){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Gegužės mėnesį Lietuvos širdies asociacija kvietė prisijungti prie svarbaus pasaulinio judėjimo Go Red for Women, Lietuvoje nuo 2011 metų žinomo pavadinimu Raudona suknelė. Kiekvienoje pasaulio šalyje pasirenkama diena, kai raginama apsirengti raudonai arba prisiderinti raudonos spalvos detalę, papuošti raudonai aplinką. Raudona spalva – tai perspėjimas, signalas, kad širdies ir kraujagyslių ligų vis dar nemažėja, kad jos nusineša daugiausia gyvybių, kad reikia laiku susirūpinti, pasidomėti, o gautas žinias paskleisti draugams ir artimiesiems. Šią prevencijos kampaniją daugiau nei prieš 10 metų pradėjo Amerikos širdies asociacija šūkiu Go Red for Women (www.goredforwomen.org). Tarptautinis judėjimo simbolis – raudona suknelė. Europos kardiologų draugija pratęsė iniciatyvą, pavadindama ją Red Alert for Women (Raudonasis pavojus). Judėjimas išplito po visą pasaulį, yra remiamas įvairių tarptautinių organizacijų, kvie- čiančių aktyviai prisijungti nacionalines draugijas ir asociacijas. Europos kardiologų draugija, Pasaulio širdies federacija, Pasaulio širdies tinklas, Amerikos širdies asociacija savo tinklalapiuose pateikia gausios informacijos ir patarimų. Europos kardiologų draugija Latviją apdovanojo už sėkmingą dalyvavimą. Lietuvos širdies asociacija, bendradarbiaudama su Pasaulio širdies federacija, nuo 2011 metų prisijungė prie tarptautinio judėjimo Go Red for Women ir žiniasklaidoje tęsia informavimo kampaniją, kurios tikslas – skleisti informaciją apie rizikos sumažinimo priemones, skatinti sveikesnę gyvenseną, ligų prevenciją, ilginti gyvenimo trukmę, palaikyti pasaulinę sveiko senėjimo iniciatyvą. Šiais metais Lietuvoje kampanija tęsiama nauju formatu – Lietuvos širdies asociacija pristato Vaidoto Grigo fotografijų parodą Saugok širdį, kuri keliaus per Lietuvą. Parodos atidarymo Vilniaus Rotušėje metu gegužės 18 dieną rengiamoje spaudos konferencijoje aptartas problemos aktualumas. Lietuvoje kiekvienais metais širdies ir kraujagyslių ligos nusineša per 13 tūkst. moterų gyvybių. Mirčių struktūroje tai sudaro daugiau nei 65 proc., vyrų – 47 proc. Tiesa, vyrai pradeda sirgti anksčiau, bet moterų serga ir miršta daugiau. Moterų mirčių skaičius nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra beveik 4 kartus didesnis nei nuo vėžio. Pirmasis žingsnis, siekiant gerokai sumažinti riziką, yra nuolat skleisti žinias apie šią grėsmę sveikatai. Pasaulinė širdies federacija teigia, kad moterims vis dar nepakanka žinių apie šią grėsmę jų sveikatai, todėl joms širdies liga dažnai diagnozuojama pavėluotai dėl klaidinančių mitų. Todėl pirmasis žingsnis, siekiant gerokai sumažinti moterų riziką susirgti širdies ir kraujagyslių liga, yra informuoti jas apie šį pavojų.
Daugiau informacijos apie šią kampaniją rasite nuo 2011 metų veikiančioje specialiai Lietuvos širdies asociacijai sukurtoje svetainėje www.raudonasuknele.lt. Žinomos, visuomeniškai aktyvios Lietuvos moterys – sporto čempionė Daina Gudzinevičiūtė, dizainerė profesorė Jolanta Talaikytė, televizijos laidų vedėja, žurnalistė Rūta Mikelkevičiūtė, aktorė Nijolė Narmontaitė, žurnalistė Laima Lavastė, politikė Irena Degutienė bei daugelis kitų – nusifotografavo fotomenininko V. Grigo sukurtai specialiai nuotraukų serijai Saugok širdį, skirtai atkreipti dėmesį į dažniausią pasaulyje moterų mirties priežastį – širdies ir kraujagyslių ligas. Šiai specialiai iniciatyvai nusifotografavo ir kampanijos Lietuvoje organizatorės bei renginio globėja, Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė. Fotosesijoje visos moterys – akcijos garbės ambasadorės – pozavo vilkėdamos raudonai arba su šios spalvos detale, ir tokiu būdu prisidėjo prie tarptautinės šviečiamosios kampanijos. „Moterys buvo fotografuojamos mano stiliumi, kaip aš įpratęs, atsižvelgiant į kiekvienos asmenybę, individualumą ir kiekvieną atskleidžiant kaip modelį. Kai žmogus yra fotografuojamas, jis yra ir asmenybė, ir modelis. To ir siekiau. Projektas sukurtas per labai trumpą laiką: nuo pirmos fotosesijos iki nuotraukų parodai atspausdinimo nepraėjo nė mė- nuo, todėl darbo tempas buvo didelis“, – pasakojo fotomenininkas V. Grigas, kurio naujausia fotografijų paroda Vilniaus Rotušėje bus eksponuojama vieną dieną, o vėliau persikels į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas ir Lietuvos didžiųjų miestų savivaldybes. Judėjimo iniciatoriai įsitikinę, kad moterys, kaip šeimos židinio puoselėtojos, gautą informaciją gali paskleisti ir praktiškai pritaikyti savo šeimose, paskatindamos vyrus gyventi sveikiau, atsikratyti blogų įpročių, daugiau judėti, mažiau sėdėti, sveikiau maitintis, mažiau nervintis, įveikti stresą.
Moterys gali suteikti sveikos gyvensenos įgūdžių savo vaikams visam gyvenimui. Tai – sveikesnės visuomenės laidas. Garsi žurnalistė L. Lavastė parodos atidarymo proga parašė: „Mes, moterys, turime pakeisti situaciją. Ir ne tik dėl savęs. Privalome rūpintis savo sveikata, nes moteriai gamtos skirta misija būti šeimos sergėtoja ir puoselėtoja. Gerumo, taikos, meilės skleidėja ir ramybės sala šiame neramiame pasaulyje, kuriame jūs, vyrai, nevengiate pavojų, rizikos ir streso. Sveika ir laiminga moteris – tai sveika ir laiminga šeima, visuomenė bei tobulesnis pasaulis. Pažvelkite į mus. Mūsų raudonos suknelės ir raudonos spalvos ženklai simbolizuoja ne tik aistrą gyventi. Jos siunčia ir raudoną pavojaus signalą – stop. Žvelkime vieni į kitus, rūpinkimės vieni kitais. Ir, pamatę nerimą keliančius ženklus, nepamirškime laiku pasiteirauti: „Širdele mano, kodėl tu liūdna?“
Šaltinis: „Internistas“
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę