){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
[klausimas]Kas Jums žaviausia ir mieliausia šiame darbe? [/klausimas]
Vienas svarbiausių motyvų dirbti tokį darbą man buvo galimybė paskatinti žmones skirti laiko ir pastangų savo sveikatai gerinti. Turėdami žinių apie sveikatą, galime daug padėti sau ir kitiems. Man atrodo, kad greta mūsų yra nemažai pelenių, pas kurias dar neatskrido jų gerosios fėjos... Todėl malonu pristatyti laidos rubrikas apie grožį, paskatinti moteris skirti laiko sau.
Man svarbu, kad šis darbas skatina intensyviai tobulėti. Tačiau mažiau laiko lieka šeimai (Andželos ir Vytenio Labanauskų šeimoje auga du sūnūs ir dukra - red. past.), ir namuose ėmė rastis tam tikro chaoso (Andžela savikritiškai šypteli...). Vaikai ėmė labiau branginti laiką, kai galime būti visi kartu. Jie, anksčiau savaitgaliais mėgę kur nors keliauti, dažniau prašo: užsikurkime židinį, pabūkime visi kartu. Teko įgyti naujos patirties - išmokti derinti namų rūpesčius ir darbą. Žinoma, šioje srityje yra ir bus ką tobulinti! Štai viena Holivudo žvaigždė pelnė prizą už puikią aktorės karjerą, kurios ji pasiekė, drauge eidama motinystės „pareigas”. Man patrauklus toks gebėjimas.
Darbo diena, kurią vyksta filmavimas, man paprastai prasideda kirpykloje. Mėgstu stebėti profesionalų kirpėjų darbą ir džiaugtis jo rezultatais. Vėliau - grimas. Nemažai problemų dėl to, kad kiekvieną kartą tenka „išrasti” aprangą. Studijoje dominuoja šiltos spalvos, ir man gana sudėtinga pasirinkti tinkamos spalvos drabužius. Filmavimo dieną juos visuomet turiu, tačiau paieškos atima nemažai laiko.
[klausimas]Ar teko filmuotis negaluojant?[/klausimas]
O kaipgi?! Kartą labai nerimavau dėl spuogelio lūpų kamputyje, kurio kaltininkas - herpes virusas. Išgelbėjo grimuotojos Danguolės Kačiušienės meistriškumas. Iš pradžių, jos raminama, netikėjau, kad daugelis kolegų susiduria su panašiomis problemomis: „Jie neserga, nes kitaip matytume”, - sakiau. Pasirodo, visiems visko būna, tačiau daug ką galima paslėpti.
[klausimas]Ar dalyvaujate ir montuojant laidą, ar pamatote tik transliuojamą?[/klausimas]
Laidą ”Sveikas žmogus” žiūriu šeštadieniais, 13 val. Daug ką pamatau ir filmavimo metu. Man patinka pačiai analizuoti savo trūkumus, pastebėti, pavyzdžiui, kad šukuosenos garbanėlės, esant intensyviam studijos apšvietimui, meta šešėlius ant veido. Žinoma, labai vertingi pastebėjimai, kuriuos pasako režisierius Dainius Jašinskas, žurnalistė Daiva Ausėnaitė ir kiti. Jie - geranoriški ir draugiški. Taip išvengiame įtampos ir vadinamosios kameros baimės, kurią iš pradžių jaučiau. Dabar dublių reikia vis mažiau.
[klausimas]Ar mokotės tekstą mintinai, ar naudojatės ir sufleriu?[/klausimas]
Tekstus rašau pati. Laidos režisierius - puikus specialistas, griežtas ir reiklus. Mes, kaip ir dera informacinio pobūdžio laidai, siekiame laikytis aukštų estetinių standartų ir informaciją pateikti tiksliai. O, pavyzdžiui, pokalbių šou laidose improvizacijos pageidautinos. Aš neturiu teisės improvizuoti ir suklysti, ypač - pristatydama gydymo priemones ar metodus. Taigi be suflerio neišsiverčiame.
[klausimas]Kurie kolegos laidų vedėjai Jums imponuoja? [/klausimas]
Labai patinka laida ”Be pykčio”, kuri šiuo metu transliuojama labai vėlyvu metu, nesinori tikėti, kad kultūros laidos skiriamos tik naktį dirbantiems įstaigų sargams ir budintiesiems... Laidos vedėjas prof. L. Donskis žavi sugebėjimu daug ką pasakyti, nedemonstruojant savo pranašumo, ir tolerancija diskusijos dalyvių atžvilgiu.
Žiūrėdama laidas, dabar girdžiu ir matau ne tik tai, kas akivaizdu, bet ir tai, ko daugelis žiūrovų nepastebėtų.
[klausimas]Ko palinkėtumėte tiems, kurie dar nežiūri laidos ir neskaito žurnalo vienu pavadinimu “Sveikas žmogus”? [/klausimas]
Pirmiausia nuoširdžiai linkiu žiūrėti kurią nors laidą apie sveikatą, skaityti leidinius sveikatos ir profilaktikos temomis bei išmokti laiku atsiliepti į organizmo diktuojamus poreikius, susimąstyti apie savo galimybes gyventi aktyviai, sveikai maitintis. Manau, kad žmogus, nedirbantis fizinio darbo, važiuojantis automobiliu, turėtų bent valandą kasdien praleisti gryname ore arba aktyviai mankštindamasis sporto salėje ar namuose. Įvairių žmonių ir įvykių dėka aš nuolat įsitikinu sveikos gyvensenos svarba, ir man tai jau nėra propaganda. Norėčiau visiems žmonėms palinkėti to, ko linkime laidos metu: „Būkite sveiki!”. Juk be sveikatos ir visa kita - karjera, automobilis ar puikūs namai - nedžiugina.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę