){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Oda turi du pagrindinius sluoksnius: epidermį (jis yra paviršiuje) ir storesnį – dermą. Dermoje yra plaukų maišeliai (folikulai), prakaito liaukutės ir kt. Po derma yra vadinamasis subkutaninis (poodinis) sluoksnis. Dermoje susidaro naujos odos ląstelės. Jauna oda yra tampri ir elastinga dėl joje esančio elastino ir kolageno skaidulų. Jei suimtum ją į raukšlę, raukšlė iš karto išsilygintų (nebent būtum netekęs daug vandens, pavyzdžiui, po ilgo vėmimo ar viduriavimo). Metams bėgant, odoje esančios elastinės skaidulos palaipsniui praranda tamprumą, jos plonėja. Plonėja ir poodyje esančių riebalinių ląstelių, kurios taip pat suteikia odai lygumo ir putlumo. Ten, kur dažnai būdavo ištempiama arba susidarydavo natūralios klostės (pavyzdžiui, besišypsant, susiraukiant), oda nesugeba išsilyginti taip, kaip jaunystėje, ir tose vietose palaipsniui susidaro raukšlės. Jeigu žmogus rūko, ilgą laiką būna saulės atokaitoje, odos elastingumas greičiau mažėja, ir raukšlės atsiranda anksčiau arba jos būna ryškesnės.
Odoje yra milijonai jautrių elementų, reaguojančių į prisilietimą, spaudimą, šaltį, karštį, skausmą. Todėl niežulys – tai savotiška informacija smegenims, kad odoje ar ant jos yra kažkas, kas ją dirgina, kažkas, ko paprastai nebūna. Galbūt tai ropojantis vabaliukas, kuris sudirgina ant odos esančius plaukelius, galbūt oda sausa. Sausą odą neretai niežti todėl, kad jos paviršiuje yra daug negyvų ląstelių – pleiskanėlių. Kai kuriais atvejais, kai suvalgai alergiją sukeliančių maisto produktų, organizmo imuninė sistema išskiria tam tikras medžiagas, kurios taip pat gali sukelti odos niežulį. Niežulys gali varginti ir susirgus tam tikromis infekcinėmis ligomis (pavyzdžiui, lūpų pūsleline, vėjaraupiais ir kt.). Nėščias moteris taip pat gali varginti niežulys, dažniausiai jis pasireiškia pilvo srityje, kur oda labiausiai ištempiama, tačiau tam įtakos turi ir kiti veiksniai, pvz., odos sausumas. Kodėl niežulys nurimsta pasikasius? Mokslininkai mano, kad pasikasymas – stipresnis dirgiklis, kuris „numalšina“ ankstesnį dirgiklį, t.y. jautrūs elementai, apie kuriuos minėjau kiek anksčiau, nustoja kreipti dėmesį į niežulį sukeliantį dirgiklį ir reaguoja tik į kasymą, bent jau tuo momentu.
Kai minėjau ankstesniame klausime, odoje yra daugybė jautrių elementų, kurie reaguoja į bet kokį odos sudirginimą bei perduoda informaciją apie tai smegenims, o jos sprendžia kaip tu reaguosi. Kai tave kutena, jautrūs elementai gauna labai daug įvairių dirgiklių, jie tam tikra prasme perkraunami, o smegenys nusprendžia, kad organizmas turi būti pasiruošimo būsenos, t.y. tavo raumenys įsitempia, kad, esant poreikiui, galėtum pabėgti. Ne visos vietos vienodai jautrios kutenimui, tačiau vienareikšmis atsakymas į tai, kodėl taip yra, – dar nesugalvotas, viską sunkina tai, kad, pavyzdžiui, nervinių galūnėlių delnų odoje daugiau, bet labiau bijome padų kutenimo, taigi veiksnių, nulemiančių mūsų reakciją, yra daugiau nei vien tik jautrių odos elementų skaičius. Be to, kai kuteni save pats, tikriausiai nebūna juokinga... Kai tave kutena, tikriausiai dažnai prašai nustoti ir stengiesi išvengti kutenimo. Iš tikrųjų tai nėra atsipalaidavimas. Tu juokiesi todėl, kad tokiu būdu organizmas stengiasi sumažinti įtampą, jei negali sustabdyti to, kuris tave kutena. Fizinis aktyvumas ir juokas – gera priemonė sumažinti įtampą, nukreipti mintis ir t.t. Taigi tam tikra prasme – tai neblogas poilsis. Beje, kutenimo bijo ne tik žmonės, bet ir gyvūnai. Yra iškelta keletas teorijų, paaiškinančių, kam reikalingas kutenimas. Viena jų teigia, kad kutenimas padeda palaikyti artimą ryšį tarp, pvz., tėvų ir vaikų.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę