Pirminė AH – tai liga, kuriai būdingas nežinomos kilmės ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas. Tačiau didžiausia problema sveikatai slypi ne padidėjusio kraujo spaudimo skaičiuose. Bėda, kad šis procesas pažeidžia visus mūsų organus. Jeigu kraujospūdis yra padidėjęs ilgesnį laiką, pažeidžiama širdis, smegenys, inkstai bei visos organizmo kraujagyslės.
AH dar pavojinga ir tuo, kad ligos pradžioje žmogus padidėjusio kraujospūdžio nejaučia. Kai liga diagnozuojama, dažniausiai jau būna pažeisti ir organai taikiniai. Į gydytoją žmogus kreipiasi, kai jaučia širdies arba galvos skausmus, arba dėl inkstų pažeidimo ir šlakinių medžiagų susikaupimo jį vargina pykinimas, vėmimas.
Deja, bet vis dar daug pacientų įsitikinę, kad už jų sveikatą atsakingas medikas. Bet rūpintis sveikata reikia ne tada, kai jau atsiranda rimtų problemų. Širdies ligos prasideda ne nuo krūtinės skausmo ar miokardo infarkto, o gerokai anksčiau – nuo žalojančio poveikio kraujagyslės sienelės endoteliui.
Pirminės AH atsiradimui įtakos turi daug veiksnių: išoriniai, vidiniai, genetiniai. Tačiau yra tik keli rizikos veiksniai, kurių negalime keisti, – amžius, lytis ir paveldimumas. Kitus galime valdyti. Tai – rūkymas, antsvoris, nutukimas, gausus sūraus ir riebaus maisto vartojimas, alkoholis, nejudra, nervinė įtampa.
Maždaug apie 50-uosius gyvenimo metus ima kisti mūsų kraujagyslių sienelės struktūra. Stambioji kraujagyslė aorta tampa neelastinga. Pradžioje dėl padidėjusio kraujospūdžio periferinės kraujagyslės ima trauktis, kad pajėgtų aprūpinti visus organus krauju. Dėl to susidaro vadinamasis periferinis pasipriešinimas – kraujagyslės sienelė pakinta, joje gausiai kaupiasi druska, kuri savo ruožtu siurbia vandenį. Dėl to ligos pradžioje kraujagyslių sienelės būna paburkusios, bet dar elastingos. Vėliau ligai progresuojant kraujagyslių sienelėse ima kauptis daug kolageno ir jos tampa standžios.
Taigi bėgant metams ne tik žyla plaukai ir ryškėja raukšlės, bet ir kraujagyslių sienelės praranda elastingumą. Širdis su didele jėga išstumia kraują, jis staiga patenka į aortą – padidėja sistolinis (viršutinis) spaudimas. Tačiau sustandėjusios periferinės kraujagyslės nepajėgia palengva aprūpinti krauju visus organus – sumažėja diastolinis (apatinis) kraujo spaudimas. Tai vadinama amžine sistoline hipertenzija, kurią reikia gydyti.
Normalu, kad dieną kraujospūdis būna šiek tiek didesnis. Arterinio kraujo spaudimo (AKS) norma – ne daugiau 140/90 mmHg, sergant cukriniu diabetu – 130/80 mmHg. Tai leistinos ribos, kai organai nepažeidžiami. Naktį dėl tam tikrų organizmo savybių AKS 10 proc. būna mažesnis. Tačiau pastebėta, kad kai kuriems pacientams, vartojantiems vaistus ir sėkmingai normalizuojantiems dienos AKS, ryte atsikėlus, AKS būna padidėjęs. Ir tai juos gąsdina.
Padidėjęs rytinis AKS rodo kelis svarbius dalykus. Pirma, kad ne visai tiksliai laiko atžvilgiu išdėstytas vaistų vartojimas, nes naktį jie nepakankamai veikia arba parinktos netinkamos vaistų grupės. Šią problemą turėtų išspręsti medikas. Kita vertus, gali būti kaltas ir pacientas, nes vakare užvalgo sūresnio ar aštresnio maisto. Dėl to organizme cirkuliuojantis kraujo tūris padidėja, ir tai lemia rytinio AKS šoktelėjimą.
Kita priežastis – kad inkstų kraujagyslėse kaupiasi cholesterolis. Dėl to atsiranda aterosklerozinių plokštelių, ir sutrinka inkstų kraujotaka. Inkstai išskiria labai daug AKS reguliuojančių medžiagų: tiek kraujagysles sutraukiančių, tiek išplečiančių, sutrinka šių medžiagų reguliacinė darna. Padidėjęs rytinis AKS rodo medikui, kad reikia atkreipti dėmesį į paciento inkstų ir juos maitinančių kraujagyslių būklę, paaiškinti skysčio gavimo ir išskyrimo problemą, koreguoti vaistų išgėrimo laiką.
Aukštas rytinis kraujospūdis pavojingas tuo, kad paprastai prieš rytą organizme suaktyvėja tam tikros medžiagos, kurios lemia kraujagyslių spazmų aktyvumą bei didiną krešumo pokyčių riziką, todėl gali įvykti ūminis miokardo infarktas. Prie to pridėję padidėjusį AKS, gausime dar didesnę miokardo infarkto bei insulto riziką. Statistika byloja, kad daugiausia miokardo infarktu įvyksta būtent ankstyvomis ryto valandomis.
Medikamentų AH gydyti Lietuvoje yra pakankamai. Svarbiausia, kad gydytojams pavyktų įskiepyti pacientams mintį, jog šių vaistų jiems reikės vartoti visą likusį gyvenimą. Labai svarbu, kad pacientai žinotų, jog negalima nutraukti vaistų vartojimo, mažinti dozių arba vartoti vaistus tik pagal poreikį, t.y. tada, kai arterinis kraujospūdis padidėja.
Kodėl vaistų reikia vartoti visą gyvenimą? Jeigu medikai visai negydytų pacientų, sergančių AH, pusė sergančiųjų mirtų nuo išeminės širdies ligos (t.y. miokardo infarkto, širdies nepakankamumo), trečdalis – nuo insulto, ir apie 10–15 proc. – nuo inkstų funkcijos nepakankamumo.
Yra šešios stambios vaistų grupės, skirtos AKS koreguoti. Kiekvienam žmogui gydymas parenkamas individualiai. Bendros taisyklės ar visiems vienodų vaistų sergant AH nėra.
Renkantis vaistą reikia atsižvelgti į organų taikinių pažeidimus: ar pacientas serga sunkia širdies kraujagyslių liga, inkstų ligomis, taip pat ar nėra gretutinių ligų, kurios gali apriboti vaisto vartojimą.
Pagrindinis AH gydymo tikslas – sureguliuoti AKS, kad sumažėtų organų taikinių pažeidimo galimybė. Dažniausiai AH gydoma vaistų deriniais, vien monoterapijos neužtenka, o vaistai parenkami tokie, kurie, be kraujospūdžio mažinimo, pasižymi ir širdį apsaugančiu poveikiu.
Sergant AH rizikos veiksnių koregavimas – druskos vartojimo mažinimas, nerūkymas, fizinio aktyvumo didinimas bei antsvorio mažinimas – jau normalizuoja AKS, o vaistai, vartojami šeimos gydytojų paskirtomis dozėmis, koreguojant dozes pagal reikalą, vartojami visą gyvenimą.
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau