Kaip gyventi alergiškam žmogui?

Alergijos gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Manoma, kad beveik ketvirtadalis sergančiųjų polinkį į alergiją paveldi iš savo tėvų. Nustatyta, kad 40–50 proc. vaikų, kurių bent vienas iš tėvų serga kokia nors alergine liga, taip pat bus alerginių ligų simptomų. Alergija gali pasireikšti įvairių organų sistemų – odos, kvėpavimo, virškinimo ir kt. –pažeidimu. Tai, aišku, smarkiai pablogina gyvenimo kokybę. Kaip tvarkytis kasdieniniame gyvenime sergant alergija, kad liga mažiau vargintų ir gyvenimas būtų lengvesnis? Naudingais patarimais dalijasi Kauno medicinos universiteto lektorė gydytoja alergologė-pulmonologė med.m.dr. Eglė Vaitkaitienė ir Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja gydytoja dermatovenerologė Janina Stefanija Vasilavičienė.
 

Jautrus beržo žiedadulkėms, nevalgyk...obuolio


Kai kurių augalų ir maisto produktų antigeninės savybės yra panašios, ir, vartodami giminingus maisto produktus, alergiški žmonės neretai patiria nepageidaujamas alergines reakcijas. „Pavyzdžiui, jeigu esate jautrus beržo žiedadulkėms, atsargiai vartokite arba venkite obuolių, morkų, kaulavaisių, kivių, medaus, salierų, pastarnokų, petražolių, įvairių riešutų”, – pataria gydytoja Eglė Vaitkaitienė. – Pastebėtos pavienės alerginės reakcijos ir tarp beržo žiedadulkių ir kitų vaisių ir daržovių. Šių produktų rekomenduojama ypač vengti pražydus beržams. Neretai patys žmonės pastebi šalutines reakcijas į minėtus produktus ir jų nevartoja. Lazdyno žiedadulkėms jautriems žmonėms patariama vengti visų rūšių riešutų. Jeigu esate alergiški kviečiams, tai galimos kryžminės reakcijos su visų rūšių grūdais”.
Dar viena dažnai pasitaikanti alergijos augalams rūšis yra įsijautrinimas kiečio (pelyno) alergenui. Kiečio žiedadulkės pasižymi gana ryškiomis reakcijomis su salieru, morka, melionu, arbūzu, obuoliu, ramunėle, anyžiumi, krapais, kalenda, kmynais, petražole, saulėgrąža, pipirais ir visais kaulavaisiais. Žmonėms, įsijautrinusiems kiečio žiedadulkėms, nepatariama vartoti ir kartoko skonio žolelių trauktinių, nes į jų sudėtį taip pat įeina kiečio žolė. Beje, mėgstantiems peletrūną taip pat reikia būti atsargiems – tai kiečio giminaitis!
Visų mėgstamas medus taip pat priklauso alergizuojančių produktų grupei, nes jo sudėtis – žiedadulkės. Paprastai šienlige sergantys žmonės patys atsisako medaus, nes jų organizmas tiesiog nepriima šio produkto.

 

Stebėkite reakciją į maisto produktą


Kryžminės reakcijos kiekvienam žmogui yra labai individualios, todėl visiškai nebūtina visko atsisakyti. Stebėkite organizmo reakciją ir, jeigu alergijos simptomai pasireiškė ar pasikartojo, to produkto ir gaminių su juo nevartokite. Jei griežtai pašalinsite kaltąjį produktą, išvengsite alerginės reakcijos pasikartojimo.
„Net ir mažiausias kontaktas gali būti pavojingas: alergiją riešutams gali paaštrinti net bučinys su riešutų valgiusiu žmogumi, alergiją žuviai – žuvies kvapas ir pan.
Noriu atkreipti dėmesį, kad, piktnaudžiaujant ar suvalgius didesnį pavojingo produkto kiekį, gali ne tik išberti burnos gleivę, odą, bet pasireikšti ir angioedeminis paburkimas – kelioms ar keliolikai minučių ištinsta lūpos, veidas, akių vokai. Gali ištikti net gyvybei pavojinga būsena – anafilaksinis šokas. Žodžiu, tai rimta”, – sako alergologė.
 

Patarimai žiedadulkėms alergiškam žmogui


Jeigu esate jautrus žiedadulkėms, reikia gyventi šiek tiek kitaip. „Pirmoji klaida, kurią dažnai pastebi gydytojai alergologai, yra ta, kad atvykstama pas gydytoją tik tuo metu, kai simptomai smarkiai pasireiškia; tačiau tuo metu tyrimų atlikti nepatariama. Kaltąjį alergeną reikia nustatyti, kai simptomų nėra”, – sako med.dr. Eglė Vaitkienė. Pasak jos, prasidėjus žiedadulkių sezonui, atkreipkite dėmesį į tris dalykus. Tai savisauga, būsto priežiūra bei vaistai.
Savisauga – tai akių, kvėpavimo takų gleivinės ir odos apsauga nuo žiedadulkių alergenų. Nešiokite akinius, kurie apsaugos nuo žiedadulkių ir pavasarinių saulės spindulių. Einant į lauką, ant nosies ir burnos reiktų užsidėti medicininę kaukę, kuri saugo, kad žiedadulkių nepatektų į kvėpavimo takus. Deja, Lietuvoje tai dar nėra įprasta, o, pavyzdžiui, Japonijoje tai įprastas vaizdas gatvėje.
Parėję namo pasikeiskite drabužius, o lauko drabužių nekabinkite šalia švarių ir nedėkite miegamojo kambaryje. Grįžus, ypač saulėtą dieną, rekomenduojama vandeniu nuplauti atviras odos vietas – akių gleivinę, praskalauti gerklę ir išplauti nosį. Galvą rekomenduojama trinkti net du kartus per dieną.
Būsto apsauga nuo žiedadulkių. Nelaikykite nuolat atvertų langų, ypač jeigu gyvenate nuosavame name ar pirmame aukšte. Kambarius vėdinkite vėlyvą vakarą, atvėsus orui. Be to, galima įsigyti specialius prietaisus, mažinančius dulkių koncentraciją kambario ore. Jie sutraukia įvairaus pobūdžio daleles ir grynina patalpos orą.
Patalpų grindis ir baldų paviršių valykite drėgnu būdu 2 kartus per dieną.
Pastebima, kad ankstyvą rytmetį, t. y. tarp 4 ir 7 val. ryto ir saulėtą dieną, žiedadulkių koncentracija lauko ore yra viena iš didžiausių. Lauko ore žiedadulkių yra labai gausu saulėtą ir vėjuotą dieną. Tuo metu venkite pasivaikščiojimų. Sode dirbkite vėlyvą popietę ar vakare, kai bitės jau nurimusios ir sugrįžusios į avilius.
Važiuodami automobiliu neatverkite langų, dar geriau, jeigu automobilyje yra įdėtas žiedadulkes sulaikantis filtras.
„Jeigu žinote, kuris metų laikas yra nepalankiausias jūsų sveikatai, tuo metu suplanuokite atostogas ir pakeiskite buvimo vietą, mat augalai kiekvienoje šalyje žydi šiek tiek skirtingai, tai priklauso nuo geografinės platumos, arba kai kurie iš viso toje šalyje neauga. Pavyzdžiui, kalnų ir pajūrio oras yra daug švaresnis žiedadulkių koncentracijos atžvilgiu. Taip išvengsite alergijos simptomų paūmėjimo”, – pataria alergologė.
Tačiau, jeigu net ir labai kruopščiai vykdant aukščiau išvardintus patarimus alergijos simptomai išlieka ir net vargina, būtina vartoti gydytojo paskirtus alergijos simptomus mažinančius vaistus.
 

Odos alergija


Esant odos alergijai, ji išsausėja, atsiranda įvairių bėrimo dėmelių, mazgelių, niežti. Intensyvus niežulys skatina kasymąsi, todėl gali prasidėti antrinė infekcija. Pasak gydytojos Janinos Vasilavičienės, odos savybėms atkurti naudojamos drėkinamosios medžiagos emolientai. Jie pritaikyti probleminės odos priežiūrai: sudėtyje paprastai nėra odą dirginančių medžiagų, dažiklių ir kitų priemaišų.
Emolientų gausa yra didelė, todėl kiekvienas žmogus gali individualiai prisitaikyti sau tinkamą produktą.
Naudojant daug konservantų turintį paprastą kremą, gali įvykti alerginė reakcija – atsirasti bėrimų su niežuliu. Į kosmetikos priemones įvairios cheminės medžiagos dedamos norint pailginti gaminio naudojimo laiką ir prekę padaryti maksimaliai patrauklią pirkėjui. Pasirinkus naują kremą ar kitą kosmetikos priemonę, ją turite išbandyti ant nedidelio odos plotelio, geriausiai užausio srityje ar kitur. Tai darykite kelias dienas iš eilės. Jeigu nejusite perštėjimo, deginimo, oda neraus, tik tuomet galite bandyti tepti didesnį odos plotą ir naudoti tinkamą kosmetikos priemonę.
Beje, reikia žinoti, kad ilgas to paties kremo vartojimas taip pat gali įjautrinti odą ir sukelti nepageidaujamą alerginę reakciją.
Odos priežiūrai svarbu ir tai, kokius prausiklius vartojate. Nepatariama naudoti šarminio muilo, jis dar daugiau sausina odą, geriau rinktis bešarmius muilus ar skystus drėkinamuosius prausiklius. Jų galima įsigyti vaistinėse.
Pasak mokslų daktarės Eglės Vaitkaitienės, apie alergijas būtų galima rašyti ir kalbėti daug, tačiau pagrindinė taisyklė išlieka – stebėkite save, rinkitės tik ekologiškus maisto produktus ir kosmetikos priemones, o, pastebėję alergijos požymius, laiku kreipkitės į gydytoją alergologą ar dermatologą priežasčiai išaiškinti. Šiai minčiai pritaria ir gydytoja dermatologė Janina Stefanija Vasilavičienė.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai