){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Andžela Labanauskienė, laidos vedėja
Linkiu visiems kuo geriau susipažinti su savimi. Ir visai nesvarbu, kad pažintis su savimi gali užtrukti visą gyvenimą. Ji nepriklauso nuo to, kokius nuveikėte darbus, kiek protingų knygų perskaitėte ar su kokiu skaičiumi išmintingų žmonių pabendravote. Tai yra mūsų gyvenimo patirtis, jos dėka tampame išmintingi, geresni. Kartais daugiau įskaudinti, sudaužytomis širdimis, tačiau dėl to tik turtingesni.
Svarbiausia – suvokti, jog pažintis su savimi gali būti įdomi, bet galima ir nustebti, ir net nuliūsti. Tačiau susipažinti su savimi labai reikia, o dar svarbiau – susipažinus susidraugauti su tuo asmeniu.
Vaidotas Reivytis, režisierius
Man atrodo, kad dažnai gyvenime patys susigalvojame sau kokių bėdų. Pasineriame visa galva į rūpesčius rūpestėlius. Kai kurie pasineria į ligų paieškas. O juk gyvenime yra tiek daug įdomių reiškinių, aplinkui vaikšto tiek daug protingų žmonių, su kuriais būtų smagu pabendrauti… Gyventi galima labai įdomiai ir turiningai. Būtent to ir linkiu mūsų laidos žiūrovams ir žurnalo skaitytojams. Linkiu taip turiningai gyventi, kad pamirštumėte apie ligas.
Mindaugas Milaševičius, montažo režisierius
Gyvenimas yra pakankamai trumpas. Gal nuskambėjo ir liūdnai, tačiau aš visuomet nešiojuosi šią mintį su savimi. Ir tai leidžia man neišgyventi dėl nepakeičiamų dalykų. Dėl to leidžiu sau kartais sustoti ir neskubėti. Linkiu visiems išmokti gyventi neskubant, imant iš gyvenimo viską, ką jis duoda, ir ramiai vertinti nuo mūsų vis nenorinčias pasitraukti negandas.
Daiva Ausėnaitė, redaktorė-žurnalistė
Beveik kasdien tenka matyti žmonių kančias, jų pastangas kovoti ir nugalėti negailestingas ligas. Tų žmonių akyse visuomet matau keistą spindėjimą. Juk jie galėtų nekovoti, galėtų nesikelti iš lovos, o ką jau kalbėti apie kokius nors ateities planus ir svajones. Sergančio žmogaus svajonė – būti sveikam. Tačiau man teko matyti sergančiuosius, kurie pamiršta savo ligas, kurie gyvena ir džiaugiasi, kurie nepasiduoda ir net nežada nustoti šypsotis.
Ilgai mąsčiau, kas suteikia tiems žmonėms jėgų. Atrodo, žinau jų paslaptį. Tie žmonės nepaliauja mylėti, būti mylimi ir laukti meilės. Būtent šis Jausmas kiekvienam iš mūsų suteikia sparnus. Linkiu, kad kitais metais ir visą gyvenimą jus lydėtų didelis, stiprus ir tikras Jausmas. Linkiu jums kuo daugiau Meilės.
Dainius Gucevičius, operatorius
Ar įmanoma leisti sau bent mintyse pabėgti nuo visų rūpesčių? Linkiu, kad netektų ryte nubudus pasidžiaugti kelias sekundes sapno saldumu, o paskui vėl grįžti į tą „matricą“: darbai, paskolos, rūpesčiai šeimoje… Tegul nubudus kiekvieną rytą jus aplanko pasitenkinimo jausmas. Juk prasideda dar viena diena, kuri atneš gražių potyrių, patirčių ir nepamirštamų akimirkų. Tereikia gyventi atviromis akimis ir matyti tuos gerus dalykus, kurie jums nutinka kasdien. Linkiu gyventi atviromis akimis ir nesislėpti nuo gerų dalykų.
Andrius Mackevičius, aktorius
Be galo mėgstu žiūrėti kino filmus (ar tai jus stebina? (šypsosi)) ir viename teko išgirsti frazę, kuri tapo mano lozungu, devizu ir gyvenimo credo. Kai filmo herojus pateko į siaubingai nepavydėtiną situaciją, jis atsisuko į žiūrovus ir tarė: „Šypsokitės, ponai, šypsokitės!“ Esu įsitikinęs, kad tik gebėjimas neprarasti šypsenos, tikrojo optimizmo ir šviesaus požiūrio į gyvenimą gali apsaugoti mus nuo bet kokių negandų ir nelaimių, nuo baisiausių ligų. Kai, atrodo, kad viskas slysta iš po kojų ir priešai džiūgauja, jūsų šypsena gali juos ilgam paralyžuoti. Jie to nesitiki! Tad linkiu visiems ateinančiais metais neprarasti šypsenų.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę