){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Įsipjovus atrodo, kad iš žaizdos srūva vienalytis raudonos spalvos skystis – kraujas. Bet, jei lašelį kraujo išdidintume, pavyzdžiui, pažiūrėtume į jį pro mikroskopą, pamatytume, kad kraują sudaro net kelių rūšių ląstelės: raudonieji kraujo kūneliai – eritrocitai, baltieji kraujo kūneliai – leukocitai, trombocitai (pastarieji svarbūs susidarant krešuliui) ir kt. Plazma (skystoji kraujo dalis) – medžiaga, kurioje „plaukioja“ kraujo ląstelės, yra gelsvos spalvos. Kaip jau supratote, kraujo spalvą nulemia eritrocitai, kitaip dar vadinami raudonaisiais kraujo kūneliais. Eritrocitas raudonas todėl, kad jo sudėtyje yra hemoglobino – raudonojo pigmento. Hemoglobinas užima net 1/3 eritrocito tūrio. Jis susidaro susijungus baltymui globinui su keturiais geležies atomais bei kitais elementais. Hemoglobinas prijungia deguonį ir perneša jį į visus organus bei audinius. Ar kada teko pastebėti, kaip ilgainiui keičiasi neliečiamas geležies lakštas? Jis oksiuojasi, paprastai tariant – rūdija. Hemoglobinui prijungus deguonies atomus, ir įgaunama būdinga raudona spalva.
Gyvūnijos pasaulyje galima aptikti ir kitokios spalvos kraujo – žalio (jūros kirmėlių), mėlyno (skorpionų, aštuonkojų). O štai pasakojimai apie mėlyną žmonių kraują tėra tik pasakos.
Šlapimo spalva, priešingai nei kraujo, kintama ir priklauso nuo keleto veiksnių. Pirmiausia – nuo suvartoto skysčio kiekio. Daug geriant, valgant vandeningų vaisių, pavyzdžiui, arbūzų ir t.t., šlapimas prasiskiedžia ir tampa šviesiai gelsvas su vos matomu atspalviu. Sergant kai kuriomis ligomis, šlapimo spalva gali būti intensyvi, net tamsiai ruda arba raudona.
Žmogaus šlapimo spalva priklauso nuo bilirubino apykaitos produktų kiekio. Kuo jų daugiau – tuo spalva tamsesnė. Šviežiame šlapime yra urobilinogenų, kurie ore oksiduojasi ir tampa geltonos – geltonai oranžinės spalvos. Todėl pastovėjęs šlapimas būna tamsesnis nei šviežias. Kai dėl tam tikrų priežasčių, pavyzdžiui, akmenligės į šlapimą patenka kraujo, šlapimas gali nusidažyti raudonai. Šlapimo spalva gali pasikeisti ir pavartojus tam tikrų vaistų. Gilioje senovėje pagal šlapimo spalvą nustatydavo ne tik ligas, bet net ir nėštumą. Buvo sakoma, kad nėščios moters šlapimas skaidrus, neprinokusios citrinos spalvos su balkšvu atspalviu. Kalbėta, kad mergaitės besilaukiančios moters šlapimo spalva – tamsesnė. Visa tai šiandien vertinama tik kaip prietarai.
Pagal akių spalvą bandoma spėti apie žmogaus charakterį, tačiau vienintelis dalykas, kurį byloja akių spalva, – tai tam tikras genetinis žmogaus paveldėjimas. Pagrindinę akies dalį sudaro akies obuolys. Pačiame paviršiuje yra skaidri ragena, giliau – gyslainė. Gyslainėje gausu kraujagyslių ir pigmento. Priekinė gyslainės dalis vadinama rainele, ji ir yra atsakinga už akių spalvą. Rainelėje yra specialios ląstelės – chromatoforai, kuriose yra pigmentas melaninas. Kuo šio pigmento daugiau, tuo akies spalva tamsesnė. Galutinė vaiko akių spalva susiformuoja pe 2–3 gyvenimo metus. Senstant akių spalva taip pat kinta. Albinosų rainelė raudonos spalvos, nes šie žmonės neturi pigmento melanino, o alinkiniai mato tiesiog persišviečiančias gyslainės kraujagysles. Žinomi atvejai, kai žmonės arba gyvūnai turi skirtingų spalvų akis. Tai nėra liga, šį reiškinį galima įvardinti kaip „gamtos dovana“. Dabar mokslas pasiekęs tiek, kad panorėjus akių spalvą galima keisti nors ir kiekvieną dieną. Tokia procedūra visiškai neskausminga, o trunka ji lygiai tiek, per kiek įsidedi kontaktinius lęšius. Nori ko nors originalesnio? Gali įsidėti geltonus lęšius su šypsenėle, kokiu nors simboliu ar nedideliu užrašu.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę