Mažas ūgis – didesnė nesveikos širdies tikimybė?

Paradoksas, tačiau, kylant pragyvenimo lygiui, širdies ir kraujagyslių ligų sparčiai daugėja: Lietuvoje mirštamumas nuo jų daugiau nei du kartus didesnis už Europos vidurkį. Aterosklerozė, miokardo infarktas, arterinė hipertenzija ir kiti širdies sutrikimai dažnai pakerta darbingo amžiaus žmones, dažnas susirgęs lieka neįgalus ir nedarbingas....

Mūsų širdis nėra trapus organas, lengvai pertempiamas staigiu, per dideliu aktyvumu arba reguliaria sunkia mankšta. Iš tikrųjų sveika širdis yra stipriausias ir atspariausias jūsų kūno raumuo, pajėgus atlikti bet kokį organizmui skiriamą fizinį uždavinį. Ji yra darbingesnė ir pajėgesnė už bet kurią iki šiol žmogaus pagamintą mašiną ir turi nuosavą “remonto” sistemą. Ji gamina tiek daug energijos, kad jeigu jos viso gyvenimo pastangos būtų panaudotos vienam vieninteliam jėgos išsiveržimui, galėtų iškelti didžiausią karo laivą keletą metrų virš vandens, o jos per vieną dieną pagaminama energija galėtų iškelti žmogų iki Niujorko aukščiausio pastato viršaus (apie 443 m). Kad prilygtų širdies pajėgumui, vidaus degimo variklis be pertraukos ir taisymų turėtų dirbti apie keliasdešimt metų....

Pasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....

Širdies ir kraujagyslių sistema neatlaiko streso, netinkamos mitybos, žalingų įpročių, menko fizinio aktyvumo. Tai rizikos veiksniai, kurie didina tikimybę susirgti infarktu, insultu ar kitomis kraujotakos sistemos ligomis. Nustatyta, kad 20 proc. mūsų sveikatos lemia paveldėti genai, tad galbūt yra ryšys ir tarp žmogaus kūno sandaros, pvz., ūgio, ir širdies ir kraujagyslių ligų? Kalbamės su Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Lėtinės išeminės ligos sektoriaus vadove prof. Rūta Marija Babarskiene....

1. amžius : a) 20-30 metų; b) 31–40; c) 41–50; d) 51–60; e) per ...

Vieni teigia, kad lytinio akto metu vyrą gali ištikti infarktas, o kitiems tai sukelia šypseną. Ar iš tikrųjų taip gali nutikti, ar tai tik mitas? O gal reikia imtis kokių nors priemonių?...

Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis kraujotakos funkcijos paprastai sulėtėja ir gali ištikti infarktas (kai per užblokuotas širdies kraujagysles širdies raumuo negauna pakankamai deguonies) ar insultas (kai dėl aukšto kraujospūdžio pro susiaurėjusias arterijas prateka mažiau kraujo, kraujo krešuliukas užkemša arteriją ar kai kraujo spaudimas prasimuša pro susilpnėjusias kraujagysles, ir kraujas išsilieja į smegenis). Taigi kokių priemonių reikia imtis norint apsaugoti širdį nuo infarkto ir išvengti insulto?...

Pagyvenęs vyras, patyręs infarktą, visiškai nieko nestebina ir neverčia pasimetus traukyti pečiais. O jaunos 30–40 metų amžiaus moterys, kurioms nustatoma tokia pati diagnozė, dažniausiai priverčia ne tik susimąstyti, bet dar ir ligos istoriją pavartyti, tikintis atrasti neteisingai įvardintą ligos diagnozę. Deja... Šiandien ši diagnozė vis dažniu įrašoma į jaunų moterų ligų istorijas ir gyvenimą. Apie priežastis ir pasekmes skaitykite žemiau....

Dar nei vienas mokslininkas nesugebėjo sukurti prietaiso, savo sudėtingumu prilygstančio širdžiai. Tai ne tik organas, kuriame „gyvena meilė”, bet ir pompa, po visą organizmą išnešiojanti kraujyje ištirpusį deguonį. Kaip ir patys tobuliausi prietaisai, taip ir širdis kartais „lūžta“. Bet kokie širdies darbo nesklandumai gali kainuoti brangiai – ne tik išgąstį, skausmo ašaras, bet ir gyvybę. Apie tai, kaip atpažinti miokardo infarktą, jį įveikti ir išgyventi, kalbiname kardiologą dr. Vytautą GRINIŲ. ...

Apie infarktą ir jo profilaktiką kalbėta buvo ne kartą ir ne du, tačiau, peržvelgus ligoninių statistikas, darosi panašu, kad vis dar didelė dalis žmonių pernelyg nerimtai žiūri į šią rimtą ligą. Šiame straipsnyje bandysime atsakyti į pagrindinius klausimus, susijusius su infarkto rizika ir profilaktika. Tai padaryti mums padeda Vilniaus Santariškių klinikų doc. Birutė PETRAUSKIENĖ....

Lietuvoje kasmet širdies infarktu suserga 4500 žmonių. Tai sunki liga, tačiau visame pasaulyje daugybė sergančiųjų sugeba pasveikti ir gyventi visavertį gyvenimą. Tiesa, tokiam ligoniui yra daugybė apribojimų, tačiau jų laikantis tikimybė jaustis gerai labai padidėja. Apie gyvenimą pasveikus po šios sunkios ligos kalbamės su Medicinos diagnostikos centro gydytoja kardiologe Vidmanta MILAŠIENE....

Kodėl įvyksta miokardo infarktas? Kokios priežastys lemia jo atsiradimą? Apie tai bei apie miokardo infarkto gydymą pasakoja KMU geriatrijos klinikos gydytojas terapeutas doc. dr. Audris Vitokinskas....

Miokardo infarkto (MI) ir smegenų infarkto, arba insulto, - dviejų sunkių, dažnai invalidumą sukeliančių ar net nulemiančių ankstyvą žmogaus gyvenimo pabaigą ligų - pradžia paprastai būna staigi ir netikėta. Vis dėlto, ar asmuo patirs šias grėsmingas būkles, didele dalimi priklauso nuo jo paties. Ilgus metus prieš susergant sveikos gyvensenos taisyklių nepaisymas, vengimas apsilankyti pas gydytoją smarkiai padidina tiek širdies, tiek smegenų infarkto pavojų. Be to, labai svarbu atpažinti signalus, įspėjančius apie galimą nelaimę. ...

Skausmai širdies plote gąsdina žmones. Esame girdėję, kad staigi mirtis gali ištikti ir jokiais širdies negalavimais nesiskundžiantį žmogų. Riziką patirti širdies smūgį didina ir artimo žmogaus netektis, dideli fiziniai, emociniai krūviai. Mokslininkai nustatė, kad gedintiesiems per pirmąją dieną rizika patirti širdies smūgį padidėja net 21-ną kartą. Kaip atskirti, ar žmogų varginantys skausmai reikalauja neatidėliotinos medikų pagalbos? Kokie simptomai praneša apie širdies ligą, o kokie galbūt susiję su kitomis, ne širdies, patologijomis? Kalbamės su UAB „Elite medicale“ kardiologe-konsultante doc. Audrone Statkevičiene....

Lietuvoje mirtys nuo širdies ir kraujagyslių ligų sudaro apie 55 proc. visų mirčių. ES valstybėse senbuvėse šis skaičius vidutiniškai apie 40 proc. (naujosiose – apie 50 proc.). Kodėl sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis tiek daug? Kodėl jos prilyginamos epidemijai? Kodėl sergamumu jomis Lietuva pirmauja Europoje? Apie tai kalbamės su Lietuvos Širdies asociacijos prezidentu Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro Kardiologijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėju doc. Pranu Šerpyčiu. ...

Sveikatos mokymo specialistai primena, kad, ištikus staigiai mirčiai, įvykio liudininkams nedelsiant pradėjus gaivinti žmogų, jo šansai išgyventi padidėja 2–3 kartus. Svarbiausia pradėti gaivinti kuo greičiau. Tai galima padaryti paprasčiau, nei daugelis įsivaizduoja, – išmokti gaivinti gali kiekvienas, net vaikai....

Sergančiųjų išemine širdies liga – krūtinės angina, miokardo infarktu pasaulyje kol kas nemažėja. Todėl reikia vis daugiau pastangų šios ligos rizikos veiksniams išaiškinti, kad būtų galima užkirsti jai kelią....

Nors ir vos ne kasdien girdime apie širdies ir kraujagyslių ligų pavojų, vis dar dažnai nekreipiame dėmesio į mums patiems „siunčiamus“ pavojaus ženklus. Kažkodėl manome, kad mus tegali ištikti kas nors „paprastesnio“. Juk, kai, dirbus karštą dieną sode, ima skaudėti ranką, retas kuris pagalvojame, kad tai – infarkto požymis, manydami – tiesiog nuo darbo skauda raumenis. Ar kai tampa silpna, esame įsitikinę, kad tai nuo saulės, ir ... pailsėjus praeis. O juk tai gali būti gyvybei pavojingų ligų – širdies infarkto ar smegenų insulto – požymiai. ...