){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Savaime suprantama, kad pokalbį pradėjome nuo klausimų apie dainavimą. Kiekvieną šeštadienį matome Odetą televizijos ekrane gyvai dainuojančią įvairaus stiliaus muziką. „Dainavimas visada buvo mano svajonė, – pasakojo moteris. – Visada norėjau išbandyti save ir dainuoti scenoje, su orkestru, publikai. Draugams prisidainuoju ir taip – vakarėliuose, kompanijoje“. Tai galbūt dainavimas turėjo tapti Odetos profesija? Kodėl tuomet dabar ji dirba viešųjų ryšių srityje, o ne stovi ant scenos?
„Vaikystėje dainavau būdama labai maža. Vos šešerių dainavau vaikų ansamblyje. Vėliau mokyklos choras, kuris, kaip ir daugeliui moksleivių nelabai patiko“. Vaikystėje Odeta taip pat mokės skambinti pianinu, vis dėlto, kadangi ir šis užsiėmimas buvo ne savanoriškas, jis taip pat nelabai patiko. Taigi galiausiai po mokyklos stoti mokytis dainuoti profesionaliai, paprasčiausiai nebuvo pagrindų.
Vis dėlto dėmesio troškimas ir menas Odetai nesvetimi. Sužinojus, kad moteris net aštuonerius metus yra šokusi kartu su Panevėžio pučiamųjų orkestru, o vėliau – įvairių Lietuvos krepšinio klubų „Lietkabelis“, „Žalgiris“, „Lietuvos rytas-Statyba“, „Lietuvos nacionalinė rinktinė“ ir t.t.) palaikymo komandose, paaiškėja ir iš kur tas garsusis Odetos lankstumas ir špagatas. Pati Odeta juokiasi, kad tuomet merginos buvo pirmosios Lietuvoje, šokdavo daug ir visur – ne taip, kaip dabar, kai kiekvienas klubas turi savo šokėjas.
Iš tiesų be galo įdomu – iš kur tiek energijos ne tik intensyviam darbui, bet ir koncertams kiekvieną savaitgalį? „Kuo daugiau veiki, tuo daugiau turi energijos ir noro“, – paprastai atsako Odeta. Kiekvieną dieną po darbo ji kartu su partneriu Almantu vyksta į televiziją ir repetuoja bent porą valandų – juk norisi pasirodyti kuo geriau. „Sekmadieniais būnu išsunkta ir „negyva“, kadangi koncertų metu atiduodu labai daug, patiriu daug jaudulio, gaunu daug adrenalino“. Tačiau pailsėjus ateina pirmadienis – vėl nauja savaitė ir mintys apie tai, ką padaryti, kad šeštadienį pasirodyčiau dar geriau.
„Tiek laiko galiu skirti sau ir dėl to, kad kol kas neturiu šeimos, gyvenu tik sau. Todėl grįžusi neturiu dar rūpintis kitais, užsiimti namų ruošos darbais ir pan.“.
O kaipgi į tokį moters užsiėmimą reaguoja aplinkiniai? Bendradarbiai, draugai? Vis dėlto ne visiems gali patikti toks dažnas rodymasis viešumoje. Odeta atsako tiesiai šviesiai – „jei nebūtų draugų, artimiausių žmonių bei kolegų palaikymo, nebūčiau atsiradusi šiame projekte. Kažkada esu minėjusi, kad norėčiau sudainuoti gyvai, tad, kai pasitaikė proga, manęs ir paklausė, kodėl nedalyvauju projekte.“
Kiti labai svarbūs žmonės, tiek Odetos gyvenime, tiek ir dainuojant, – draugai. Kaip sakė ji pati – jie labai daug padeda, palaiko, paskatina ir suteikia energijos.
„Draugai yra mano pats didžiausias užgyventas turtas, jų turiu labai daug ir tikrų. Daugelis ateina į koncertus sirgti, tad kai dainuodamas matai savus žmones – jauti didžiulį palaikymą“.
Vis dėlto tik palaikymo ar geros energijos neužtenka gerai savijautai palaikyti. Pasiteirauvus, ką gi moteris daro, kad jaustųsi ir atrodytų gerai, kažko ypatingo neišgirsti. „Labai svarbus yra poilsis. Nors miego dažniausiai trūksta, taupydama energiją stengiuosi laiku atsigulti. Rytą pradedu didele stikline virinto vandens. Taip pat geriu daug mažiau kavos nei anksčiau – tik puodelį per dieną, o ant darbo stalo bei automobilyje visada turiu geriamojo vandens. Nevartoju jokio alkoholio savaitės eigoje, nes jis labai kenkia balsui. Dabar kur kas daugiau save palepinu grožio procedūromis, o tai neabejotinai prisideda ir prie geros savijautos.“
Be abejo, gerai savijautai svarbi ir mityba, netgi kiek apribota, juk persivalgyti yra nesveika, be to, – sukelia mieguistumą. „Galvoju, ką valgau, ką veikiu, kada einu miegoti“, – apibendrino Odeta.
Ar užsiima kokiu nors sportu? „Kol dainuoju, nesportuoju, pats dainavimas ir šio meto gyvenimo ritmas yra labai geras sportas. Tiesą sakant, ne vienas kilogramas buvo „pamestas“ nuo projekto.
Šiaip mėgstu plaukioti baseine, pasivaikščioti“.
Paklausta, ar nebūna akimirkų, kai toks tempas, nuolatinis užimtumas pradėtų varginti, Odeta iškart suprato, kur linksta pokalbis. „Ne vienas draugas ar draugė yra paklausę, ar man dar nenusibodo. Ne – dar nebuvo nė karto, kad taip pagalvočiau, ypač dabar, kai projekte tikrai neblogai sekasi. Nebuvo jokio nebenoriu, nebegaliu, nebeįdomu. Kaip tik atsirado daug naujų jėgų ir užsispyrimo eiti toliau. Noriu išbūti kuo ilgiau. Aš kartais net pagalvoju, kad labai nelaukiu projekto pabaigos. Labai jau artimi ir brangūs pasidarė žmonės iš projekto – visa laidos kūrybinė grupė, nuostabieji muzinaktai, mokytojai ir kiti“.
O kaip gyvenime? Juk ir šiaip būna momentų, kai aplink ne tik džiaugsmas ir juokas.
„Liūdesį vertinu natūraliai, juk dažnai būna, kai po linksmų ir gerų dalykų reikia ir paliūdėti“. Iš tiesų, kaip kalbėjo Odeta, būna ir skaudžių situacijų, ir praradimų ir atradimų. „Nesu toks žmogus, kuris puola į neviltį ir atsiriboja nuo visų. Jei liūdna, stengiuosi veikti ką nors aktyvaus arba tiesiog pagalvoti, „pasikalbėti su savimi“, ar tikrai taip labai blogai. Iš prigimties esu užkietėjusi optimistė. Nuoširdžiai tikiu, kad gera nuotaika ir šypsena gali labai daug. Nors esu šimtaprocentinė didelių miestų, nuolatinio judėjimo ir veiksmo gerbėja, būtent šiuo gyvenimo laikotarpiu kartais labai norisi gamtos, šiek tiek ramybės. Be galo myliu Druskininkus, kur su draugėmis dažnai nulekiame savaitgaliais tiesiog pabūti, pasidaryti procedūrų, pasidžiaugti gamta ir ramybe. Netir dalyvaudama projekte atradau šiam malonumui laiko.“
Ar nebus liūdna, kai koncertai kiekvieną šeštadienį pasibaigs? Juk dabar – tai nemaža gyvenimo dalis, atimanti daug laiko. Tačiau Odeta ir čia optimistiška: „keisiu aplinką, viskas jau suplanuota: 5 darbinės ir asmeninės kelionės. Kitu atveju iš tiesų, pasibaigus projektui, būtų šioks toks pasimetimas, ką gi daryti su savo laiku“.
Kaip paaiškėjo, Odeta labai mėgsta keliauti. Praėjusiais metais buvo itin daug tiek darbinių, tiek asmeninių kelionių – pati suskaičiavo, kad per visus metus Lietuvoje ji nebuvusi net 138 dienas, o aplankyta net 18 šalių, tarp jų ir įspūdingoji Argentina! „Ilgaisiais savaitgaliais stengiausi taip pat išvykti į kokią nors Europos sostinę, aplankyti draugus arr tiesiog pabūti kitoje aplinkoje. Šiaip mėgstu tik aktyvųkeliavimą, jokiu būdu ne gulėjimą paplūdimyje ar laiko leidimą viešbutyje „viskas įskaičiuota“.
Kelionės kelionėmis, o kas toliau? Nesinori tikėti, kad tokia aktyvi Odeta nurims. „Pasvarstau apie tolesnį mokymąsi dainuoti pas profesionalų pedagogą tiesiog sau. Muzika – neatsiejama mano gyvenimo dalis. Be galo žaviuosi gerai dainuojančiais ir šokančiais žmonėmis. Taip pat šmėsteli mintis, kad gal norėtųsi grįžti ir prie pianino, nors tai dabar būtų kaip mokytis naują kalbą – juk net skaityti natas reiktų mokytis iš naujo. Pasibaigus projektui būtinai pratęsiu ispanų kalbos studijas. O toliau viskas tekės savo vaga. Gyvenu labai dinamiškai, todėl tikrai žinau, kad vėl įsisuksiu į sau malonią veiklą. Jau dabar žinau, kad dalyvavimas projekte neliko be pėdsako. Šis gyvenimo etapas – vienas smagiausių ir įdomiausių, kupinas naujų patyrimų, naujų, be galo svarbių man žmonių pažinimo ir naujų atradimų. Ir visai nesvarbu, kaip baigsis šis projektas, drąsiai galiu pasakyti, kad savo didįjį prizą aš jau laimėjau!“
Nelieka nieko kito, kaip palinkėti Odetai sėkmės tiek projekte, tiek ir siekiant naujų tikslų.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę