Kojų venų išsiplėtimas: ne tik kosmetinis defektas

Daugumai žmonių išsiplėtusios, vingiuotos bei gumbuotos venos sukelia tik kosmetinį rūpestį. Tuo tarpu kitiems gali sukelti “pavargusių kojų” sindromą: skausmą ilgai pastovėjus, kojų tempimo ar sunkumo jausmą, kojų patinimą į dienos pabaigą, raumenų mėšlungį naktimis. Pastarieji simptomai suintensyvėja ilgą laiką stovint ar sėdint. Gali atsirasti niežulys apie kurią nors iš tokių išsiplėtusių venų. Sunkesniais atvejais blauzdos oda tampa pilkšvai rusva, atsiranda užgyjančių, vėliau - negyjančių opų.
 

Kokios yra venų varikozės priežastys?

Kraujui tekėti kojų venomis ir grįžti į širdį padeda keletas mechanizmų. Venų kraujotakai labai svarbūs blauzdos raumenys, kurie neretai vadinami “antrąja širdimi”, nes susitraukdami padeda grąžinti kraują iš apatinių galūnių į širdį. Kraujui tekėti padeda ir elastingos, raumenų sluoksnį turinčios venų sienelės bei venų vožtuvai, kurie užsidarydami neleidžia kraujui grįžti atgal. Todėl ir venų varikozės išsivystymui visi minėti faktoriai turi įtakos.
Manoma, kad šią ligą lemia įgimtas jungiamojo audinio silpnumas, blogai išsivystęs venų sienelės raumenų sluoksnis ar neišsivystę venų vožtuvai. Kitos priežastys būtų: giliųjų venų trombozė, giliųjų venų neišsivystymas ir t.t. Bėgant metams venos linkusios plėstis, netenka elastingumo, venų vožtuvai tampa nesandarūs. Todėl kraujas grįžta atgal, susitvenkia venose, pastarosios plečiasi, atsiranda venų mazgų.
 

Kokie venų varikozės rizikos faktoriai?

Venų varikozės išsivystymui visų pirma įtakos turi amžius. Ši liga paprastai atsiranda tarp 30 ir 70 metų ir pamažu progresuoja. Lytis taip pat vaidina didelį vaidmenį. Moterys suserga bent du kartus dažniau nei vyrai. Tai lemia hormonų pokyčiai moters organizme nėštumo bei menopauzės metu. Be to, moteriškieji lytiniai hormonai linkę atpalaiduoti venų sieneles, mažinti jų tonusą. Labai svarbus yra genetinis polinkis sirgti šia liga. Paprastai didesnė venų varikozės rizika asmenims, kurių šeimos nariai serga šia liga. Antsvoris, ilgalaikis stovėjimas taip pat skatina ligos išsivystymą bei progresavimą.
 

Kaip galima padėti sau?

Neįmanoma apsisaugoti nuo venų varikozės, tačiau pagerinti kraujo apytaką venose bei raumenų tonusą, taip užkertant kelia ligos progresavimui bei mažinant išsivystymo riziką, gali kiekvienas. Norint pagerinti kraujo apytaką bei raumenų tonusą, rekomenduojama:
• būti fiziškai aktyviems (ypač stimuliuoja kraujo apytaką kojose vaikščiojimas);
• mažinti svorį (antsvoris skatina plėstis venas);
• kruopščiai rinktis avalynę (vengti aukštakulnių batų; batai žema pakulne skatina daugiau dirbti blauzdų raumenis, tai teigiamai veikia kraujo apytaką venomis);
• vengti dėvėti siaurus apspaudžiančius drabužius, kurie gali trikdyti kraujotaką kojų venomis.
• stengtis kiek įmanoma dažniau pakelti kojas (kraujotakai pagerinti rekomenduojama kiekvieną dieną daryti 3 ar 4 10-15 minučių pertraukas, pakeliant kojas virš širdies lygio);
• vengti ilgalaikio sėdėjimo ar stovėjimo (kraujotakai pagerinti dažnai keisti kūno padėtį);
• vengti dažnų vidurių užkietėjimų;
• nekryžiuoti kojų sėdint.
• dėvėti profilaktines kompre-sines kojines (pvz., Relaxsan, Italija). Ypač svarbu, kad profilaktinių kompresinių koji-nių spaudimas būtų anato-miškai taisyklingas, t.y. maksi-malus čiurnos srityje ir mažė-jantis į viršų.
 

Kokios yra venų varikozės gydymo alternatyvos?

Konservatyvus gydymas yra nemedikamentinis ir medikamentinis. Nemedikamentinis- tai kompresija bintavimu ar kompresinių kojinių nešiojimas. Kompresinės kojinės (Mediven (Vokietija) Joobst, Sigvaris) suspaudžia kojas, padėdamos venoms ir kojų raumenims grąžinti kraują į širdį. Jos paprastai nešiojamos visą dieną, užsimaunamos anksti ryte, dar gulint lovoje. Šiuo metu kompresinės kojinės gaminamos įvairaus stiliaus bei spalvų, įvairaus spaudimo laipsnio. Jas rekomenduojama nešioti esant “sunkių kojų” sindromui, nėštumo metu, ypač jei yra venų varikozės išsivystymo tikimybė. Jei anksčiau minėtos profilaktinės rekomendacijos bei kompresinė terapija nepadeda arba jei ligos forma yra sunkesnė, rekomenduojamos kitos gydymo alternatyvos.
 

Medikamentinis gydymas

Vaistų pasirinkimas yra tikrai didelis. Esant I lėtiniam venų nepakankamumui, kojų sunkumą, nuovargį gali kiek sumažinti heparino, ginkor ar rutozidų turintys tepalai. Jie pagerina kraujo reologines savybes, sumažina tinimą. Tinkami pasiimti į keliones, bet veikia trumpai ir simptomiškai. Siekiant sustabdyti ligos progresavimą, palengvinti ligos sukeliamus simptomus reikalingi venotoniniai vaistai, gerinantys venų endotelio funkciją ir apsaugantys nuo hipoksinio pažeidimo bei veikiantys ligos patogenezę. Šiomis savybėmis pasižymi keletas vaistų - Ginkor fort, Detralex, Venoruton.

• Skleroterapija (į mažas ar vidutinio dydžio varikozines venas sušvirkščiama tam tikro tirpalo, kuris dirgina, sukelia uždegimą ir vėliau - randėjimą. Taip užblokuojama pažeista vena ir kraujas skatinamas tekėti giliosiomis venomis).
• Chirurginis varikozinių venų pašalinimas.
Neretai po skleroterapijos recidyvų būna apie 50 proc., po chirurginių operacijų - nuo 5 iki 20 proc. Po skleroterapijos toje pačioje vietoje varikozinė vena neatsiranda, bet yra tikimybė jai išryškėti kitoje vietoje.
Gydymas turi būti kompleksinis, individulus ir pradedamas kuo anksčiau. Pirmose stadijose taikomas medikamentinis gydymas ir kompresija, dekompensacijos stadijoje indikuotinas chirurginis gydymas, o venotoniniai vaistai ( pvz., Ginkor fort) pagerina chirurginio gydymo rezultatus ir pacientų gyvenimo kokybę.
 

Kada reikia kreiptis į gydytoją?

Jei pacientas itin nerimauja dėl kosmetinio trūkumo, jei jaučia skausmą ir kitus venų varikozės simptomus, jei taikant profilaktines priemones būklė blogėja, reiktų kreiptis į gydytoją. Kartais, kai pažeidžiamos giliosios venos, galūnė gali labai patinti. Bet koks staigus kojos apimties padidėjimas, kai pasireiškia arba nepasireiškia skausmas, yra signalas, jog būtina neatidėliotina specialisto konsultacija. Opų atsiradimas vidiniame blauzdų paviršiuje virš kulkšnies taip pat yra sunkios ligos formos atspindys ir šioje situacijoje be gydytojo pagalbos neišsiverčiama.
Norime būti ne tik sveiki, norime būti gražūs, norime džiaugtis jaunu bei gražiu kūnu. Tačiau grožis turi kainą ir mažiausiai sumoka tie, kurie žino, kaip išvengti ligos, o ne kaip gydytis susirgus. 

Kokios yra venų varikozės priežastys?

Kraujui tekėti kojų venomis ir grįžti į širdį padeda keletas mechanizmų. Venų kraujotakai labai svarbūs blauzdos raumenys, kurie neretai vadinami “antrąja širdimi”, nes susitraukdami padeda grąžinti kraują iš apatinių galūnių į širdį. Kraujui tekėti padeda ir elastingos, raumenų sluoksnį turinčios venų sienelės bei venų vožtuvai, kurie užsidarydami neleidžia kraujui grįžti atgal. Todėl ir venų varikozės išsivystymui visi minėti faktoriai turi įtakos.
Manoma, kad šią ligą lemia įgimtas jungiamojo audinio silpnumas, blogai išsivystęs venų sienelės raumenų sluoksnis ar neišsivystę venų vožtuvai. Kitos priežastys būtų: giliųjų venų trombozė, giliųjų venų neišsivystymas ir t.t. Bėgant metams venos linkusios plėstis, netenka elastingumo, venų vožtuvai tampa nesandarūs. Todėl kraujas grįžta atgal, susitvenkia venose, pastarosios plečiasi, atsiranda venų mazgų.
 

Kokie venų varikozės rizikos faktoriai?

Venų varikozės išsivystymui visų pirma įtakos turi amžius. Ši liga paprastai atsiranda tarp 30 ir 70 metų ir pamažu progresuoja. Lytis taip pat vaidina didelį vaidmenį. Moterys suserga bent du kartus dažniau nei vyrai. Tai lemia hormonų pokyčiai moters organizme nėštumo bei menopauzės metu. Be to, moteriškieji lytiniai hormonai linkę atpalaiduoti venų sieneles, mažinti jų tonusą. Labai svarbus yra genetinis polinkis sirgti šia liga. Paprastai didesnė venų varikozės rizika asmenims, kurių šeimos nariai serga šia liga. Antsvoris, ilgalaikis stovėjimas taip pat skatina ligos išsivystymą bei progresavimą.
 

Kaip galima padėti sau?

Neįmanoma apsisaugoti nuo venų varikozės, tačiau pagerinti kraujo apytaką venose bei raumenų tonusą, taip užkertant kelia ligos progresavimui bei mažinant išsivystymo riziką, gali kiekvienas. Norint pagerinti kraujo apytaką bei raumenų tonusą, rekomenduojama:
• būti fiziškai aktyviems (ypač stimuliuoja kraujo apytaką kojose vaikščiojimas);
• mažinti svorį (antsvoris skatina plėstis venas);
• kruopščiai rinktis avalynę (vengti aukštakulnių batų; batai žema pakulne skatina daugiau dirbti blauzdų raumenis, tai teigiamai veikia kraujo apytaką venomis);
• vengti dėvėti siaurus apspaudžiančius drabužius, kurie gali trikdyti kraujotaką kojų venomis.
• stengtis kiek įmanoma dažniau pakelti kojas (kraujotakai pagerinti rekomenduojama kiekvieną dieną daryti 3 ar 4 10-15 minučių pertraukas, pakeliant kojas virš širdies lygio);
• vengti ilgalaikio sėdėjimo ar stovėjimo (kraujotakai pagerinti dažnai keisti kūno padėtį);
• vengti dažnų vidurių užkietėjimų;
• nekryžiuoti kojų sėdint.
• dėvėti profilaktines kompre-sines kojines (pvz., Relaxsan, Italija). Ypač svarbu, kad profilaktinių kompresinių koji-nių spaudimas būtų anato-miškai taisyklingas, t.y. maksi-malus čiurnos srityje ir mažė-jantis į viršų.
 

Kokios yra venų varikozės gydymo alternatyvos?

Konservatyvus gydymas yra nemedikamentinis ir medikamentinis. Nemedikamentinis- tai kompresija bintavimu ar kompresinių kojinių nešiojimas. Kompresinės kojinės (Mediven (Vokietija) Joobst, Sigvaris) suspaudžia kojas, padėdamos venoms ir kojų raumenims grąžinti kraują į širdį. Jos paprastai nešiojamos visą dieną, užsimaunamos anksti ryte, dar gulint lovoje. Šiuo metu kompresinės kojinės gaminamos įvairaus stiliaus bei spalvų, įvairaus spaudimo laipsnio. Jas rekomenduojama nešioti esant “sunkių kojų” sindromui, nėštumo metu, ypač jei yra venų varikozės išsivystymo tikimybė. Jei anksčiau minėtos profilaktinės rekomendacijos bei kompresinė terapija nepadeda arba jei ligos forma yra sunkesnė, rekomenduojamos kitos gydymo alternatyvos.
 

Medikamentinis gydymas

Vaistų pasirinkimas yra tikrai didelis. Esant I lėtiniam venų nepakankamumui, kojų sunkumą, nuovargį gali kiek sumažinti heparino, ginkor ar rutozidų turintys tepalai. Jie pagerina kraujo reologines savybes, sumažina tinimą. Tinkami pasiimti į keliones, bet veikia trumpai ir simptomiškai. Siekiant sustabdyti ligos progresavimą, palengvinti ligos sukeliamus simptomus reikalingi venotoniniai vaistai, gerinantys venų endotelio funkciją ir apsaugantys nuo hipoksinio pažeidimo bei veikiantys ligos patogenezę. Šiomis savybėmis pasižymi keletas vaistų - Ginkor fort, Detralex, Venoruton.
• Skleroterapija (į mažas ar vidutinio dydžio varikozines venas sušvirkščiama tam tikro tirpalo, kuris dirgina, sukelia uždegimą ir vėliau - randėjimą. Taip užblokuojama pažeista vena ir kraujas skatinamas tekėti giliosiomis venomis).
• Chirurginis varikozinių venų pašalinimas.
Neretai po skleroterapijos recidyvų būna apie 50 proc., po chirurginių operacijų - nuo 5 iki 20 proc. Po skleroterapijos toje pačioje vietoje varikozinė vena neatsiranda, bet yra tikimybė jai išryškėti kitoje vietoje.
Gydymas turi būti kompleksinis, individulus ir pradedamas kuo anksčiau. Pirmose stadijose taikomas medikamentinis gydymas ir kompresija, dekompensacijos stadijoje indikuotinas chirurginis gydymas, o venotoniniai vaistai ( pvz., Ginkor fort) pagerina chirurginio gydymo rezultatus ir pacientų gyvenimo kokybę.
 

Kada reikia kreiptis į gydytoją?

Jei pacientas itin nerimauja dėl kosmetinio trūkumo, jei jaučia skausmą ir kitus venų varikozės simptomus, jei taikant profilaktines priemones būklė blogėja, reiktų kreiptis į gydytoją. Kartais, kai pažeidžiamos giliosios venos, galūnė gali labai patinti. Bet koks staigus kojos apimties padidėjimas, kai pasireiškia arba nepasireiškia skausmas, yra signalas, jog būtina neatidėliotina specialisto konsultacija. Opų atsiradimas vidiniame blauzdų paviršiuje virš kulkšnies taip pat yra sunkios ligos formos atspindys ir šioje situacijoje be gydytojo pagalbos neišsiverčiama.
Norime būti ne tik sveiki, norime būti gražūs, norime džiaugtis jaunu bei gražiu kūnu. Tačiau grožis turi kainą ir mažiausiai sumoka tie, kurie žino, kaip išvengti ligos, o ne kaip gydytis susirgus.