Baltaodžiams melanoma mažiau pavojinga
Nauji moksliniai tyrimai parodė, kad juodaodžiams ir lotynų amerikiečiams rizika mirti nuo odos vėžio didesnė nei baltaodžiams.
Nors pačia melanoma dažniau serga baltaodžiai, tačiau ji sunkiau pastebima ir diagnozuojama būtent tamsios odos žmonėms.
Mokslininkai bei gydytojai primena, kad, norint apsaugoti odą nuo saulės, vasarą reikia naudoti apsaugos priemones su indeksu SPF 45, taip pat vengti saulės tarp 10 valandos ryto iki 3 val. dienos.
Odos vėžys yra dažniausias iš visų vėžio atmainų – nuo šios ligos pasaulyje per metus miršta daugiau kaip 10 000 žmonių.
Vitaminų papildai nesumažina vėžio rizikos
Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad kalcio ir vitamino D papildai nesumažina krūties vėžio vystymosi rizikos.
Amerikos federalinė mokslininkų taryba nustatė, kad nėra jokių įrodymų, leidžiančių rekomenduoti konkrečius vitaminų papildus vėžio profilaktikai. Netgi sveikos mitybos taryba, asociacija, užsiimanti papildų prekyba, neteigia, kad jie mažina vėžio riziką.
„Nėra jokio vitaminų ar mineralų papildo, kuris būtų patvirtintas kaip mažinantis vėžio riziką“, – teigė Erikas Jakobsas (Eric Jacobs), Amerikos vėžio asociacijos vyriausiasis epidemiologas ir vitaminų specialistas.
Cholesterolio kiekį mažinantys vaistai gali sumažinti kataraktos riziką
Statinai, cholesterolį mažinantys vaistai, vartojami milijonų žmonių, gali sumažinti kataraktos riziką. Tai parodė neseniai atlikti tyrimai.
Penkerius metus buvo vykdomas eksperimentas, kuriame dalyvavo 1299 tiriamieji. Nustatyta, kad tiems, kurie vartojo statinų, su amžiumi susijusios kataraktos rizika buvo 45 proc. mažesnė nei jų nevartojusiems.
Sveika mityba padeda išsaugoti akis
Antioksidantų papildai gali sumažinti su senėjimu susijusios akies makulos (geltonosios dėmės) degeneracijos riziką.
Moksliniai tyrimai teigia, kad sveiki mitybos įpročiai, rekomenduojami vėžio rizikai mažinti, taip pat gali padėti išvengti dažniausių nebepataisomo aklumo, atsirandančio žmonėms iš išsivysčiusių šalių, priežasčių.
Nors ši makulos degeneracija dar nėra visiškai ištirta ir suprasta, ekspertai teigia, kad ją gali sukelti įvairi dėl oksidacijos reakcijų atsirandanti žala.
Prieš tai vykdyti tyrimai parodė, kad didelės antioksidantų dozės gali sumažinti nuo ankstyvosios iki vėlyvosios senėjimo sukeltos makulos degeneracijos progresavimą.
Ar gazuoti gėrimai tikrai kenkia?
Mokslininkai jau seniai įtarė, kad gazuotų gaiviųjų gėrimų sudėtyje esantis kofeinas, fosforas ir karbonatas gali trukdyti pasisavinti kalcį. Atlikti tyrimai parodė, kad bet kokio amžiaus gazuotų gėrimų mėgėjai dažniau patiria kaulų lūžius ir skilimus nei negeriantieji šių gėrimų.
Tačiau kitų rimtų tyrimų autoriai tvirtina, kad galbūt tai neturi nieko bendra. Vienintelis gazuotų gėrimų ingredientas kofeinas turi tiesioginę įtaką kalcio kiekiui, tačiau mokslininkai teigia, kad ji tokia maža, jog gali būti kompensuojama tinkama mityba.
Gali būti ir taip, kad gazuotų gėrimų mėgėjų silpnesni kaulai todėl, kad šie gėrimai jų mityboje pakeitė kitus gėrimus, turinčius kalcio, pvz., apelsinų sultis, pieną.
Migrena ir antsvoris – susiję
Vaikai, kenčiantys nuo migrenos sukeliamų galvos skausmų, yra labiau linkę į antsvorį.
Tyrėjų atradimas nenustebino, kadangi ankstesni tyrimai parodė šį polinkį ir suaugusiesiems.
„Skaičiai rodo, kad antsvoris gali lemti dažnesnius galvos skausmus vaikams, ypač migrenos“, – teigia Cincinačio vaikų ligoninės medicinos centro galvos skausmų centro direktorius pediatras neurologas Andrew D.Hershey. „Yra keletas to priežasčių, įskaitant ir silpną bendrą sveikatą, per mažą fizinį aktyvumą ir nesveiką mitybą. Galbūt antsvoris tiesiogiai migrenos ir nesukelia, tačiau vaikų antsvorio priežastys sukelia ir galvos skausmus“.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę