){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Buvo sunku sutarti dėl interviu.
Na, ką padarysi – toks periodas, daug darbų susikaupė: ir universitete paskaitos, kaip Medicinos fakulteto dekanei reikia daug kur atstovauti fakultetui, o ir čia, dekanate, nuolat darbų sūkurys, ir Laboratorinės diagnostikos centre, kuriam vadovauju, dabar „karštas“ laikotarpis – kraustomės į naujas patalpas, todėl reikia priimti daug sprendimų, o to negali padaryti per minutę.
Dėstote universitete, esate laboratorinės diagnostikos centro direktorė – labai daug darbų...
Baigiau Medicinos fakultetą, esu gydytoja. Tačiau savo tolesnę veiklą susiejau su mokslo darbu. Dar nebaigusi pradėjau dirbti fakultete tuometinėje Fiziologijos ir biochemijos katedroje (dabar – Fiziologijos, biochemijos ir laboratorinės medicinos katedra). Turėjau galimybę dirbti mokslo darbą užsienyje ir grįžusi šias žinias pritaikyti praktikoje. Kaip tik taip ir atėjau dirbti į ligoninės laboratoriją. Tai darbai, susiję su naujausiais širdies ir kraujagyslių ligų laboratorinės diagnostikos metodais, ligų rizikos vertinimu. Šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad mes Lietuvoje, šioje Santariškių universiteto ligoninės laboratorijoje, vieni iš pirmųjų Vidurio ir Rytų Europoje įdiegėme tokius tyrimus. Taigi manau, kad pirmiausia ir svarbiausia yra profesinė veikla, ir ji yra man įdomi.
Kas matoma, palyginus mūsų šalies ir Vakarų šalių medicinos būklę?
Labai pagalvočiau, jei paklaustumėte, kur yra blogiau, o kur geriau. Yra sričių, kur Lietuvoje yra tikrai nėra blogiau, pvz., kalbant apie specialistų (gydytojų) parengimo lygį.
Kodėl Norvegijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse pilna lietuvių gydytojų – visų pirma, jie gerai profesiškai parengti, yra įvaldę naujausias technologijas. Gydytojai rezidentai, išmokę dirbti su tokia aparatūra, išvažiavę į mažesnes ligonines tų galimybių neturi. Tačiau taip yra daugelyje net ir turtingų šalių, nes naujausia sudėtinga tam tikros srities tyrimų ar modernių gydymo būdų įranga yra sukoncentruota centruose, kurių, net ir Europoje, gali būti tik keletas. O Lietuva nėra didelė, ir joje esantys įvairių medicinos sričių centrai (dažniausiai universitetų ligoninėse) yra lengvai pasiekiami, svarbu, kad jie būtų ir tarnautų mokymo bei medicinos praktikos reikmėms.
Ar daug kas pasikeitė, jei palygintume Jūsų studijų laikus ir dabartinius?
Patekti studijuoti mediciną buvo sunkiau – dideli konkursai. Jei lyginčiau savo studijas ir dabar: mes buvome tikrai gerai parengti specialistai, nors neturėjome rezidentūros ir tų papildomų metų, o iš karto pradėjome dirbti. Nemanau, kad buvome blogesni nei dabartiniai rezidentai. Dabar turime lakytis ES direktyvų, tačiau nemanau, kad turime aklai prie kiekvieno dokumento prisitaikyti, reikia ir kūrybiškai žiūrėti.
Antra vertus, studentai dabar yra laisvesni, kritiškesni, bendrauja kitaip nei anais laikais, todėl ne taip paprasta ir dėstytojams. Pavyzdžiui, mano studijų laikais tokių kaip dabar apeliacinių komisijų nebuvo, dėstytojo įvertinimas buvo galutinis, ir mes, studentai, jį priimdavome tokį, koks jis yra, kitos minties nebuvo.
Dabar ir žiniasklaida stengiasi išryškinti daugiau negatyvius nei pozityvius reiškinius, nors ir seniau buvo ir gerai, ir blogai. Juk ką čia rašysi apie žmones, kurie paprasčiausiai gerai dirba savo darbą.
Kaip sekasi derinti visus darbus? Ar lieka laisvo laiko?
Jokioje srityje vienas nelabai ką padarysi. Ar mokslinis darbas, ar vadovavimas fakultetui arba laboratorijai – turi dirbti komanda. Aš esu toks žmogus, kuris bando nuomones ir pozicijas suderinti: nors esame skirtingi, būtina išsakyti skirtingas nuomones, tačiau būtina ir sutarti, rasti kompromisą. Taip darbas palengvėja. Šiaip reikia paskirstyti dieną ir bandyti visur rasti laiko. Juk žmogaus gyvenime ne viskas yra darbas.
Kokių turite pomėgių?
Baigiau muzikos mokyklą, lygiagrečiai studijavau užsienio kalbą, norėjau stoti į konservatoriją, nes grojau fortepijonu. Dabar tokių aktyvių pomėgių neturiu, tačiau skaitau knygas: nėra dienos, kad neperskaityčiau bent puslapio – tai ramina, leidžia pamiršti kasdienos darbą. Svarbu ir visa kita: šeima, draugai, bendradarbiai – tam taip pat reikia palikti laiko. Taip pat koncertai filharmonijoje, teatras – kai galime, bandome visada nueiti.
Daugeliui žmonių įdomu, kaip gydytojas rūpinasi savo sveikata.
Visa kas genialu – paprasta. Taigi svarbiausia – fizinis aktyvumas, sveika mityba. Aš manau, kad gydytojas, kuris tai rekomenduoja, turi tuo tikėti pats, pats to laikytis ar bent būti išbandęs. Kai dirbau konsultacinį darbą, buvau išbandžius įvairias dietas. Esu aktyvi fizinio aktyvumo propaguotoja. Visi žinome, kad kol žmogus juda – tol gyvena, kaip ir viso jo organizmo veikla – juk kraujas negali sustoti tekėjęs, ląstelėse vykstanti medžiagų apykaita užtikrina energijos gamybą ir t.t. Dabar gi dažnai atrodo, kad žmogus be mašinos negali gyventi, o reikėtų pabandyti bet jau dieną be jos apsieiti. Dauguma lėtinių ligų yra susiję su tuo, kad žmogus juda vis mažiau. Tačiau lakstymas darbo koridoriais nepadės. Su švedais esame atlikę tyrimą, kuris parodė, kad skiriasi judėjimas darbo vietoje ir judėjimas, kuriam žmogus nusiteikia, t.y. laisvu laiku. Nebūtina visiems eiti į sporto klubus – yra parkų, miškelių, ir tam reikia skirti laiko. Pati bandau to laikytis. Aišku, reikia valios, o žmogui visada – kaip paprasčiau ir lengviau.
Kokie Jūsų artimiausi planai?
Bandau išlikti ten, kur yra įdomu, t.y. dirbdama mokslo darbą. Šiuo metu kartu su kardiologais, genetikais, biotechnologais, matematikais gilinamės į aterosklerozės patogenezę – vykdome sudėtingą bei įdomų projektą. Yra ir kitų įsipareigojimų: esu Europos mokslo patariamosios tarybos narė, todėl tenka važiuoti į Briuselį, taip pat dalyvauti savo specialybės renginiuose. Esu Lietuvos laboratorinės medicinos draugijos pirmininkė – tenka organizuoti konferencijas, kongresus. Be abejo, kaip Medicinos fakulteto dekanei, svarbus rūpestis fakulteto gerove: ir studentų, ir darbuotojų, jų darbo bei mokymosi sąlygomis. Tam būtina, kad visi kuo aktyviau įsijungtų į įvairius tarptautinius mokslo projektus, nes ten galima „paimti“ pinigus infrastruktūrai kurti ir jai tobulinti. Kito kelio nėra.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę