){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Atsako gydytoja otoronolaringologė dr. Eglė GRADAUSKIENĖ
Gerą žmogaus klausą nulemia klausos analizatoriaus (ausies būgnelio, klausos kauliukų, sraigės, klausos nervo) veikla. Jeigu ausis gerai veikia – tuomet žmogus ir girdi gerai. Tačiau muzikinę klausą lemia ne tik gerai veikiančios ausys, bet ir gerai veikianti centrinės nervų sistema – smegenys. Gera muzikinė klausa yra paveldėtas dalykas – mes iš tėvų paveldime smegenų sugebėjimą įsiminti, atkurti ir atkartoti girdėtus garsus ir ritmiką, garsų dažninį lygį. Gerai muzikinei klausai svarbu ir tai, kad gerai veiktų ausys (kitaip neįmanoma tiksliai išgirsti muzikos), ir dar svarbiau, kad gerai veiktų smegenys – tiksliai užfiksuotų, ką išgirdo ausys, ir prireikus tiksliai atgamintų girdėtą informaciją.
Muzikinę klausą galima lavinti, pasitreniruoti tiksliai užfiksuoti girdimus garsus ir juos atkartoti. Tačiau iš esmės sugebėjimai yra įgimti, ir stipriai pakeisti jų neįmanoma. Žmonių, kurių muzikinė klausa yra tobula, ausys niekuo neypatingos, tačiau centrinė nervų sistema garsus koordinuoja tobuliau nei kitų žmonių. Pavyzdžiui, sakoma, kad kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis turėjo absoliučią klausą. Tai reiškia, kad, net išgirdęs pavienį muzikinį garsą, jis galėdavo tikslai pasakyti jo oktavą ir pustonį (o dauguma žmonių atskiria ir gali palyginti pustonius tik tada, jei jie skamba vienas po kito). Vadinasi, kompozitoriaus centrinė nervų sistema sugebėdavo nepaprastai tiksliai užfiksuoti ir įsiminti girdimą garsą.
Atsako gydytoja dermatovenerologė Daiva SAMULĖNIENĖ
Dažniausiai spuogų atsiranda paauglystėje, ir jų atsiradimą lemia hormonai. Hormonai sukelia odos riebalinių liaukų padidėjimą ir suaktyvėjimą, todėl oda ima gaminti daugiau riebalų. Paprastai riebalų liaukų pagaminti riebalai prasiskverbia pro plaukų maišelius ar poras į odos paviršių, tačiau, kai riebalų ima gamintis labai daug, jie susijungia su negyvomis odos ląstelėmis ir gali užkimšti poras. Tuomet formuojasi pūlinukas – spuogas.
Kodėl spuogai dažniausiai iškyla ant veido, kur juos mažiausiai norime matyti? Spuogai nevienodai atsiranda todėl, kad žmogaus odoje riebalinės liaukos yra pasiskirsčiusios nevienodai. Daugiausia riebalinių liaukų yra vadinamosiose seborėjinėse zonose – ant veido, viršutinės krūtinės dalies ir pečių juostos. Tose vietose yra daugiausiai riebalinių liaukų, išsiskiria daugiausiai riebalų, tie riebalai, susijungę su negyvomis odos ląstelėmis, dažniau užkemša plaukų folikulus, todėl ir kyla spuogai. Ant veido spuogų daugiausia dar ir todėl, kad čia lengviausia patekti visiems nešvarumams ir mikroorganizmams, nes veido nedengiame drabužiais. Kuo labiau oda užsiteršusi – tuo lengviau atsiranda spuogai. O, kadangi dažnai stengiamės paslėpti veido trūkumus kosmetika, veido oda dar labiau teršiasi, susidirgina, ir spuogai kyla labai lengvai, todėl svarbu prižiūrėti, kad veidas būtų švarus, ir nepiktnaudžiauti kosmetinėmis priemonėmis.
Atsako bendrosios praktikos gydytoja Birutė VENCKŪNIENĖ
„Blogas“ maistas gali būti dviejų rūšių: viena rūšis – tai sugedęs maistas, kita – tai maistas, kuris žmogui netinka. Kai maistas sugenda, pasensta, ant jo prisiveisia daug blogųjų bakterijų. Taip pat ant maisto gali būti ir ligų sukėlėjų – salmonelių, dizenterijos sukėlėjų, kurios sukelia sunkias ligas. Suvalgius maisto kartu su blogosiomis bakterijomis, jos ima daugintis pilve ir išskiria ten toksinus – nuodus. Taip atsiranda apsinuodijimas – prasideda pykinimas, viduriavimas, kadangi nuodai dirgina skrandžio ir žarnyno sieneles, ima skaudėti pilvą.
Nuodai gali pasigaminti ne tik skrandyje, bet ir pačiame maiste. Suvalgius tokio maisto, taip pat apsinuodijima, nes suvalgyti tokį maistą – tai tas pats, kas suvalgyti nestiprių nuodų.
Tačiau pilvą gali suskausti ir suvalgius maisto, kuris nėra sugedęs. Tai reiškia, kad žmogui toks maistas netinka. Pavyzdžiui, jeigu skrandis yra jautrus arba žmogus serga kokia nors skrandžio liga – opalige, skrandžio uždegimu, tada ne kiekvienas maistas tinka. Nuo perkepusio, riebaluose skrudinto maisto (pvz., skrudintų bulvyčių, bulvių traškučių), nuo aštraus ar labai rūgštaus maisto, nuo maisto, kuriame daug sintetinių dažiklių, šaldiklių, taip pat nuo gėrimų su angliarūgšte („burbuliukais“) gali skaudėti pilvą, tačiau tai jau bus ne dėl apsinuodijimo, o dėl to, kad toks maistas dirgina skrandžio ir žarnyno sieneles. Toks maistas skrandį tarsi „graužia“, nes skrandyje atsiranda daug rūgšties.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę