Pirmame kurse, kai rašėme, kodėl įstojome į mediciną, aš parašiau: “Kad apsaugočiau žmones nuo ligų”. Ir iš tikrųjų mano darbas - apsaugoti žmones nuo ligų.
Vyresnioji mano sesuo Kaune studijavo stomatologiją, o aš stengiausi visur sekti jos pėdomis. Ji mokėsi muzikos mokykloje, ir aš mokiausi groti. Ji įstojo į mediciną, ir aš pasirinkau mediciną Vilniuje.
1972 metais baigiau Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Tačiau tuomet aš laukiausi sūnaus ir negalėjau tuojau pat pradėti dirbti. Po dekretinių atostogų tuometinis sveikatos apsaugos ministro pavaduotojas dr. Songaila pasiūlė man darbą, kur buvo mažiausia eilė butui gauti. Toks gyvenimas - kartais likimas su mumis žaidžia. Taigi pradėjau dirbti sanitarinio švietimo namuose. Tuo metu Lietuvą buvo apėmusi tikra venerinių ligų epidemija ir mano darbas buvo informuoti visuomenę, kaip nuo jų saugotis, o viena iš mano pareigų buvo bendravimas su televizija.
Tuometinė Radijo ir televizijos valdžia labai atidžiai žiūrėjo į visuomenei teikiamą informaciją. Laidų vedėjai paprastai būdavo savo srities specialistai, turintys žurnalistinių sugebėjimų. Medicinos laidas vesdavo gydytojai, agronomai - žemės ūkio laidas, ekonomistai - laidas apie ekonomiką. Buvo siekiama, kad laidose būtų ne tik maloniai kalbamasi, bet ir pateikiama gili problemos analizė.
1980 metais mane pakvietė dirbti į televiziją. Labai nenorėjau. Mane apėmė tikra panika. Bijojau: beprotiškai sunkus ir atsakingas darbas. Ir esu labai dėkinga šviesaus atminimo žmogui, tuometiniam sveikatos apsaugos ministro pavaduotojui dr. Zaikauskui, kuris pasikvietė mane į savo kabinetą ir pasakė: “Vaikeli, eik, ten esi reikalinga”. O jeigu nesugebėsiu? Man pažadėjo, kad visada galėsiu grįžti į ankstesnę darbo vietą.
Niekada nemaniau, kad galėčiau dirbti televizijoje. Pradžioje labai bijojau kiekvienos laidos. Vaikystėje buvau bailiukė: jeigu reikėdavo koncertuoti (aš grojau), tai jau prieš dvi valandas delnai suprakaituodavo. Bet dabar jau 18 metų vedu sveikatos laidą, o ši laida mūsų televizijoje yra pati seniausia. Nėra nei vienos laidos, kurią taip ilgai būtų vedęs tas pats žmogus. Galbūt taip yra todėl, kad nenoriu pasakoti žiūrovams apie įvairias intrigas tarp gydytojų. Aš labai myliu savo žiūrovus ir manau, kad po laidos jie turėtų ne susinervinti, bet pasijusti daug geriau. Manau, laidą žiūri tie, kurių sveikata šlubuoja, - tai normalu. Bet sveikam žmogui taip pat reikėtų žinoti, kokie pirmieji klastingų ligų simptomai, kad galėtų laiku kreiptis į gydytoją. Teko girdėti tokių istorijų, kaip žmogui prieš porą mėnesių akyse raibuliavo, rankos drebėjo. Mūsų žmonės kantrūs, manė, praeis, o po poros mėnesių ištiko insultas. Jeigu tas žmogus būtų kreipęsis anksčiau, galbūt būtų insulto išvengęs.
Paskui baimė praėjo. Dabar kartais šiek tiek bijau, kai su pašnekovais bendraujame tiesioginiame eteryje. Tiesioginiame eteryje sunku dirbti: mano pašnekovai jaučiasi atsakingi už kiekvieną ištartą žodį, todėl kartais būna pernelyg įsitempę. Aš stengiuosi juos nuraminti. Bet man atrodo, kad tiesioginis eteris žmonėms labai patinka. Be to, po laidos žiūrovai gali paskambinti į studiją ir pasikalbėti su laidoje dalyvavusiu gydytoju.
Dabar viena laida tiesioginė (joje paliečiame tik vieną temą), o kita - montuota, kai žiūrovus informuojame apie įvairius renginius, parodas, kalbame keliomis temomis, rodome įvairius siužetus.
Aš gaunu naujausius žurnalus (skirtus visuomenei ir medikams) iš Vokietijos ir seku visas Europos naujoves. Taip pat iš Kopenhagoje esančio Pasaulio sveikatos organizacijos padalinio gaunu svarbiausią informaciją, į kurią medikams siūloma atkreipti dėmesį.
Šiais metais lankiausi Šveicarijoje, Austrijoje, Olandijoje, Italijoje, Amerikoje - visur mokausi.
Manau, kad jeigu nors keli žmonės po laidos susimąsto ir nubėga pas gydytoją - reiškia, aš tikrai daug padėjau. Buvo ir toks atvejis, kai man paskambino viena moteris, kuri po laidos atsiprašė savo vaiko, nes aprėkė jį be jokio pagrindo.
Su laikraščiu “Medicina ir dar kai kas visiems” darėme bendras akcijas: “Vasara be cigaretės”, profilaktinio sveikatos pasitikrinimo akciją. Daug žmonių atsiuntė užpildytas anketas. Laikraštis ir TV laida - labai geras duetas. Net 200 žmonių parašė, kad metė rūkyti.
Kai ruošiu laidą, man atrodo, kad ta tema - pati svarbiausia. Šiuo metu man aktuali vėžio tema, nes Lietuvoje labai didelis sergamumas.
Pats sunkiausias ir džiugiausias mano gyvenimo etapas buvo po Sausio įvykių, kai dirbome Kauno redakcijoje. Esu labai dėkinga kauniečiams, kurie parodė didelę meilę televizijos žmonėms. Kai sausio
17 d., nufilmavusi sužeistuosius, atvažiavau su vaizdajuoste į televiziją, mus saugojo apie tūkstantį žmonių. Pamatę mane, jie pradėjo ploti. Tai buvo didžiulis pasitenkinimas.
Būtų neteisinga, jeigu pasakyčiau, kad darbas televizijoje nenuskriaudė mano šeimos. Tai darbas, kuris reikalauja tavęs visos. Labai sunku rasti pakankamai laiko darbui ir namams. Kai sūnus buvo paauglys ir, pastebėjusi, kad prarandame kontaktą, paklausiau, ar kažkas negerai, ar per mažai dėmesio skiriu, jis atsakė: “Mamyt, aš tavim didžiuojuosi”. Jam buvo svarbu ne tai, kad mama kiekvieną dieną išvirtų cepelinų.
Darbas televizijoje tikrai nelengvas, bet aš nesigailiu, kad esu čia.
Labiausiai nepatinka, kai gydytojai kritikuoja savo kolegų darbą. Kai pasako: “Koks nemokša tave gydė?” Gydytojas turėtų paskambinti kolegai ir mandagiai su juo pasitarti.
Ligoniui leidžiu viską ir gerbiu visus jo kaprizus. Yra tokia indų patarlė: “Kai žmogus sveikas, jis turi šimtą planų, kai serga, turi tik vieną planą - pasveikti”.
Kiekvienas žmogus turi savo silpnąją vietą. Mano silpnoji vieta buvo skrandis - dabar jis mane vargina tik tada, kai jaučiu nervinę įtampą. Nemalonius simptomus skrandžio srityje pajaučiau dar studijų metais, ketvirtame kurse, nes labai uoliai mokiausi. Įtakos turėjo stresai, sunkūs egzaminai, prasta mityba (pietų pertraukos neturėjome, dažniausiai maitinomės sausa bandele). Bet dabar jaučiuosi puikiai, energijos turiu tiek, kad galiu kalnus nuversti.
Turiu savo asmeninį gydytoją dr. Irnių. Kai jam skambinu kviesdama į laidą, jis klausia: “Tai vėl skrandis?” Ne, sakau, profesoriau, skrandžio neskauda.
Nesu buvusi jokioje sanatorijoje ar poilsio namuose. Turiu savo dienos ritmą. Ryte mankštinuosi (namuose turiu treniruoklį). Man patinka mankštintis vienai. Mano principas - mūsų sveikata priklauso nuo mūsų bendravimo, todėl negalima krėsti sąmoningų šunybių, nes vėliau jos atsiliepia.
Liūdniausias gyvenimo atvejis buvo tėvų mirtis. Nors daug laiko prabėgo, bet neužmirštu jų. Noriu visiems pasakyti: mylėkite savo mamą ir tėtį, kol jie yra gyvi. Labai sunku, jei kankina mintis: gal galėjau dar ką nors jiems gero padaryti?
Užaugau Telšiuose. Tėtis buvo suvalkietis, mama - žemaitė. Deja, tėvelių nebėra. Bet mano vaikystė buvo nuostabi. Tėvai man davė viską, ką galėjo duoti. Deja, nebegaliu tėvams padėkoti. Man gaila, kad nepadariau dėl jų visko, ką galėjau.
Baigiau Telšių muzikos mokyklą. Iš tėvų išmokau žmonėms sakyti kuo daugiau gero. Amerikiečiai ne veltui į klausimą “kaip gyveni?” atsako “puikiai”. Kodėl? Kad draugas nudžiugtų, o priešas nuliūstų.
Energijos semiuosi iš nepaprastai gerų žmonių. Lietuvos televizijos kolektyvas nuostabus. Nors pro duris įeini blogai nusiteikusi, tačiau kas nors pajuokauja, ir nuotaika vėl pasitaiso. Daug kas klausia, kodėl aš tiek stengiuosi dėl kitų. Bet padėdama kitiems aš pati pasijuntu labai laiminga. Gal jau visi girdėjo mano kartojamus Motinos Teresės žodžius, bet dar kartą pasakysiu: “Pasistenkime, kad kiekvienas, pabendravęs su mumis, taptų nors kiek laimingesnis”. Jeigu kiekvienas taip darytų…
Gal 5 minutes. Grimuotojos man vis liepia nueiti į kosmetikos kabinetą, bet aš neturiu laiko. Nors žaviuosi moterimis, kurios grožiui skiria daugiau dėmesio.
Veduosi pasivaikščioti šnaucerę Džipsi. Juokais ją vadinu savo “psichoterapeute”.
Aš nepaprastai mėgstu muziką. Manau, tai pats
veiksmingiausias atsipalaidavimo būdas. Kai man būna labai liūdna, aš klausausi P.Čaikovskio pirmojo koncerto fortepijonui ir orkestrui. Tada man ašaros upeliais bėga, - taip visko gaila, - bet netrukus pasijaučiu geriau.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę