){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ekologiškas gyvenimo būdas šitaip vadintis gali tada, kai žmogus aplinkai nedaro jokio neigiamo poveikio. Akivaizdu, kad, nekenkdamas aplinkai, jis nekenkia ir sau. Tačiau, kaip sako I. Kleinaitė, dabartiniame mūsų pasaulyje gyventi absoliučiai ekologiškai neįmanoma. Daug realistiškiau yra gyventi taip, kad natūralių išteklių atsinaujinimo ribos nebūtų peržengtos. Deja, žmonėms kol kas to padaryti ne tik, nepavyksta, bet netgi ir labai nesiseka.
Pasak pašnekovės, jei visi pasaulio žmonės gyventų kaip vidutinis amerikietis, prireiktų 5 planetų kaip mūsų, kad toks gyvenimo būdas galėtų tęstis. Europiečiai kiek kuklesni – mums užtektų „vos“ 3 planetų.
Vis dėlto, į paniką pulti nereikėtų, nes žmonės gali imtis priemonių ir situaciją šiek tiek pakeisti į gerąją pusę. Kiekvienas pradėdamas individualiai, nuo savęs.
Jei norite sužinoti, kiek stipriai savo veikla kenkiate aplinkai (o tuo pačiu ir sau), galite apsiskaičiuoti savo „ekologinį pėdsaką“ (http://www.myfootprint.org). Jis padeda suprasti, kokių, nors ir mažų, žingsnių reikia imtis.
Kodėl tai reikėtų daryti, jei ir taip patogu, o aplinka nelabai rūpi? I. Kleinaitė sako, kad ekologiškas gyvenimo būdas yra ne tik sveikesnis, bet ir įdomesnis. Dauguma bijo arba tiesiog tingi dėti pastangas pasikeitimams, tačiau mažiems žingsniams jų daug nereikia. Pašnekovė sako, kad reikia pradėti domėtis, o visa kita ateis natūraliai.
Pagrindinės sritys, kuriose keistis gali kiekvienas žmogus, yra: maistas, energija, atliekos, drabužiai, vanduo, transportas, būstas.
Šį kartą kiek arčiau pažvelkime į maistą, namus bei drabužius bei kosmetiką.
Rūpinantis ir ekologija, ir sveikata, labai svarbu tinkama mityba. Renkantis produktus reikėtų pirkti tik tuos, kurie yra ekologiškai, t.y. natūraliai išauginti bei pagaminti. Tokie dažniausiai yra tik mūsų gyvenamo regiono, o, jei importuoti, – reikia pasidomėti jų auginimo bei auginimo ekologinėmis ir socialinėmis. Ekologiška produkcija yra griežtai reglamentuojama ir kontroliuojama, produktai pažyminėti sertifikatais. Ekologiškų produktų sudėtyje nėra sintetinių maisto priedų (dažiklių, saldiklių, konservantų), jie neužteršti cheminėmis medžiagomis (nitratais, hormonais, etc.), yra išauginti rūpinantis aplinka, nenaudojant cheminių trąšų ir sintetinių pesticidų, tausojant neatsinaujinančius energijos šaltinius, nealinant dirvos.
Ekologinių sertifikuotų ūkių Lietuvoje 2007 metais buvo beveik 3000. Jų sąrašą ir artimiausią namams ūkį galite rasti svetainėje www.ekoagros.lt
Saugant sveikatą svarbi ne tik mityba, bet ir higiena, tinkamos kūno ir veido priežiūros priemonės. Renkantis kosmetiką derėtų nepirkti gaminių su sintetinėmis kvapiosiomis ir dažančiomis, antibakterinėmis medžiagomis. Svarbu, kad priemonės nebūtų išbandytos su gyvūnais, gamybai nebūtų naudojami gyvulinės kilmės ingredientai.
Natūralios medžiagos, žolių ir augalų ekstraktai – visa tai ekologiška ir patikima.
* Methyl, Propyl
* Butyl ir Ethyl Paraben
* Diethanolamine (DEA), Triethanolamine (TEA)
* Diazolidinyl Urea, Imidazolidinyl Urea
* Sodium Lauryl / Laureth Sulfate
* Petrolatum
* Propylene Glycol
* PVP/VA Copolymer
* Steralkonium Chloride
* Synthetic Colors
* Synthetic Fragrances
Pakeisti mitybos įpročius yra viena, o pakeisti buitį – visai kas kita, kadangi, norint tai padaryti radikaliai, iš pradžių gali prireikti nemažų investicijų.
Ekologiški baldai, grindų dangos yra pagaminti iš džiuto, vilnos, medvilnės, rotango. Baldai, pažymėti Miškų priežiūros tarnybos ženklu „FSC“ (ang. Forest Stewardship Council), yra pagaminti iš medienos, gaunamos iš pagal griežtus prižiūrimų miškų standartus, be to, yra užtikrinama, kad nebus iškirsta per daug medžių. Taigi taip prisidedate prie gamtos saugojimo.
Ekologiškiausi bei naudingiausi elektriniai ir elektroniniai namų apyvokos daiktai, be abejo, yra tie, kurie suvartoja mažiausiai energijos, vandens, skleidžia mažiau triukšmo, turi mažiau sveikatai ir aplinkai pavojingų medžiagų.
Atkreipkite dėmesį į juos žyminčius ženklus:
* Energy saving
* Energy star
* Energy
* Der blaue engel
* FSC
* EFC
Nepirkite produktų, kurių gamybai naudojamos itin kenksmingos sveikatai medžiagos: terpentinas, eteriai ir esteriai; chloro junginiai; lakieji organiniai junginiai; nitrobenzenas; formaldehidas; alkilfenoletoksilatai, amonio druskos; kvapai, triklozanas; fenoliai; natrio hipochloritas; kalio hidroksidas; perchloretilenas; natrio hidrosulfatas.
Gėlė
* Gulbė
* Mėlynasis angelas
* Vandens lelija
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę