Į žiedus žvelgiantiems su baime

Daugeliui žmonių ilgos ir šiltos pavasario ir vasaros dienos yra ilgai lauktas metų laikas. Tačiau prasidėjęs žydėjimo metas ne visiems sukelia džiaugsmą. Jei žmogus yra alergiškas, visas žydėjimo sezonas gali tapti kasmetine kančia, prasidedanti čiauduliu, kosuliu ar net dusuliu.
 

Kas sukelia alergiją?


Alergenai gali patekti į organizmą pro nosį, burną, akis, odą ir tapti šienligės, konjunktyvito, bronchinės astmos priepuolių priežastimi.
Alergija nustatoma individualiai, nes kiekvienam žmogui ją gali sukelti skirtingi augalai, todėl patartina stebėti aplinką, medžius, augalus, nuo kurių pasireiškia alergijos simptomai.
Jeigu alergijos simptomai pradeda varginti nuo balandžio iki gegužės pabaigos, matyt, jūs alergiški medžių, kurie tuo metu žydi, žiedadulkėms. Nustatyta, kad mūsų šalyje dažniausia šienligės priežastis – beržų ir motiejukų žiedadulkės. Be to, reikėtų vengti vietų, kur auga alksniai, ąžuolai, bukai, karklai, riešutmedžiai, liepos ir tuopos.
Jeigu nemalonius simptomus juntate nuo gegužės vidurio iki birželio vidurio, alergiją jums gali kelti eglių ir pušų žiedadulkės.
Jei nemalonūs simptomai kankina nuo gegužės pabaigos iki liepos pabaigos, ko gero, jūs alergiški grūdinių kultūrų žiedadulkėms.
Žmonės, linkę sirgti žiedadulkių alergija, dažniausiai netoleruoja kelių rūšių žiedadulkių, todėl jiems reikėtų žinoti, kokie tai augalai ir kuriuo metu jie žydi. Augalų žydėjimo kalendorius pateiktas 1pav.

 

Ar yra būdų apsisaugoti nuo alerginio žiedadulkių poveikio?


Mokslininkai tyrinėja žiedadulkių judėjimą, tačiau negali jo kontroliuoti, taigi pagrindinis būdas nuo jų apsisaugoti — informacija. Alergiški žmonės turėtų sekti duomenis apie žiedadulkių koncentraciją ore ir pagal juos koreguoti savo judėjimą. Žinoma, idealiausias variantas dienomis, kai saulėta ir sausa, kai žiedadulkių koncentracija ore padidėjusi, neiti į lauką, o namuose nevėdinti kambarių, nenešti patalynės į lauką. Žiedadulkės greitai nusėda kilimuose, minkštuose žaisluose, patalynėje. Pagalba — tankūs langų žiedadulkių tinkleliai, leidžiantys saugiai vėdinti namus ir plaunantys dulkių siurbliai, nešvarumus surenkantys į vandenį.
Jeigu turite galimybių, atostogaukite ir išvažiuokite į kitą klimato zoną, geriausia prie jūros arba į kalnus.
Ko ir kada turėti vaistinėlėje
• Medikamentinis gydymas (antihistamininiai vaistai, steroidai) veiksmingai palengvina ligos simptomus. Pradėti gydyti reiktų 10–14 dienų ar net 4 savaites prieš žydėjimo sezoną arba tik atsiradus simptomams ir tęsti 2–3 savaites ar net ilgiau (6 sav.) po žydėjimo sezono, kad sumažėtų nosies gleivinės uždegimas ir padidėjęs jautrumas, kuris užtrunka ir pasibaigus sezonui.
• Vaistų gydytojas skiria atsižvelgdamas į ligos sunkumo laipsnį. Tai gali būti antrosios kartos antihistamininiai vaistai, hormoniniai vaistai (gliukokortikoidai) ar antileukotrienų grupės preparatai.
• Alerginio uždegimo gydymo pagrindas – vietiniai kortikosteroidai. Gydymas jais yra visiškai saugus, todėl, jei antihistamininiai preparatai neveiksmingi, reiktų, gydytojui paskyrus, vartoti vietinių kortikosteroidų.
• Atsiradus alerginės slogos požymiams, prieš vartojant vietinius kortikosteroidus, galima praplauti nosies gleivinę jūros ar vandenynų vandeniu, kuris paprastai turi vertingų mineralų ir mikroelementų. Ši švelni gydymo priemonė nekelia pripratimo rizikos, todėl galima vartoti ilgesnį laiką.
Pavyzdžiui, Quixx esantis Atlanto vandenyno vanduo yra natūraliai druskingas. Jo druskos koncentracija mažina nosies gleivinės paburkimą, lengvina sekreto nutekėjimą bei kvėpavimą. Svarbu pabrėžti, kad druskos vandenį galima derinti su kitu gydytojo paskirtu gydymu. Šią priemonę ypač mėgsta vaikai ir kūdikiai, nes purkšti yra lengviau nei lašinti lašiukus.
Quixx preparatą galima jau vartoti nuo 6 mėnesių amžiaus.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai