){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Svarbiausia, norint išvengti alerginių ligų - laikytis mitybos režimo. Nors ir labai būsimajai mamai norėtųsi suvalgyti obuolių, citrusinių vaisių, saldumynų - ji turi atsisakyti jų vaiko labui. Netgi obuolys gali sukelti alergines ligas - jeigu kūdikis gims įsijautrinęs, užteks kelių obuolių sulčių lašų, kad jį išbertų. Minėtus produktus reikia vartoti saikingai, po truputį. Gydytojos nuomone, valgant po nedaug, produktas neturėtų pakenkti: organizmas spėja jį pašalinti. Po labai nedaug galima valgyti ir šokolado, riešutų, chalvos, citrusinių vaisių.
Rekomenduojama nėščiosioms nepiktnaudžiauti ir pienu: vaisius gali įsijautrinti pieno baltymui, ir vėliau kūdikį maitinant pienu, gali išberti. Kad netrūktų kalcio, neretai nėščiosioms patariama gerti daug pieno, todėl būsimos mamos ir stengiasi kuo daugiau valgyti pieniškų produktų. Toks įjautrintas kūdikis gali būti alergiškas ne tik svetimam karvės, bet ir mamos pienui. Pirmaisiais kūdikystės mėnesiais bene dažniausiai ir išberia nuo pieno.
Būsimai mamai svarbu atminti, kad tiek jos pačios, tiek kūdikio sveikatos šaltinis - natūralūs produktai be konservantų, dažomųjų medžiagų ir stabilizatorių. Šiuo metu daugelyje produktų gali būti įvairiausių priedų, todėl labai svarbu pasidomėti, kokia produkto sudėtis. Nėščiajai reikėtų atsisakyti spalvotų čiulpinukų, saldainių, kolos, giros, limonado, nes juose gausu cheminių medžiagų. Vartoti daugiau daržovių ir vaisių iš kaimo, nepirkti atvežtų, chemikalais apdorotų obuolių, kai yra ne ką prastesnių lietuviškų. Nėštumo metu nereikėtų piktnaudžiauti ir prieskoniais, dirbtiniais priedais į sriubas, į mėsą - verčiau suvalgyti paprastos sriubos, natūralios mėsos gabaliuką, daržovių, įvairių kruopų košių.
“Jeigu tėvai, seneliai ar giminaičiai yra alergiški, galima spėti, kad alergiškas bus ir vaikas” - sakė N.Vaičiulionienė. Galimybė susirgti alerginėmis ligomis, kai jomis serga kas nors iš giminių, yra 30-40 proc.; 60 proc. - kai serga kuris nors iš tėvų; 80 proc. - kai alerginėmis ligomis serga abu tėvai. Netgi tais atvejais, kai visoje giminėje tarsi ir nėra alergiškų žmonių, yra 15 proc. tikimybė, kad vaikas bus alergiškas.
Ginekologai būsimoms mamoms neretai pataria visą nėštumo periodą gerti vitaminų ir polivitaminų su įvairiais mikroelementais. Tačiau,vartodama tuos vitaminus, mama įjautrina ir kūdikį - gimęs jis tampa alergiškas medikamentams. Pavyzdžiui, mamai pradėjus maitinti kūdikį adaptuotais mišinėliais, kurių sudėtyje yra vitaminų ir mikroelementų, maistas vaikui gali sukelti alergiją. Kad taip neatsitiktų, rekomenduojama vitaminus mamoms gerti saikingai, vienus pakeisti kitais, daryti pertraukas, leisti organizmui ir pačiam padirbėti. Jeigu nėštumas normalus, moteris neišsekusi, turi gerą apetitą, galima apsieiti ir be vitaminų.
Pamačiusios pirmuosius spuogelius ant kūdikio odos, mamos nusprendžia, kad išbėrė dėl prakaitavimo, pašutimo. Tačiau pirmiausia reikia pagalvoti, kokiu pienu maitinote ir kokiomis sultimis girdėte, kokį naują maistą parinkote. Alergijai praėjus, taip pat dar per anksti džiaugtis, kadangi ši alerginė reakcija buvo pirmas signalas, kad kūdikis alergiškas. Tai reiškia, kad bėrimas ar kitokios alerginės reakcijos ateityje bet kada gali pasirodyti. “Jau po pirmo signalo mama visą laiką turi būti atidi, - sakė gydytoja, - nes tiek vaikui esant mažam, tiek paaugus, niekada nėra garantijos, kad alerginė reakcija daugiau nepasikartos”.
Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į mitybą, bet ir į aplinką. Jai gali būti jautrūs jau dvejų metų kūdikiai. Mūsų namai nėra labai geros kokybės, daug kur įsimetęs grybelis, pelėsis - nėščioji įkvepia tokios aplinkos oro ir tampa alergiška ji ir jos vaisius. Ypač didelę įtaką aplinka turės kūdikiui, jei giminėje yra polinkis sirgti kvėpavimo takų alergijomis. Siekdami kūdikį apsaugoti nuo alerginių ligų, tėvai turėtų daryti viską, kad aplinkoje būtų kuo mažiau alergenų: paruošti kūdikiui sintetinę nealerginę patalynę, vietoj kilimų bute tiesti kilimėlius ar takus, kuriuos galima būtų išnešus laukan išpurtyti, neužgožti buto gėlėmis, stengtis nelaikyti gyvūnų - kačių, šunų, pelyčių, nes jie labai greitai įjautrina vaiko organizmą.
Artėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiaupavasariui atėjus ne vienam žmogui šis metų laikas tampa periodu, kuris, norisi, ...
Skaityti daugiauJau pavasaris. Akį ima džiuginti žibutės, „kačiukai“, kurie neretą žiedadulkėms jautresnį pilietį ima ir pravirkdo, slogą sukelia, o kai kuriuos net raudonom dėmėm išmėto. Tai – alergija, o su ja kovojančių, kaip žinoma, šiltuoju metų laiku padaugėja. Alergija – seniai žinoma liga, ir jau močiutės žinojo, kaip nuo jos gelbėtis. Tačiau ar išties šiuolaikiniam žmogui verta naudotis jų patirtimi? ...
Skaityti daugiaukas sukelia akių alergiją? alergija - tai viena iš padidėjusio jautrumo...
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad šis amžius – alerginių ligų epidemijos amžius. Alergologai yra paskelbę, kad po 10 metų kas trečias ketvirtas vaikas sirgs kokia nors alergine liga. Manoma, kad 2015–2020 m. pasaulyje 50 proc. suaugusiųjų bus alergiški. Pastebėta, kad kuo šalis labiau į Vakarus, tuo sergančiųjų alergijomis daugiau. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad alergiškų vaikų ir pas mus vis daugėja. Vieni jau gimsta alergiški, įsijautrinę dar motinos įsčiose, kiti tampa alergiški gimę. Kas tai lemia ir ką galima padaryti, kad kūdikio alergijos tikimybė būtų kuo mažesnė?...
Skaityti daugiauKas trečias planetos gyventojas kenčia nuo įvairių alergijos formų. Deja, bet artimiausiu metu ekspertai neprognozuoja išsivadavimo nuo jų: priešingai, manoma, kad greičiau nei po 15 m. nuo įvairių alergijos formų ir bronchų astmos gali kentėti daugiau nei pusė planetos gyventojų. ...
Skaityti daugiauPirmieji alergijos požymiai dažniausiai atsiranda jau ankstyvojoje vaikystėje. Tyrimų duomenimis, Europoje alerginėmis ligomis serga apie 20–30 proc. vaikų. Kokios priežastys lemia alergines ligas? Planuojant kūdikį bei nėštumo metu tėvams kyla daug klausimų, ypač jei yra rizika susilaukti alergiško kūdikio. Ar įmanoma šios ligos išvengti? Susilaukus alergiško kūdikio, klausimų kyla dar daugiau. Apie vaikų alergiją, priežastis, simptomus, jų kaitą, prevencines priemones bei gydymą kalbamės su Alerginių ligų diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologe ir klinikine imunologe Nemira Vaičiulioniene....
Skaityti daugiauEidami miesto gatvėmis mėgaujamės saulės spinduliais, šildančiais ne tik kūnus, bet ir sielas. Deja, yra žmonių, kuriems ta pati saulė kelia ne malonumą, bet baimę. Saulei alergiškiems žmonėms, ilgiau pabuvusiems saulėje, išberia odą, atsiranda raudonų dėmių su smulkiais spuogeliais ar skysčio pripildytų niežtinčių pūslių. Apie alergiją saulės spinduliams kalbamės su Kauno medicinos universiteto Odos ir venerinių ligų klinikos doktorante dermatovenerologe Vesta KUČINSKIENE....
Skaityti daugiauVasara – toks metas, kai kiekvienas nori šiek tiek atsipalaiduoti, šiek tiek pavalgyti, šiek tiek išgerti... Jei dėl tokio „aktyvaus“ poilsio suskausta pilvą, – nieko tokio, galima išgerti vaistų nuo skausmo, tabletę kitą, trečią... Ryte skauda galvą? Nieko, dar viena tabletė nepakenks... Juk nepakenks? Ir čia vieną rytą priėjus prie veidrodžio pastebi, veidas kažkodėl geltonas... Kaip apsaugoti kepenis, sutiko papasakoti Kauno medicinos universiteto klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas gydytojas gastroenterologas profesorius Limas KUPČINSKAS....
