Ką reikėtų žinoti apie artritą?

Iš lotynų kalbos kilęs žodis artritas reiškia sąnario uždegimą. Artritu neretai vadinamos visos reumatinės ligos, kurių šiuo metu žinoma per 100. Reumatinės ligos sukelia sąnarių skausmą, sustingimą ir patinimą, ilgainiui atsiranda sąnarių braškėjimas, sutrinka jų judrumas, išryškėja deformacijos, vietinis skausmingumas. Kartais liga neapsiriboja vien sąnariu ir apima raumenis, kaulus, sausgysles, raiščius bei vidaus organus.
 

Artritas ir skausmas
Dažniausias reumatinės ligos simptomas yra skausmas. Artritas gali sukelti ūminį arba lėtinį skausmą. Ūminis skausmas - laikinas. Jis gali trukti kelias sekundes ar valandas, bet visada praeina, kai pažeidimas sugyja. Lėtinis skausmas pasireiškia sergant lėtinėmis reumatinėmis ligomis, tokiomis kaip osteoartritas, reumatoidinis artritas, lėtinė podagra ar kt. Artrito sukeltą lėtinį skausmą ligoniai vaizdžiai sutapatina su nuolatiniu stipriu dantų skausmu. Jis dažnai trunka savaites, mėnesius, metus ar net visą gyvenimą. Kartais stiprus skausmas trukdo atlikti paprasčiausius kasdienius veiksmus: atsikelti iš lovos, ištrinkti galvą, pasišukuoti, apsivilkti, uždaryti duris, pasigaminti valgį, susitvarkyti butą, įlipti į autobusą ir kt. Dėl skausmo mažėja sergančio žmogaus judrumas, fizinis aktyvumas. Sąnariai laikomi tokioje padėtyje, kurioje mažiau skauda. Sergantis žmogus gali tapti priklausomas nuo aplinkinių ir šeimos narių. Todėl labai svarbu laiku pradėti gydyti artritą ir jį lydintį skausmą.
Kas serga artritu?
Osteoartritas - tai pati dažniausia reumatinė liga, o reumatoidinis artritas - reumatinė liga, dėl kurios pacientas dažniausiai tampa invalidu. Tyrimai rodo, kad artritu serga 33 proc. visų moterų ir 25 proc. vyrų. Sergamumas reumatinėmis ligomis nuolat didėja. Lėtinis artrito sukeltas skausmas yra pagrindinė daugelio šalių sveikatos problema - jis lemia nedarbingumą, neįgalumą, apriboja kasdienį aktyvumą ir labai pablogina gyvenimo kokybę.
Kas sukelia artritą?
Kai kurie žmonės mano, kad šaltas ir drėgnas oras gali būti artrito priežastis. Tačiau meteorologinės sąlygos artrito nesukelia. Tikroji jo priežastis daugeliu atvejų lieka neaiški.
Skausmą sergant artritu gali sukelti vidinio sąnario apvalkalo, sinovijos uždegimas, sausgyslių ar raiščių pažeidimas, raumenų spazmas ar silpnumas, kaulo pakitimai ar kt. Artrito sukeltas skausmas kiekvienam žmogui labai individualus. Jis priklauso nuo sąnario uždegimo ir pažeidimo pobūdžio. Vieniems žmonėms skausmas stipriausias ryte atsikėlus iš lovos, kitiems - po ilgalaikio fizinio krūvio. Kiekvieno žmogaus skausmo jutimo slenkstis yra skirtingas ir skirtingai toleruojamas skausmas. Šios savybės priklauso nuo įvairių žmogaus organizmo fizinių ir emocinių ypatumų. Depresija, nerimas, padidėjęs pažeistų sričių jautrumas, kurį sukelia uždegimas ar audinių pažeidimas, nulemia skausmo stiprumą.
Kaip gydytojas gali įvertinti skausmą?
Skausmas - subjektyvus, unikalus pojūtis, kurio negalima pamatyti. Skausmo stiprumui matuoti naudojamos 10 balų skalės, kuriose 0 balų reiškia - "nėra skausmo", o 10 balų - "nepakeliamas skausmas". Pacientas gali įvertinti skausmo stiprumą tam tikru skaičiumi. Skausmo pobūdį padeda išaiškinti apibūdinimas žodžiais: kanda, duria, degina, maudžia ir kt. Visa tai padeda gydytojui daugiau sužinoti apie skausmą, kurį kenčia ligonis.


Kadangi tikslus skausmo apibūdinimas neretai svarbus diagnozei nustatyti ir gydymui parinkti, gerai, kai pacientas rašo skausmo dienyną, kuriame vieną ar dvi savaites prieš konsultaciją su gydytoju fiksuoja skausmo pojūčius. Svarbu kas dieną aprašyti situacijas, kurios sukelia skausmą ar keičia jo intensyvumą, pobūdį ir reakcijas į skausmą. Pavyzdžiui, "pirmadienio naktį aštrus kelių sąnarių skausmas, kurio priežastis greičiausiai buvo intensyvūs namų ruošos darbai, trukdė miegoti, antradienį ryte dėl skausmo buvo sunku atsikelti iš lovos. Tačiau išgėrus vaistų ir palaikius ledo maišelį ant kelių sąnarių, pavyko susidoroti su skausmu".
Kas nutinka, kai pacientas pirmą kartą dėl sąnario skausmo kreipiasi į gydytoją?

Gydytojui svarbu išsiaiškinti ligos priežastį, eigą, skausmo trukmę, stiprumą, pobūdį, atsiradimo dažnį, sustiprinančius ir palengvinančius veiksnius, sužinoti, kokių vaistų jau buvo vartota skausmui malšinti. Gydytojas apklausia, apžiūri pacientą ir atlieka tyrimus, kurie gali padėti nustatyti ligą, skausmo priežastis.
Kas gali gydyti sąnarių sukeltą skausmą?
Dažniausiai reumatine liga sergantį žmogų gydo reumatologas ir bendrosios praktikos gydytojas, kartais reikalinga ortopedo, kineziterapeuto, reabilitologo, ergoterapeuto, psichologo ar kitų specialistų pagalba. Labai svarbu, kad gydymo procese aktyviai dalyvautų ir pacientas.
Kaip gydomas artrito sukeltas skausmas?
Nėra vieno gydymo metodo, kuris būtų efektyvus visiems artritu sergantiems žmonėms. Dažniausiai gydytojas kiekvienam pacientui sudaro individualų gydymo planą.
Ūminio skausmo malšinimas


  • Vaistai.
    Kai nėra uždegimo, tinka nuskausminamasis vaistas acetaminofenas. Jis saugus vartoti iki keturių ar net šešių kartų per dieną.

    Prieš 100 metų susintetinus aspiriną, jis tapo vienu iš dažniausiai vartojamų vaistų. Kasmet jo nuperkama per 45 000 tonų. Tačiau dėl dažnų nepageidaujamų poveikių skrandžiui jis netinka artrito sukeltam skausmui ir uždegimui gydyti. Tokiais atvejais geriau rinktis kitus nesteroidinius vaistus nuo uždegimo.
  • Šiluma ir šaltis malšina skausmą, o ką geriau pasirinkti, priklauso nuo artrito rūšies. Todėl verta pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu. Šlapia šiluma (šilta vonia ar dušas) ar sausa šiluma (karšta pūslė), uždėta ant skausmingos srities 15 min., sumažina raumenų įtempimą, palengvina judesius. Ledo maišelis, susuktas į rankšluostį ir uždėtas 15 min. ant skausmingos vietos, sumažina patinimą. Šaltis netinka, kai sutrikusi pažeistos vietos kraujotaka.
  • Šilumos ar šalčio pojūtį gali sukelti ir tepalai. Jie dirgina odoje esančias nervų galūnėles ir numalšina skausmą. Tepalus patariama vartoti 3-4 kartus per dieną švelniai įtrinant į odą. Geriausiai tinka kapsaicino, dimetilsulfoksido ir metilsalicilato turintys tepalai (pavyzdžiui, Ben Gay®).
  • Specialios priemonės (įtvarai, supinatoriai ir ortezai) leidžia sąnariui pailsėti ir apsaugo jį nuo pažeidimo. Šios priemonės, kad nenusilptų aplink sąnarį esantys raumenys, neturėtų būti dėvimos ilgiau negu 2-3 val. per dieną.
  • Transkutaninė elektrinė nervo stimuliacija (TENS) - tai metodas, kuriuo nestiprūs elektriniai impulsai siunčiami arti odos paviršiaus skausmingoje srityje esančioms nervų galūnėlėms. Taip užblokuojamas skausmo informacijos plitimas į smegenis, ir skausmo pojūtis sumažėja.
  • Lengvas raumenų masažas pagerina kraujotaką, sušildo sujaudintą sritį. Artrito pažeisti sąnariai labai jautrūs, todėl masažą atliekantis specialistas turi gerai išmanyti ligą.
    Osteoartritas, reumatoidinis artritas, kaip ir daugelis kitų reumatinių ligų, yra lėtinės ir dažnai trunka visą gyvenimą. Kaip gydyti lėtinį skausmą ir išlaikyti gerą sąnarių funkciją bei gyvenimo kokybę, dažnai reikia tartis su gydytoju.


Lėtinio skausmo malšinimas

  • Vaistai
    Nesteroidinai vaistai nuo uždegimo malšina skausmą ir uždegimą, t.y. pagrindinius artrito simptomus, ir gali būti vartojami tiek ūminio, tiek ir lėtinio skausmo atveju. Tačiau dauguma šios grupės vaistų, ilgiau jų vartojant, žaloja skrandžio ir žarnyno gleivinę, gali sukelti pilvo skausmus, viduriavimą ar net skrandžio ir žarnyno opas. Tokios neigiamos gydymo pasekmės dažniau pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat tiems, kuriems jau yra buvusi skrandžio ar žarnyno opa, kurie serga lėtinėmis ligomis (širdies ir kraujagyslių, plaučių, cukriniu diabetu), vartoja hormonų ar aspirino. Todėl nesteroidinius vaistus nuo uždegimo būtina vartoti su maistu, užsigerti pilna stikline vandens. Jais gydantis reikia vengti nikotino, alkoholio ir kavos bei kitų skrandžio gleivinę dirginančių veiksnių.

    Siekiant išvengti virškinamojo trakto pažeidimo, pastaraisiais metai buvo sukurta nauja, saugesnė nesteroidinių vaistų nuo uždegimo klasė, vadinamieji specifiniai fermento COX-2 inhibitoriai. Šių vaistų efektyvumas nesiskiria nuo diklofenako, ibuprofeno, indometacino. Tačiau įrodyta, kad COX-2 inhibitoriai veikia kur kas specifiškiau. Jie gerai slopina uždegimą, tačiau beveik neveikia gleivinių. Pirmuoju naujausios specifinių COX-2 inhibitorių klasės atstovu, kuris buvo sukurtas JAV ir pradėtas plačiai vartoti osteoartrito ir reumatoidinio artrito simptomams malšinti, buvo celekoksibas. Jo efektyvumas ir saugumas patvirtintas atlikus klinikinius tyrimus, kuriuose dalyvavo daugelis tūkstančių pacientų.
    Hormonai labai veiksmingai gydo artrito simptomus, tačiau gali sukelti daug nepageidaujamų poveikių. Jų gali būti geriama arba leidžiama į sąnarį.
    Ligos eigą keičiantys vaistai vartojami sergant uždegiminėmis sąnarių ligomis. Šie vaistai veikia žmogaus organizmo imuninę sistemą, šalina imuninės reakcijos sutrikimus, sumažina sąnarių pažeidimą, atitolina neįgalumo grėsmę. Gydymas šiais vaistais, kad būtų išvengta galimų nepageidaujamų poveikių, reikalauja labai griežtos kontrolės.
    Pastaraisiais metais buvo sukurti naujos kartos labai efektyvūs ligos eigą keičiantys vaistai. Tai specialios biologinės medžiagos, kurios blokuoja žmogaus imuninės sistemos baltymą, vadinamą tumoro nekrozės faktoriumi, nuo kurio priklauso imuninė reakcija. Šios biologinės medžiagos ypač veiksmingai slopina imuninį uždegimą, stabdo sąnarių pažeidimą ir ligos progresavimą.
  • Kitos gydymo priemonės
    ¤ Antsvoris didina krūvį kojų sąnariams. Tyrimų išvadose rekomenduojama sumažinti antsvorį: jo turinčioms moterims sumažinus kūno svorį 10 kg, labai sumažėja kelių sąnarių osteoartrito tikimybė, o kai vienas kelio sąnarys jau pažeistas, sumažėja kitos pusės sąnario ligos rizika.
    ¤ Plaukimas, vaikščiojimas ar kiti neintensyvūs fiziniai pratimai gali numalšinti sąnarių skausmą ir sustingimą. Individuali fizinių pratimų programa turi būti parengta padedant kineziterapeutui. Tarp ligonių populiarūs įvairūs prietarai ("nejudra apsaugo sąnarius", "fizinių pratimų efektyvumas priklauso nuo jų intensyvumo" ir pan.) neturi pagrindo. Reguliari fizinė mankšta gerina sąnarių judrumą, stiprina raumenis, o šie apsaugo sąnarius; pacientas išlieka fiziškai pajėgus.
    ¤ Savijauta pagerėja nukreipus dėmesį nuo skausmo, daugiau laiko skiriant mėgstamai veiklai (pavyzdžiui, klausantis muzikos). Kartais gelbsti relaksacija, pokalbiai, meditacija, įvairūs psichologiniai metodai.
    ¤ Sąnarių tausojimo ir saugojimo technikos padeda išvengti grubių sąnarių deformacijų. Svarbu darbui naudoti stambesnius ir stipresnius sąnarius bei raumenis. Reikia vengti ilgalaikės vienodos kūno pozos, racionaliai derinti darbą ir poilsį, planuoti būsimus veiksmus iš anksto, dažnai ilsėtis, mažinti krūvį, gerai išsimiegoti ir kt.
    ¤ Kartais reumatinės ligos gydomos chirurgiškai. Dažniausiai tai daroma, kai liga labai progresavusi. Esant reikalui, pažeistas sąnarys pakeičiamas protezu.
    Daugelis žmonių ieško kitų artrito gydymo būdų: specialių dietų, maisto papildų, homeopatinių vaistų, procedūrų ar kt. Nors šie metodai gali būti nekenksmingi, iki šiol nėra jų efektyvumą patvirtinančių tyrimų. Kai kurie alternatyvūs gydymo metodai gali padėti kovoti su skausmu, sumažinti įtampą, padėti susigyventi su lėtine liga. Tačiau nereikia atsisakyti pagrindinio gydymo ir apie kitų metodų taikymą pasitarti su gydytoju.

 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai