){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kiekvienas žmogaus plaukas auga iš gana gilios „duobutės“ galvos odoje, vadinamos plauko folikulu. Folikulo viduje yra plauko šaknis, kurią, kaip ir bet kokio augalo šaknį, sudaro besidalijančios ląstelės. Jaunesnės ląstelės stumia senesnes, ir dėl to plaukas auga. Plaukas turi savo augimo ciklą: pirmiausia jis auga, po to būna nykimo fazė ir galiausiai – ramybės fazė. Pirmoji fazė trunka ilgiausiai, apie 80 procentų galvos plaukų yra būtent augimo fazės. Kiekvienas galvos plaukas (žinoma, jei jo niekas neišrauna anksčiau laiko) auga 2–6 metus. Apskaičiuota, kad per 28 dienas plaukas paauga vidutiniškai 1 cm. Kai kuriems žmonėms sunku užsiauginti ilgesnius plaukus, nes jų plaukų augimo periodas yra trumpesnis. Dėl tos pačios priežasties iki begalybės neauga ir, pvz., rankų plaukai, jų augimo fazės trukmė tesudaro vos 30–45 dienas (t.y. beveik iki 49 kartų trumpiau nei galvos plaukai). Plaukų augimo greitį galima šiek tiek pareguliuoti (paskatinti) atsisakius žalingų įpročių, pavyzdžiui, metus rūkyti, tinkamai prižiūrint plaukus ir galvos odą, valgant sveiką maistą, t.y. užtikrinus organizmo sveikatą. Tačiau labiausiai plaukų augimo greitis priklauso ne nuo mūsų pastangų, o nuo tam tikrų kraujyje esančių hormonų. Paauglystėje, ir ypač moterims nėštumo metu, plaukų augimo tempas pagreitėja, o pagimdžius kūdikėlį plaukai po kurio laiko ima gausiai slinkti.
Garsas – tai tam tikra judesio energijos forma, kurią sukelia bet koks virpantis objektas. Tačiau ta energija yra visai mažytė. Pavyzdžiui, net ir grojančio simfoninio orkestro garso energija teprilygsta menkos galios kaitinamosios lemputės šviesos ir šilumos energijai. Visų garsų priežastis yra mechaniniai virpesiai, nors plika akimi jie paprastai nėra matomi, tačiau tuo pačiu principu veikia visi muzikos instrumentai, pvz, gitaros stygos, būgnų membranos ir t.t. Virpesiai sklinda ore, sudarydami garso bangą ir perduodami virpėjimą ausies būgneliui ir kitoms vidinės ausies dalims. Žmogaus ausimi girdimų garsų dažnis yra 16 Hz-20 kHz intervalu. Kuo stipresni daikto virpesiai, tuo ir garsas yra stipresnis. Kuo dažnesni virpesiai, tuo garso tonas yra aukštesnis. Ausis ne visų dažnių garsą girdi vienodai. Pavyzdžiui, žemesnio dažnio garsas girdimas ne taip garsiai, kaip tokio pat stiprumo aukšto dažnio garsas. Labai koncentruoti virpesiai dirgina klausą, todėl dažnai sakome, kad garsas „eina per ausis“. Metams bėgant klausa yra linkusi silpnėti, vyresnio amžiaus žmogus blogiau girdi aukšto dažnio garsus, tačiau kiekvieno žmogaus klausa yra visiškai individuali. Tuo galima paaiškinti, kodėl ne visada ir ne visiems žmonėms tas pats garsas sukelia nemalonius pojūčius. Kai kuriais atvejais nemalonūs garso sukeliami pojūčiai priklauso ir nuo žmogaus psichologinių pojūčių, pavyzdžiui, seneliai tikriausiai susigūžtų išgirdę pirmųjų dantų grąžtų zyzimą.
Skonį jaučiame dėl burnoje išdėstytų skonio receptorių. Paprastai grynas skonis būna keturių rūšių: kartus – receptoriai yra liežuvio šaknyje, rūgštus – liežuvio šonuose, saldus – arčiau liežuvio galo, sūrus – ant liežuvio galiuko ir jo priekinėje viršutinėje dalyje. Tai, kodėl valgydami tą patį produktą iš skirtingų indelių jaučiame skonio skirtumus, atsakyti nėra paprasta, nes kiekvienu atveju yra savo tiesa. Vienas iš faktų byloja, kad gėrimų skonis labai priklauso nuo to, kuri liežuvio vieta pirmiausiai pajunta gėrimo skonį. Siekiant, kad gėrimas patektų būtent ten, kur reikia, puodelis iš kurio geriate turi būti būtent tokios formos ir medžiagos kaip reikia: stori molinio puodelio kraštai, siauras stiklinis kaklelis, užaštrinti krištolo taurių kraštai ir t.t. Mokslininkai įrodė, kad skonis priklauso ir nuo žmogaus nuotaikos. Taigi uogienę „kabinti“ gali būti skaniausia kaip vaikystėje pas močiutę tiesiai iš puodo, o ne iš tvarkingai ant stalo pastatyto indelio. Agurkai statinėse ir stiklainiuose rūgsta kiek kitaip, todėl ir jų skonis skiriasi. Be to, laikant tam tikruose induose, pavyzdžiui, metaliniuose, plastmasiniuose, tarp produkto medžiagų ir, pvz., metalo gali vykti cheminės reakcijos, todėl ir skonis pasikeis, ko nebus laikant maistą stikliniame inde. Maisto skonis priklauso ir nuo to, kas buvo laikyta inde prieš sudedant mus dominantį produktą. Kaip šaldytuvas prisigeria kvapų, taip jų (nors ir neužuodžiame) prisigeria ir indai, o liežuvis juk viską žino.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę