėtis. Tačiau ar išties šiuolaikiniam žmogui verta naudotis jų patirtimi? ...
Skaityti daugiaukas sukelia akių alergiją? alergija - tai viena iš padidėjusio jautrumo...
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad šis amžius – alerginių ligų epidemijos amžius. Alergologai yra paskelbę, kad po 10 metų kas trečias ketvirtas vaikas sirgs kokia nors alergine liga. Manoma, kad 2015–2020 m. pasaulyje 50 proc. suaugusiųjų bus alergiški. Pastebėta, kad kuo šalis labiau į Vakarus, tuo sergančiųjų alergijomis daugiau. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad alergiškų vaikų ir pas mus vis daugėja. Vieni jau gimsta alergiški, įsijautrinę dar motinos įsčiose, kiti tampa alergiški gimę. Kas tai lemia ir ką galima padaryti, kad kūdikio alergijos tikimybė būtų kuo mažesnė?...
Skaityti daugiauKas trečias planetos gyventojas kenčia nuo įvairių alergijos formų. Deja, bet artimiausiu metu ekspertai neprognozuoja išsivadavimo nuo jų: priešingai, manoma, kad greičiau nei po 15 m. nuo įvairių alergijos formų ir bronchų astmos gali kentėti daugiau nei pusė planetos gyventojų. ...
Skaityti daugiauPirmieji alergijos požymiai dažniausiai atsiranda jau ankstyvojoje vaikystėje. Tyrimų duomenimis, Europoje alerginėmis ligomis serga apie 20–30 proc. vaikų. Kokios priežastys lemia alergines ligas? Planuojant kūdikį bei nėštumo metu tėvams kyla daug klausimų, ypač jei yra rizika susilaukti alergiško kūdikio. Ar įmanoma šios ligos išvengti? Susilaukus alergiško kūdikio, klausimų kyla dar daugiau. Apie vaikų alergiją, priežastis, simptomus, jų kaitą, prevencines priemones bei gydymą kalbamės su Alerginių ligų diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologe ir klinikine imunologe Nemira Vaičiulioniene....
Skaityti daugiauEidami miesto gatvėmis mėgaujamės saulės spinduliais, šildančiais ne tik kūnus, bet ir sielas. Deja, yra žmonių, kuriems ta pati saulė kelia ne malonumą, bet baimę. Saulei alergiškiems žmonėms, ilgiau pabuvusiems saulėje, išberia odą, atsiranda raudonų dėmių su smulkiais spuogeliais ar skysčio pripildytų niežtinčių pūslių. Apie alergiją saulės spinduliams kalbamės su Kauno medicinos universiteto Odos ir venerinių ligų klinikos doktorante dermatovenerologe Vesta KUČINSKIENE....
Skaityti daugiauVasara – toks metas, kai kiekvienas nori šiek tiek atsipalaiduoti, šiek tiek pavalgyti, šiek tiek išgerti... Jei dėl tokio „aktyvaus“ poilsio suskausta pilvą, – nieko tokio, galima išgerti vaistų nuo skausmo, tabletę kitą, trečią... Ryte skauda galvą? Nieko, dar viena tabletė nepakenks... Juk nepakenks? Ir čia vieną rytą priėjus prie veidrodžio pastebi, veidas kažkodėl geltonas... Kaip apsaugoti kepenis, sutiko papasakoti Kauno medicinos universiteto klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas gydytojas gastroenterologas profesorius Limas KUPČINSKAS....
Skaityti daugiauPastaruoju metu alerginių ligų vis daugėja. Dažniausios iš jų: atopinis dermatitas, neurodermitas, alerginė sloga, šienligė, alerginės kilmės bronchitas, bronchinė astma, dilgėlinė, patinimai, paburkimai ir kt. Ar įmanoma šių ligų išvengti? Kaip turėtų maitintis būsimos mamos, kad jų kūdikių nekamuotų alergija? Į šiuos klausimus sutiko atsakyti Alergologijos centro, įsikūrusio Vilniuje, Antakalnio g. 124, gydytoja Nemira VAIČIULIONIENĖ....
Skaityti daugiauPasibaigė paskutinė darbo diena ir PAGALIAU prasidėjo atostogos. Beliko tik susikrauti lagaminus, palikti kaimynei raktus, kad gėlytės nesijaustų tarsi dykumoje, ir, nusitvėrus laimingus kelionės bilietus, keliauti ten, kur skaičiukų ir kitokių gudrybių prigrūsta galva paprasčiausiai nereikalinga. Akimirkai sustokite: galite pamiršti paplūdimo rankšluostį, galite nepasiimti šiltesnių drabužių, bet vaistų nuo alergijos pasiimkite. Dėl viso pikto....
Skaityti daugiauVilniaus universiteto Vidaus ligų pagrindų ir slaugos katedros doc. Algimantas VINGRAS Vabzdžių įgėlimai daugumai suaugusiųjų ir vaikų – tik neilgai trunkantis nemalonumas. Tačiau vienas iš 250 įgeltų žmonių reaguoja alergiškai. Alerginė reakcija atsiranda, kai organizmas jau yra įsijautrinęs vabzdžių nuodams, t.y. įkandimai pasikartoja. Reakcijos stiprumas nepriklauso nuo į organizmą patekusio nuodo kiekio....
Skaityti daugiauMokslininkai alergiją jau vadina šio amžiaus rykšte. Alergiškų žmonių vis daugėja. Šia liga serga apie 10–20 proc. žmonių, o įvairių ūminių, epizodinių ir trumpalaikių alergijos požymių pasitaiko net 20–40 proc. asmenų. Medikai sako, kad, jei išmoktume kontroliuoti savo sveikatos būklę, galėtume jaustis daug sveikesni. Kaip tai padaryti, klausiame gydytojos alergologės Astos BUDĖNIENĖS. ...
Skaityti daugiauDevynioliktajame amžiuje Charles Blackley nustatė, kad šienligę sukelia augalų žiedadulkės. Ilgainiui medicinos literatūroje atsirado terminas „polinozė“ (lot. pollinosis), kuris nusako ligos priežastį (žodis „pollen“ reiškia žiedadulkė). Nors alergiją sukelia įvairių augalų žiedadulkės, iki šiol dažnai apie alergišką žiedadulkėms žmogų sakoma, kad jis serga šienlige. ...
Skaityti daugiauBuityje neretai tenka susidurti su įvairiomis cheminėmis medžiagomis (skalbikliais, valikliais ir kt.), kurios dirgina odą ir dažnai sukelia alergiją, tad nuo jų saugantis rekomenduojama mūvėti gumines pirštines. Deja, dalies žmonių jos neapsaugo ir net pačios gali pabloginti būklę. Nesusidūrus sunku patikėti, tačiau dalis žmonių (apie 0,1 proc. gyventojų ir apie 3-10 proc. sveikatos priežiūros įstaigų personalo) kenčia nuo alergijos lateksui (šios medžiagos yra gaminiuose iš gumos). Jei kontaktuojant su guminėmis pirštinėmis, prezervatyvais, balionais, kūdikių žindukais ar kitais gaminiais, kurių sudėtyje yra gumos, pasireiškia alerginė reakcija, vadinasi, gali būti alergija lateksui. ...
Skaityti daugiauPavasarį, sušilus orams, plačiau atveriame langus ir aktyviai užsiimame namų ruoša. Kruopščiai tvarkome kambarius, iš visų kampelių valome dulkes, skalbiame užtiesalus, šveičiame plyteles... Kaip sėkmingai tvarkytis buityje, kad išvengtume alergenų bei nepageidaujamo odos sudirginimo? Apie tai kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologe Jolanta Urbštiene ir gydytoja dermatovenerologe Felicija Dankšiene. ...
Skaityti daugiau