Skaityti daugiauPastaruoju metu alerginių ligų vis daugėja. Dažniausios iš jų: atopinis dermatitas, neurodermitas, alerginė sloga, šienligė, alerginės kilmės bronchitas, bronchinė astma, dilgėlinė, patinimai, paburkimai ir kt. Ar įmanoma šių ligų išvengti? Kaip turėtų maitintis būsimos mamos, kad jų kūdikių nekamuotų alergija? Į šiuos klausimus sutiko atsakyti Alergologijos centro, įsikūrusio Vilniuje, Antakalnio g. 124, gydytoja Nemira VAIČIULIONIENĖ....
Skaityti daugiauPasibaigė paskutinė darbo diena ir PAGALIAU prasidėjo atostogos. Beliko tik susikrauti lagaminus, palikti kaimynei raktus, kad gėlytės nesijaustų tarsi dykumoje, ir, nusitvėrus laimingus kelionės bilietus, keliauti ten, kur skaičiukų ir kitokių gudrybių prigrūsta galva paprasčiausiai nereikalinga. Akimirkai sustokite: galite pamiršti paplūdimo rankšluostį, galite nepasiimti šiltesnių drabužių, bet vaistų nuo alergijos pasiimkite. Dėl viso pikto....
Skaityti daugiauVilniaus universiteto Vidaus ligų pagrindų ir slaugos katedros doc. Algimantas VINGRAS Vabzdžių įgėlimai daugumai suaugusiųjų ir vaikų – tik neilgai trunkantis nemalonumas. Tačiau vienas iš 250 įgeltų žmonių reaguoja alergiškai. Alerginė reakcija atsiranda, kai organizmas jau yra įsijautrinęs vabzdžių nuodams, t.y. įkandimai pasikartoja. Reakcijos stiprumas nepriklauso nuo į organizmą patekusio nuodo kiekio....
Skaityti daugiauMokslininkai alergiją jau vadina šio amžiaus rykšte. Alergiškų žmonių vis daugėja. Šia liga serga apie 10–20 proc. žmonių, o įvairių ūminių, epizodinių ir trumpalaikių alergijos požymių pasitaiko net 20–40 proc. asmenų. Medikai sako, kad, jei išmoktume kontroliuoti savo sveikatos būklę, galėtume jaustis daug sveikesni. Kaip tai padaryti, klausiame gydytojos alergologės Astos BUDĖNIENĖS. ...
Skaityti daugiauDevynioliktajame amžiuje Charles Blackley nustatė, kad šienligę sukelia augalų žiedadulkės. Ilgainiui medicinos literatūroje atsirado terminas „polinozė“ (lot. pollinosis), kuris nusako ligos priežastį (žodis „pollen“ reiškia žiedadulkė). Nors alergiją sukelia įvairių augalų žiedadulkės, iki šiol dažnai apie alergišką žiedadulkėms žmogų sakoma, kad jis serga šienlige. ...
Skaityti daugiauBuityje neretai tenka susidurti su įvairiomis cheminėmis medžiagomis (skalbikliais, valikliais ir kt.), kurios dirgina odą ir dažnai sukelia alergiją, tad nuo jų saugantis rekomenduojama mūvėti gumines pirštines. Deja, dalies žmonių jos neapsaugo ir net pačios gali pabloginti būklę. Nesusidūrus sunku patikėti, tačiau dalis žmonių (apie 0,1 proc. gyventojų ir apie 3-10 proc. sveikatos priežiūros įstaigų personalo) kenčia nuo alergijos lateksui (šios medžiagos yra gaminiuose iš gumos). Jei kontaktuojant su guminėmis pirštinėmis, prezervatyvais, balionais, kūdikių žindukais ar kitais gaminiais, kurių sudėtyje yra gumos, pasireiškia alerginė reakcija, vadinasi, gali būti alergija lateksui. ...
Skaityti daugiauPavasarį, sušilus orams, plačiau atveriame langus ir aktyviai užsiimame namų ruoša. Kruopščiai tvarkome kambarius, iš visų kampelių valome dulkes, skalbiame užtiesalus, šveičiame plyteles... Kaip sėkmingai tvarkytis buityje, kad išvengtume alergenų bei nepageidaujamo odos sudirginimo? Apie tai kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologe Jolanta Urbštiene ir gydytoja dermatovenerologe Felicija Dankšiene. ...
Skaityti daugiau
