){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Penkiamečiai kasdien traukia prie šimtamečio ąžuolo. Čia vyksta gamtos pažinimo pamokos, ąžuolo teritorija tvarkoma, medis net tampa vaikiškų švenčių dalyviu. „Lopšelyje-darželyje „Pasaka“ ekologinio švietimo projektas vykdomas jau antrus metus. Pirmasis projektas „Gamtos pažinimo pamokos po ąžuolu“ (2006) pasisekė, jį iš dalies rėmė Vilniaus miesto savivaldybė. Ištisus metus vyko gamtos pažinimas po ąžuolu su VPU Vaikystės studijų katedros studentais, Jaunųjų gamtininkų centro metodininku Almantu Kulbiu, su darželio pedagogais ir vaikais,” – pasakojo auklėtoja ekspertė Danutė Plytnykienė.
Šiais metais projektas „Apjuoskime ąžuolą tvirtai“ įvykdytas puikiai, nes prie ąžuolo tvarkymo ir apsaugos darbų prisidėjo Žirmūnų bendruomenė, seniūnija, kaimyninis darželis „Spragtukas“, UAB „Švytėjimas“, kuris įrengė metalinį pertvarą nuo važiuojamosios kelio dalies, pastatė informacinį skydą. Projektą dalinai rėmė Aplinkos informacijos centras.
„Pasaka“ garsėja savo prasmingu ekologiniu ugdymu, įgyvendina įdomias aplinkosaugos ugdymo programas. Darželio direktorė Danguolė Babičienė pasakojo apie renginius, skirtus aplinkos atšilimo problemai, šiukšlių tvarkymui, medžių saugojimui, baterijų rinkimui. „Buvo darželyje toks itin smagus renginys, skirtas varlėms. Tai, kad jos sutraiškomos keliuose, kad griaunami jų namučiai, turi nemažą įtaką visai ekosistemai. Vaikai nemažai sužinojo apie varles. Tai, ką sužinojo papasakojo tėvams. O tėvai atvedę vaikus į darželį sakė, kad jie net nežinojo tokių įdomių dalykų apie varles. Tad vykdome ne tik vaikų, bet ir tėvelių švietimą,” – juokiasi darželio direktorė.
Pagal Danutės Plytnykienės vykdomą mokymą parengtos metodinės rekomendacijos. Dabar ir kiti darželiai gali gamtos pažinimą integruoti į kitas vaikų veiklas. Vykdoma programa yra savita keliais aspektais: vaikai nuo mažens mokomi svarbių aplinkosauginių dalykų, tuo pačiu lavinama vaiko atmintis, gebėjimas mąstyti ir sąmoningumas.
Lopšelio-darželio „Pasaka“ direktorės pavaduotoja ugdymui Jolita Gedvilienė sakė, kad jau prieš dešimtį metų darželio pedagogės nusprendė keisti vaikų mitybos įpročius. „Dabar darželį lankantys vaikai valgo daug daržovių, stiklinę sulčių išgeria pusvalandį prieš valgį. Jie ne taip „pamišę“ dėl saldumynų ir mėsos, nes juos valgome retai ir „nesureikšminame“ šių produktų. Savo mitybos įpročius vaikai atneša ir į namus, tad, tikimės, kad ir šeimose vaikai maitinasi sveikai”, – pasakojo J. Gedvilienė.
Taip pat lopšelyje-darželyje skatinamas fizinis aktyvumas. „Mūsų įstaigoje puoselėjamos bendrosios fizinio ugdymo vertybės – rytinė mankšta vaikus puikiai nuteikia visai dienai. Kūno kultūros valandėlės metu užduočių visoms raumenų grupėms atlikimas, judraus ir ramaus žaidimo taisyklių paisymas ugdo vaikų fizinį pajėgumą, ištvermę, valią, sugebėjimą išklausyti, įveikti kliūtis, kurti savaip ir įsivaizduoti imituojant judesius. Pastebėjau, kad daugelis vaikų linkę į plokščiapėdystę ir, tik tinkamas apavas, pėdos ir kojų pratimai, gali šiek tiek padėti ir stiprinti pėdos raumenis, užkirsti kelią šiai ligai,” – sako auklėtoja ekspertė Danutė Plytnykienė.
Kai kurie vaikai, užuot ramiai žaidę, kūno kultūros valandėlės metu nesusivaldo, bėga, griūna, vartosi, trukdo kitiems arba iš malonumo spiegia, dažnai užkliūna, užsigauna. Galima daryti išvadą, kad vaikams trūksta fizinio krūvio, ribojama laisvė judėti. Jie lyg ir nebesuvokia, kada sustoti, kaip elgtis, kad neužgautum draugo arba jaunesnio ir silpnesnio už save vaiko. Išgirsti ir tinkamai atlikti judesį padeda pavyzdys tų vaikų, kurie jau supranta, geba išklausyti, dėmesingi ir drausmingi.
„Reikia skatinti vaikus judėti įvairiausiais būdais. Augančio vaiko sveikata priklauso ne tik nuo paveldėjimo, amžiaus, individualių savybių, bet ir nuo fizinio aktyvumo tenkinimo, judėjimo laisvės užtikrinimo visą dieną. Gerėjant vaikų fiziniam aktyvumui, mažėja vaikų sergamumas,” – įsitikinusi D. Plytnykienė.
Sveikos mitybos, fizinio aktyvumo ir įdomios veiklos įtaką iliustruoja vaikų darželio lankomumas. Pasak įstaigos direktorės, atlikus skaičiavimus buvo išvestas vidurkis, rodantis, jog lapkričio mėnesį vaikai į darželį nėjo vos kelias dienas.
Linkime „Pasakos“ darželinukams neblėstančio noro rūpintis aplinka, stiprios sveikatos ir laimingos vaikystės!
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę