Patarimai prie ryžių lentynos
Parduotuvių lentynose galime rasti įvairių rūšių ryžių. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai pateikia tokius pagrindinius ryžių rūšių ypatumus:
· Rudieji (lukštenti, nešlifuoti) ryžiai. Gaunami nuo kultų ryžių pašalinant lukštą. Juose daug daugiau skaidulinių medžiagų nei baltuosiuose ryžiuose (viename rudųjų ryžių puodelyje jų yra apie 3,5 g, o puodelyje šlifuotų ryžių tik apie 1 g).
· Baltieji (šlifuoti) ryžiai. Gaunami nuo lukštentų ryžių šlifuojant pašalinus visas ar dalį luobelių ir gemalo. Šiuose ryžiuose daug mažiau naudingųjų medžiagų nei ruduosiuose. Tačiau jų privalumas – ilgesnis galiojimo laikas, kadangi apdirbimo metu pašalinamas gemalas, kurio riebalai gali greitai apkarsti.
· Plikyti ryžiai – tai ryžiai, kurie yra mirkyti vandenyje, termiškai apdoroti, išdžiovinti ir tik tuomet išlukštenti ar šlifuoti. Toks ryžių apdirbimo būdas suteikia jiems kietumo ir, nors dėl šios savybės juos reikia virti ilgiau nei baltuosius, tačiau jie išlieka birūs ir purūs. Be to, manoma, kad terminis apdorojimas prieš lukštenant ar šlifuojant padeda išsaugoti daugiau vitaminų ir mineralinių medžiagų.
Renkantis ryžius verta atkreipti dėmesį į skirtingoms ryžių rūšims būdingus ypatumus.
Rudieji ryžiai turi net 8 kartus daugiau magnio, beveik du kartus daugiau fosforo, kalcio ir geležies nei baltieji ir šiek tiek daugiau B grupės vitaminų ir folio rūgšties. Baltuosiuose ryžiuose yra šiek tiek daugiau baltymų ir mažiau riebalinių medžiagų.
Sveikatos tyrimai: kada mokėti nereikia
Atvykus pas šeimos gydytoją, dažnai iškyla klausimas: už kokius tyrimus teks susimokėti, o kas bus atlikta nemokamai? Kaip informavo Šiaulių teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėja Dalia Ozolienė, apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu nemokamai atliekamas hematologinis kraujo tyrimas, glikemijos kiekio kraujyje nustatymas, gliukozės toleravimo mėginys, C reaktyviojo baltymo ir/arba ENG tyrimas, šlapimo tyrimas juostele (su analizatoriumi), kalio ir natrio kiekio kraujo serume nustatymas, kreatinino ir šlapalo (urea) bei cholesterolio kiekio kraujyje (asmenims nuo 40 metų amžiaus ar esant šeimyninei anamnezei, antsvoriui, sergant kai kuriomis, tarp jų endokrininėmis, ligomis) nustatymas.
Jie atliekami nemokamai tik toje sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje esate prisirašę, o tyrimą atlikti paskiria gydytojas.
Taip pat nemokamai gali būti atlikti kai kurie profilaktiniai sveikatos tikrinimai. Tai – suaugusiesiems iki 65 metų bendras kraujo tyrimas, bendras šlapimo tyrimas ir gliukozės kiekio – 1 kartą per 2 metus. Vyresniems nei 65 metų amžiaus – bendras šlapimo tyrimas, gliukozės kiekio kraujyje tyrimas atliekami dažniau – 1 kartą per metus, o bendras kraujo tyrimas – 1 kartą per 2 metus. Cholesterolio tyrimas suaugusiesiems atliekamas 1 kartą per metus.
Vaikų profilaktiniai sveikatos tikrinimai atliekami tokia tvarka: vieną kartą atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai: 1 mėnesio amžiaus, jeigu vaikas gimė neišnešiotas, po ABO ar Rh konflikto, įgimtos infekcijos; 5–6 mėnesių amžiaus; 2–3 metų amžiaus; 6–7 metų amžiaus; 12–14 metų amžiaus. 12–14 metų amžiaus papildomai būtina nustatyti ir gliukozės kiekį kraujyje.
Norint profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Tai tik keletas dažniausių tyrimų. Jei norite sužinoti, kas dar mokama, o kas nemokama, visų pirma reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Taip pat informacijos galima gauti paskambinus ligonių kasų informacijos telefono numeriu 8 700 88 888.
Kai nugaros skausmas nebepakeliamas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų neurochirurgai pirmieji Baltijos šalyse pradėjo taikyti naują lėtinio nugaros skausmo gydymo būdą. Dėl nugaros skausmo darbingumą praradusiam pacientui implantuotas nugaros smegenis stimuliuojantis elektrodas, kurio siunčiami impulsai įveikia skausmą.
Operaciją atliko Kauno klinikų stuburo neurochirurgijos skyriaus vadovas dr. Bronius Špakauskas kartu su gydytoju neurochirurgu Andriumi Radžiūnu. Jiems padėjo daugiametę patirtį turintis kolega iš Suomijos..
„Didžiausia problema taikant tokią gydymo metodiką yra didelė implantuojamo elektrodo kaina“, – sako dr. Bronius Špakauskas. Jo skaičiavimais, minėto pobūdžio operacijų Lietuvoje per metus reikėtų maždaug dešimčiai pacientų. Nors nugaros skausmas vargina didelę dalį žmonių, stuburo operacijų reikia tik keliems procentams iš jų.
Nugaros smegenų elektrostimuliacijos operacijos pasaulyje jau yra tapusios lėtinio nugaros skausmo gydymo standartu, kai nepadeda kiti gydymo būdai. Taikant neurostimuliaciją, pacientams 70–80 proc. sumažėja skausmas, ir jie gali grįžti į normalų gyvenimą. Daugumai operuotų pacientų reikia mažesnių skausmą malšinančių vaistų dozių arba jie visai gali būti nustoti vartoti.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę